Dainų šventės – turtingos kultūrinės veiklos Rokiškio krašte istorija, apimanti ilgus dešimtmečius nuo chorinės muzikos ištakų iki šių dienų.
Liepos 6 d. Vilniuje prasidėjo keturias dienas truksianti 8-oji Lietuvos moksleivių dainų šventė „Tu mums viena“. Koncertuose dalyvauja apie 22 tūkst. mokinių, per 800 kolektyvų: 246 chorai, 252 šokėjų kolektyvai, 202 ansamblio vakaro kolektyvai, 60 pučiamųjų, 40 akordeonininkų orkestrų, 35 orkestrų choreografinės grupės iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos.
Tarp kolektyvų – mūsų rajono dalyviai: Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos jaunių choras „Re Do“, Pandėlio universalaus daugiafunkcio centro jaunučių choras „Pandėlio balsiukai“, Obelių gimnazijos jaunučių choras „Obuoliukai“, Rokiškio choreografijos mokyklos liaudiškų šokių ansamblis „Nemunėlis“. Taigi pats geriausias metas prisiminti Rokiškio krašto dainų švenčių istoriją ir šių švenčių ištakas.
Dainų švenčių istorija
Dainų šventė – išskirtinis Lietuvos kultūros reiškinys, jį 2003 m. UNESCO pripažino pasaulio žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo vertybe. Tai daugiausia dalyvių pritraukiantis šalies kultūrinis ir edukacinis renginys, kuriam ruošiamasi keletą metų. Lietuvos dainų švenčių istorija prasidėjo 1924 metais (Lietuvos moksleivių dainų šventės atskirai pradėtos rengti nuo 1964 m.).
Dainų ir šokių šventės tradicijos ištakos siekia XIX a. vidurį. Pirmoji Dainų šventė surengta 1843 m. birželio 25 d. Šveicarijoje, Ciuriche. Tai buvo Vakarų Europoje pirmasis renginys, davęs pradžią masiškam mėgėjų chorų, muzikinių kolektyvų pasirodymui. 1845 m. tokia pat šventė surengta Vokietijoje, Viurcburge. Pati didžiausia pasaulyje Dainų šventė įvyko 1928 m. Austrijoje, Franco Šuberto 100-ųjų mirties metinių proga, kai į Vieną suvažiavo 200 tūkst. vokiečių chorų dainininkų iš įvairių pasaulio valstybių. Baltijos šalyse dainų švenčių tradicija pirmiausia atkeliavo į Estiją (1869 m., Tartu), Latviją (1873 m., Ryga), kiek vėliau – ir į Lietuvą (1924 m., Kaunas).
Lietuviškų dainų švenčių ištakos – Mažojoje Lietuvoje. Čia esantis Rambyno kalnas tapo mėgstama masinio dainavimo ir žmonių susibūrimo vieta. 1895 m. vasario 17 d. pirmą kartą Rambyne lietuviškas choras uždainavo draugijos „Birutė“ dešimtmečio proga. 1895 m. gruodžio 2 d. įsteigta Tilžės lietuvių giedotojų draugija, kuriai vadovavo Vydūnas. Draugija Tilžėje, Klaipėdoje, Gumbinėje, Verdainėje, Rusnėje, Ragainėje, Juodkrantėje, Smalininkuose rengė vaidinimus, koncertus, vakarus, Jonines. Į šventes susirinkdavo iki 1 tūkst. žmonių. 1902 m. jos pavadintos dainų šventėmis.
Pirmoji Lietuvos dainų šventė surengta Kaune 1924 m. rugpjūčio 23 ir 25 d. Petro Vileišio aikštėje, Žemės ūkio ir pramonės parodos metu. Tada ji buvo vadinama Dainų diena, dainavo tik chorai. Pirmojoje Dainų dienoje dalyvavo 77 chorai (3000 dainininkų), 50 tūkst. klausytojų.
Dainų šventėje dalyvavo ir būrys choristų iš Rokiškio, turėjusio gilias chorinio dainavimo tradicijas. Kaip Rokiškio krašte formavosi chorinė kultūra, išlaikiusi šios meno rūšies tradicijas iki šių dienų?
