Rokiškio krašto muziejuje saugomas knygų fondas, kurio ypač vertingus eksponatus galima pamatyti ir nuolatinėse ekspozicijose, ir per įvairiomis progomis rengiamas knygai skirtas parodas. Senos, pageltusios ir aukso vertę turinčios knygos į Rokiškio dvarą pateko įvairiausiais keliais – vienos kaip kolekcininkų ar kraštiečių, ne tik iš Lietuvos, palikimas, kitas dovanojo Rokiškio žmonės. Didelė dalis eksponatų čia atkeliavo 1940-aisiais nacionalizavus Rokiškio apskrities dvarų bibliotekas Tarnavo, Ilzenbergo, Kavoliškio, Panemunėlio, Bagdoniškio, Rokiškio ir kituose dvaruose. Prabangiai įrištos, kai kurios turinčios pieštuku rašytus įrašus, jos pagarbiai ėjo ir eina iš ran-
kų į rankas. Šiame puslapyje – apie tai, kokios lietuviškos knygos yra muziejininkų pasididžiavimas ir vertybė…
Įvairiais keliais
Iš viso saugyklose Rokiškio muziejuje suskaičiuotume apie 8 tūkst. knygų. Be to, kasmet biblioteka ir fondai pildomi, nes šviesūs žmonės, užsienyje gyvenantys kraštiečiai jaučia pareigą ar tiesiog nori savo biblioteką dovanoti gimtajam miestui.
Istorikė Onutė Mackevičienė straipsnyje „Knygos – Rokiškio krašto muziejaus pasididžiavimas“ rašo, jog į muziejų knygos pateko įvairiais keliais – vienas surinko muziejininkai, kitas padovanojo senieji inteligentai, o labai daug vertingų jų atkeliavo 1940-aisiais, kai Rokiškio apskrities dvaruose buvo nacionalizuojamos meno vertybės, tarp jų ir bibliotekos. Dar vienas muziejaus bibliotekų papildymo kelias – knygos, atkeliavusios per kolekcininkų testamentus.
Ypatinga dovana
„Mums pagal dovanojimo aktą atiteko nemaža žinomiausio lietuviškos spaudos kolekcininko, gimusio Rokiškio apylinkėse, Povilo Gasiūno (1897–1966) surinktų spaudinių dalis. Tai knygos, periodika, įvairūs spaudiniai. Pradėjęs rinkti spaudą maždaug 1924 m. ir neskirstęs autorių ar leidėjų pagal politines pažiūras, jis rinko tiek dešiniąją, tiek kairiąją spaudą, dėjo knygą prie knygos, laikraštį prie laikraščio, užsimojęs surinkti visus spaudos draudimo metų leidinius“, – teigia O. Mackevičienė.
Ji suskaičiavo, kad 1946-aisiais P. Gasiūnas Rokiškio krašto muziejui pagal dovanojimo aktą atidavė 3 tūkst. 684 pavyzdinius periodinius leidinius (70 iš jų siekė spaudos draudimo metus). „537 knygas, išleistas Vilniuje, 150 knygų, išleistų Klaipėdos krašte, 835 – Vokietijoje. Su šia kolekcija į muziejų pateko unikumai. Turbūt viena vertingiausių knygų, saugomų Rokiškio krašto muziejuje ir čia patekusių per kolekcininko P. Gasiūno malonę, yra J. Bretkūno „Postilė“, išleista 1591 metais lietuvių kalba“, – rašo O. Mackevičienė.
Ypatingoji „Postilė“ yra pamokslų rinkinys. Jį J. Bretkūnas parengė naudodamasis garsiausių XVI a. teologų darbais. Pasaulyje žinomi išlikę tik keli šios knygos egzemplioriai.
