Muzikinis gyvenimas tęsiasi
Po pirmųjų dainų švenčių, kuriose gausiai dalyvavo Rokiškio krašto chorai, Rokiškio apskrityje muzikinis gyvenimas sulėtėjo, bet chorų veikla nebuvo numarinta. 1937 m. Obelių choras, vadovaujamas P. Latočkos, dalyvavo tradicinėje Panevėžio rajono dainų šventėje, o Rokiškio gimnazijos mokinių choras, kurį sudarė 80 dainininkų, pasirodė Biržuose organizuotose chorų varžytuvėse ir laimėjo pirmąją vietą. Šiame chore dainavo būsimoji Lietuvos operos primadona, solistė Irena Jasiūnaitė.
1940–1960 m. Rokiškio krašte buvo surengta nemažai chorinio meno švenčių, jų repertuare vyravo sovietinės santvarkos, jos puoselėtų idėjų bei idealų propaganda ir aukštinimas.
Rokiškio krašto muziejuje saugomas Valstybinės konservatorijos chorinio dainavimo katedros studentės N. Vaičikonytės-Dranevičienės diplominis referatas „Kai kurie chorinės kultūros bruožai Rokiškio rajone“ (1970 m.). Jame apžvelgtas Rokiškio krašto muzikinis gyvenimas ir dainų švenčių tradicijos bei repertuarai įvairiais istorijos laikotarpiais: nuo 1905 iki 1970 metų.
Šiame darbe rašoma, kad nuo 1945 m. Rokiškio krašte prasidėjo žymesni chorinės muzikos gyvavimo pokyčiai. Obelių bažnytinis choras, vadovaujamas Adolfo Matulio, pradėjo rengti naują koncertinį repertuarą. „Geram organizavimui įkuriama choro valdybos kasa, kuri surinkdavo lėšas už koncertus, o po to, pagal galimybes, jomis pasinaudodavo choro dalyviai. Žinoma, tai labai paskatindavo lankyti choro repeticijas“, – rašė choro vadovas A. Matulis. Obelių choristai buvo mokomi solfedžiuoti, teisingo kvėpavimo pratimų, tobulinamas vokalo grynumas. Repertuare – sudėtingi kūriniai: J. Naujalio „Vasaros naktys“, Č. Sasnausko „Kur bėga Šešupė“ ir kt.
1945 m. Obelių kultūros namuose A. Matulio iniciatyva įkuriamas mišrus 50 atlikėjų choras. Be kitų kūrinių, jis ėmėsi ir naujovių – parengė Miko Petrausko operetę „Malūnininkas ir kaminkrėtys“. Kaip rašė to meto rajono laikraštis, muzikinis gyvenimas atgijo: vien tik moksleiviai per pusmetį parengė apie 450 pasirodymų.
Gausėja chorų – pagrindinių dainų švenčių dalyvių
Iš Panemunio į Rokiškio gimnaziją atkeltas mokytojas Vytautas Četkauskas subūrė gimnazijos mišrų chorą, kuriame dalyvavo 90 choristų. 1948 m. įkurtas choras prie Rokiškio kultūros mokyklos (vadovas B. Narauskas), o 1949 m. naujas choras gimsta Obeliuose (vadovas J. Kelečius). Postūmį chorinės muzikos gyvavime įnešė 1950 m. organizuota respublikinė dainų šventė. Jai intensyviai rengėsi ir Rokiškio krašto chorai.
Tais pačiais metais įvyko Rokiškio rajono dainų šventė, subūrusi apie 300 dainininkų. Šventės repertuare – J. Tallat-Kelpšos harmonizuota lietuvių liaudies daina „Tris dzienas“, J. Gruodžio „Šiltas, gražus rudenėlis“, estų, rusų, baltarusių liaudies dainos. Antano Gradecko diriguojamas Rokiškio 2-osios vidurinės mokyklos mergaičių choras atliko šventės moterų repertuarą, Panemunėlio vidurinės mokyklos mokinių choras dainavo šventės vaikams skirtus kūrinius, o vyrų choro visai nebuvo. Po šios šventės Rokiškio krašto chorų kolektyvuose prasidėjo pastebimas veiklos atoslūgis, mažėjo kolektyvų. Postūmis gaivinti chorinę veiklą – 1952 m. kolektyvų rajoninės apžiūros ir tais pačiais metais organizuota Dainų šventė. Joje dalyvavo jungtinis 200 dainininkų choras, diriguojamas J. Kastėno ir J. Gimžausko. Šventėje dalyvavo vienintelis vaikų choras iš Panemunėlio aštuonmetės mokyklos. Kolūkių chorai pasirengti šventei nespėjo.