Chorinės muzikos daigai
Įvairiais istorijos laikotarpiais Rokiškio krašte dirbo ar mokėsi daug talentingų muzikų, turėjusių įtakos chorinės muzikos vystymuisi. Rokiškio ankstyvoji chorinė kultūra neatsiejama nuo senosios Rokiškio muzikos mokyklos. Pagal išlikusius Rokiškio dvaro dokumentus, į inventoriaus knygą įtraukti mokytojo Antano Kulikovskio žinion perimti muzikos instrumentai (valtorna, klarnetas, fleita, violončelė, būgnai, varpeliai ir kt.), o 1875 m. nurodyta, kas jais groja. Darytina prielaida, kad brangių instrumentų Rokiškio grafai nebūtų pirkę, jeigu nebūtų, kas jais groja. Rokiškio krašto muziejuje išlikusi 1876 m. gegužės 12 d. J. Krupskio (mokytojo) sutartis su dvaro administracija dėl muzikos mokymo Rokiškio bažnyčioje. Sutartyje nurodoma, jog mokyti privaloma kiekvieną dieną po 10 valandų, atsižvelgiant, kuriuo metu mokiniai gali susirinkti, mokiniai turi būti egzaminuojami, perklausoms būtina ypatingai pasirengti ir kt. Pagal sutartį 24 mokiniai (nuo 9 iki 20 metų amžiaus) lavinami muzikinio rašto bei praktinių pratybų. Vienerių metų choro repertuarą sudarė 28 kūriniai: mišios, polonezai, mazurkos, maršai. Rokiškio bažnyčios choras iškilmingų švenčių metu giedodavo drauge su Obelių choru (vadovas vargonininkas Vaclovas Jagminas).
Rokiškio bažnyčios choro lygis iš pradžių netenkino grafo Aleksandro Pšezdzieckio, pageidavusio, kad būtų sudarytas vyrų choras.
Pagyvėjimo Rokiškio muzikiniame gyvenime įnešė žinia, jog 1877 m. Rokiškyje bus giedama Antano Strazdo giesmė „Pulkim ant kelių“ lietuviškai, pritariant pučiamaisiais instrumentais. 1883 m. Rokiškio grafai pasikvietė Prahos konservatoriją baigusį čeką Rudolfą Lymaną ir tais pačiais metais buvo įsteigta trimetė grafiškoji muzikos mokykla, kurios mokymo programose – instrumentinė ir chorinė muzika bei platus muzikos teorijos kursas.
Ano meto muzikinė Rokiškio krašto kultūra neatsiejama nuo Juozo Zaukos, savamokslio organizatoriaus ir dainininko, Petrapilio lietuviškų draugijų steigėjo bei choro vadovo. Jau sunkiai sirgdamas ir apsigyvenęs Subatėje pas draugą J. Zauka suorganizavo lietuvių chorą, jam vadovavo ir rengė draugystės vakarus. Jis kai kurių istorijos tyrinėtojų vadinamas lietuviško saviveiklinio meno pradininku.
Po 1905 m. revoliucijos chorinis menas Rokiškio krašte nebuvo labai ryškus: chorai gyvavo prie bažnyčių, repertuaras nebuvo labai įvairus. Remiantis Rokiškio krašto muziejuje saugomais dokumentais, 1908 m. viešai pasirodė ugniagesių choras, atlikęs dainas „Lietuva, Tėvyne mūsų“ ir „Pasakyk, mano mylimas krašte“ (vadovas Matas Bygata). Manoma, jog tai buvo bažnytinis choras, kurio vadovais buvo J. Žukauskas, vėliau (po 1910 m.) – buvęs R. Lymano mokinys Matas Milaknis. Jis, vienas ryškiausių to laikotarpio choro vadovų Lietuvoje, suorganizavo „Dainos mėgėjų“ chorą. Šio repertuare buvo L. van Bethoveno „Sanctus Benedictus“, R. Lymano „Suregit Dominus“, keturiais balsais giedamos gedulingos mišios „Stabat Mater“ ir kt. Muziejuje saugomi buvusios ilgametės choristės Emilijos Apalainienės prisiminimai apie choro repeticijas. Ji pasakojo, kad natas paruošdavo pats vadovas, repetuodavo atskirais balsais, o bendros repeticijos dažniausiai vykdavo sekmadieniais. „Dainos mėgėjų“ choras daug koncertavo. Didelis choro pasiekimas – dalyvavimas „Pavasario“ kongrese Kaune, kur užsimezgė ryšiai su žymiais kompozitoriais.