Tarsi senųjų raštų „razinkėlė“
Kurį laiką, gavus dovaną iš P. Gasiūno, J. Bretkūno „Postilė“ gulėjo lentynose kartu su kitomis religinio turinio knygomis, ir lankytojai jos nematė. Rokiškėnai, miesto svečiai, tyrinėtojai, mokslininkai ir visi, besidomintys lietuvybe bei knygomis, vienetinį egzempliorių pamatė 1975-aisiais. Tuomet, anot O. Mackevičienės, dvaro ekspozicijose atsirado tema „Feodalinės Lietuvos kultūra“. Istorikė prisiminė, kad tuomet ši knyga buvo vienintelis Lietuvoje žinomas egzempliorius ir mokslininkai (kadangi nebuvo interneto) atvažiuodavo ja domėtis, ne vienas labai stebėjosi, kad „Postilė“ saugoma būtent Rokiškyje. „O kai prasidėjo didesnis knygų studijavimas, atsirado ir daugiau „Postilės“ egzempliorių“, – sakė istorikė. Ji svarstė, kad tokios knygos vis dėlto įdomios tik siauram ratui, tiems, kas vertina, o didesnė visuomenės dalis, pamačiusi vertingą egzempliorių, nešauks iš nuostabos. „Kaip bebūtų, tie senieji raštai – tarsi kokia „razinkėlė“, kuri parodo praėjusių laikų poligrafiją, kalbą, tradicijas – žodžiu, visa istorijos paletė per vieną knygą išplaukia į paviršių“, – su meile apie „Postilę“ kalbėjo ne kartą ją varčiusi istorikė.
Dovanojo ir Romerio našlė
Labai vertinga tarp muziejuje saugomų knygų – 1675 m. Vilniuje išleista Kazimiero Vijūko–Kojelavičiaus „Pamokslai apie žmonių kančią“, dar 1695-ųjų Jono Janušo pamokymų knyga „Krikščioniškos mirties mokslas“. O. Mackevičienė aukščiau minėtame straipsnyje rašo, jog „šios knygos į muziejų pateko nacionalizuojant dvarų bibliotekas, o tai rodo grafų Vaizenhofų, valdžiusių Jūžintus, spaudai.“
Dalį leidinių Rokiškiui padovanojo ir garsaus teisininko, profesoriaus Mykolo Romerio našlė, dalį M. Romerio bibliotekos knygų muziejaus žmonės parsivežė iš nuolat rengiamų ekspedicijų. M. Romerio knygos prabangiai atrodančios, gražiai įrištos. Muziejus saugo ir paties profesoriaus parašytas knygas. Tarp jų – 1933 m. Kaune išleista „Svarbiausios valstybinės problemos fašizme ir Sovietuose”, dvitomis „Valstybė“. Anot O. Mackevičienės, šiomis knygomis naudojosi profesorius Mindaugas Maksimaitis, sudarydamas knygą „Mykolo Romerio mokslas apie valstybę“.
Medžiaga ne tik apie įvykius, bet ir apie papročius
Mūsų muziejui buvo perduotas ir žinomo XIX–XX pr. Lietuvos švietėjo, knygnešio Juozo Otto Širvydo (1875–1935) archyvas. Kito XX a. pr. švietėjo ir knygnešio obeliečio Juozo Zaukos (1862–1943) išsaugotas knygas ir periodiką Rokiškio muziejui atidavė jo anūkas. Šiame archyve taip pat rasime spaudos draudimo laikų knygų, vertingų atvirukų, lietuviškų afišų bei programų. Anot istorikų, ši medžiaga suteikia daugybę žinių ne tik apie ano meto aktualijas, bet ir apie papročius, madas.
Dauguma knygų, kurios saugomos dvare, – vienaip ar kitaip yra susijusios su Rokiškiu. Kraštiečiai rašytojai, mokytojai, gydytojai ar kitokių sričių žmonės yra parašę nemažai vadovėlių, mokslo literatūros. Tai taip pat saugoma fonduose. Čia yra ir tarpukario Lietuvos pedagogo Felikso Karpavičiaus matematikos vadovėliai, Mato Grigonio knygelės vaikams. Iš mūsų krašto kilęs ir įžymus gydytojas, medicinos profesorius, akademikas Vladas Lašas (1892–1966). Jis rašė ne vieną vadovėlį studentams medikams. Muziejuje saugomos jo knygos „Vitaminai“ ir „Endokrininės liaukos“. Iš Obelių krašto kilęs Antanas Busilas (1889–1951) buvo pedagogas, poetas ir vertėjas. Jis pats rašė vadovėlius, kurių egzemplioriai taip pat saugomi fonduose. Tai „Pedagogikos pagrindai“, „Jaunasis matematikas“, „Aritmetika“, „Aritmetikos uždavinynas“, „Žemės ūkio vadovėlis“, „Kaip žmogus gyveno priešistoriniais laikais“.