Postūmis chorinės muzikos veikloje – 1953 m. rajono Dainų šventė, kuriai masiškai būrėsi kolektyvai, o 1954 m. Dainų šventėje jau dalyvavo 400 dainininkų. Ketvirtoji rajono Dainų šventė – 1955 m. vykusios jubiliejinės rajono Dainų šventės repeticija. Rokiškio estradoje susirinko per 500 atlikėjų, tarp jų – ir Latvijos bei kaimyninių rajonų.
Jubiliejinė šventė – postūmis meno kolektyvams
1955 m. birželio 12 d. Rokiškyje įvyko penktoji, jubiliejinė, Dainų šventė. Nors dainininkų meninis lygis nebuvo labai aukštas, tačiau specialistų vertinimu chorų atliekami kūriniai skambėjo geriau nei ankstesnėse šventėse. Mišrus jungtinis choras atliko J. Švedo „Paleisk, tėveli, lankon žirgelį“, J. Naujalio „Oi, žiba žiburėlis“ ir kt. Pirmą kartą Dainų šventėje dalyvavo kanklininkų ansamblis ir jungtinis skudutininkų orkestras, diriguojamas A. Gradecko. Tais pačiais metais birželio 26 d. įvyko Obelių zonos dainų šventė, o 1956 m. ši sukvietė ir Aleksandravėlės, Antazavės, Kriaunų chorus. Programoje – vaikų, moterų ir mišrūs chorai, parengę įvairius repertuarus. Tais pačiais metais įkurti Ragelių ir Žiobiškio chorai, Rokiškyje – medicinos darbuotojų choras. Šeštojoje rajono Dainų šventėje jau dalyvavo ir jungtinis vyrų choras, atlikęs S. Šimkaus harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Šviesi naktis mėnesiena“.
1957 m. įvyko antrasis rajono festivalis, jo metu į respublikinį festivalį atrinktas Juodupės vilnonių audinių fabriko „Nemunas“ mišrus choras.
Jaunimo šventė
1959 m. liepą rajone įvyko pirmoji jaunimo šventė Ruopiškyje, tapusi įžanga į tais pačiais metais vykusią Dainų šventę – festivalį. Tai buvo kultūrinės veiklos įkvėpimas: Rokiškyje ir Obeliuose pradėti organizuoti dvejų metų kultūros universitetai pagal mokymo programas: „Kas yra muzika ir kaip ją suprasti“; „Muzikos formos ir žanrai“, „Šokio meno rūšys“ ir kt. Daugeliui žmonių kultūra tapo gyvenimo būdu ir būtinybe. 1960 m. birželio 5 d. Rokiškio dainų šventė subūrė apie 3000 saviveiklininkų ir apie 30 tūkst. žiūrovų. Be daugybės chorų, joje dalyvavo kanklių, skudučių ansambliai, kaimo kapelos, pučiamųjų orkestras, šokių kolektyvai.
1962 m. įvyko tarprajoninė mokytojų dainų šventė, joje dalyvavo Rokiškio, Pandėlio, Zarasų rajonų saviveiklininkai. Dainų repertuare – sovietmečio ideologijos kūriniai.
1963 m. įvyko rajono Dainų šventė Ruopiškyje. Estradoje dainavo mišrus jaunimo, jungtinis moksleivių bei merginų chorai. Šventės vyriausiasis dirigentas – juodupėnas Vytautas Pučka. Repertuare – italų kūriniai, ištrauka iš P. Čaikovskio operos „Eugenijus Oneginas“ ir kiti, reikalavę didesnio choristų meistriškumo.
Bus daugiau