1918 m. įkūrus Rokiškio gimnaziją į ją dirbti pakviestas bažnyčios choro vadovas M. Milaknis. Jis iš 300 mokinių sudarė 27 dainininkų chorą.
Žymus ano meto chorinės muzikos centras buvo Obeliai. Čia veikė aukšto lygio choras, kuriam iki 1914 m. vadovavo Jonas ir Mikas Petrauskai, vėliau – aukso medaliu Sankt Peterburgo konservatoriją baigęs chorvedys Povilas Latočka.
Dainų šventės užkratas
Taigi rokiškėnai – pirmosios Lietuvos dainų šventės, vykusios 1924 m. Kaune, dalyviai. Į Dainų šventę vyko Rokiškio, Pandėlio, Kamajų, Juodupės, Onuškio ir Duokiškio chorai, šiai šventei rengęsi visus metus. Remiantis liudininkų prisiminimais, Rokiškio krašto dainininkai Kauno gatvėmis žygiavo Dainų šventės kolonos priešakyje.
Chorų dalyvavimas pirmojoje respublikinėje šventėje dar labiau suaktyvino darbą – pasirengimą Dainų šventei, vykusiai 1928 m. Per minėtą laikotarpį labai išryškėjo Obelių bažnytinio choro, vadovaujamo chorvedžio P. Latočkos, veikla. „Įdomu tai, kad viename koncerte Aknystėje pagiedojus Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“ („Lietuva, Tėvyne mūsų“), latviai ėmė ploti, galvodami, kad tai daina“, – prisiminimuose rašė šio choro dalyvis Antanas Pumputis.
Rokiškio krašto chorai buvo visų tradicija tapusių Dainų švenčių dalyviai. Antroji Dainų šventė, skirta Lietuvos nepriklausomybės 10-mečiui, įvyko 1928 m. liepos 1–2 d. Kaune. Joje dalyvavo 6000 dainininkų: 51 bažnytinis choras, 22 gimnazijų ir kitų mokyklų chorai, 19 įvairių draugijų ir organizacijų chorų. Trečią kartą Dainų šventė surengta 1930 m. birželio 20 d. Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukakčiai paminėti. Dalyvavo 200 chorų ir 9000 dainininkų. Atlikti 24 kūriniai – viena psalmė, šeši originalūs kūriniai ir harmonizuotos liaudies dainos. 1920–1944 m. buvo surengta nemažai regioninių, miestų ir kitų vietinių dainų švenčių. Jas rengė visuomeninės organizacijos (šauliai, pavasarininkai, ateitininkai). Nuo 1930 m. rengtos regioninės moksleivių dainų ir sporto šventės.
Dainų švenčių tradicija puoselėta ir sovietmečiu. 1946 m. Dainų šventėje dalyvavo 188 chorai (11 778 dainininkai), skambėjo 5 kompozitorių sukurtos ir 15 lietuvių liaudies harmonizuotų dainų. Šventėje dainavo 132 progimnazijų ir gimnazijų chorai, 3 aukštųjų ir 21 specialiųjų mokyklų chorai. Nuo 1950 m. Dainų šventę papildė Šokių diena. Nuo tų pačių metų dainų ir šokių šventės renginiai buvo organizuojami periodiškai kas penkeri metai. Dainų ir šokių šventės tradicijai, kaip ir kitiems menams, galiojo sovietinės estetikos suvokimas: menas turėjo būti tautinės formos, bet socialistinio turinio. Iš dainų ir šokių šventės tradicijos išaugo Moksleivių dainų šventė, pradėta periodiškai rengti kaip savarankiškas renginys nuo 1964 m.
Nuo Dainų šventės ištakų iki šių dienų
Rokiškio krašto dainų švenčių istorija – nuo pirmosios Dainų šventės, vykusios Kaune. Tradicija rengti dainų šventes užkrėtė chorinio meno gerbėjus ir atlikėjus: tradicija tapusios šventės ir konkursai organizuoti ne tik apskrities centre, bet ir miesteliuose.
Bus daugiau