Minėta Tarptautinė gimtosios kalbos diena
Ar sukauptos knygos yra prieinamos eiliniams žmonėms, ne tik mokslininkams, ar specialiai dėl jų į muziejų atvykstantiems istorikams studentams? Dailės skyriaus vedėja Dalia Kiukienė sakė, jog dalį leidinių galima pamatyti parodose, kiti eksponuojami nuolat. Ir apskritai stengiamasi visais įmanomais būdais panaudoti šviečiant visuomenę.
Viena didžiausių su knygomis susijusių parodų „Lietuviškos knygos istorija“ dvare vyko 1997-ųjų balandį. Tada buvo minimos Povilo Gasiūno 100-osios gimimo metinės.
J. O. Širvydo, J. Zaukos knygos keletą kartų buvo eksponuojamos jų gimtuosiuose miesteliuose Jūžintuose ir Obeliuose. Šiemet vasarį, minint Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, Valstybinė kalbos inspekcija visoje Lietuvoje organizavo Lietuvių kalbos dienas. Prie minėto renginio prisidėjo ir Rokiškio krašto muziejus: muziejininkai kvietė lankytojus į atvirų durų dienas knygų saugykloje. Ar sulaukė susidomėjimo? „Buvo žmonių, bet tikėjomės didesnio susidomėjimo. Knyga – subtilus dalykas. Bibliofilų nėra daug, nemažai jaunimo visai tingi paimti knygą į rankas. O kuo prasminga knyga? Tai eksponatas, kurį reikia išsaugoti ateities kartoms. Gal senienos daug kam neįdomu, bet tai mūsų kultūros dalis. Be to, mūsų, muziejininkų, darbas – kaupti ir išsaugoti visą kultūrinį ir istorinį pagrindą. Tarybiniais metais muziejus buvo uždaras ir į saugyklas niekas be leidimo negalėjo įeiti. Dabar – kitas laikas“, – sakė D. Kiukienė.
Sąrašas ilgas
Sąrašas, kaip jau kokius 20 metų pildomi muziejaus knygų rinkiniai, – ilgas. Paminėsime nors keletą svarbiausių faktų:1994 m. muziejus gavo kraštiečio Amerikos lietuvių rašytojo Juozo Tininio (1907–1971) archyvą, 2000–aisiais daugiau nei 400 mokslinės bei grožinės literatūros knygų padovanojo gydytojas Viktoras Deksnys, 2005–aisiais kraštietė Vanda Siminonienė dovanojo 184 šeimos bibliotekos knygas ir periodikos leidinius, tarp kurių – knygos su Rokiškio grafų Pšezdzieckių, Jūžintų, Panemunėlio dvaro savininkų parašais ir antspaudais. Prieš keletą metų kraštiečio Algimanto Bučiaus šeimos muziejui buvo perduoti tarpukario metų laikraščiai ir žurnalai.
2015-aisiais per 400 periodikos leidinių muziejus gavo iš kolekcininko Jono Masiulio sūnaus Algirdo. Algirdas Masiulis perdavė per 800 vnt. 1896–1944 m. laikraščių, žurnalų („Tėvynės sargas“, „Trimitas“, „Paštininkų žodis“, „Vienybė“, „Pašto pasaulyje“, „Naujoji sodyba“, „Karys“, „Iliustruotoji Lietuva“, „Naujoji Romuva“ ir kt.). Šiuos leidinius kolekcionavo J. Masiulis (1904–1989), buvęs Rokiškio pašto tarnautojas, fotografas.
Sofijos Tyzenhauzaitės dvitomį „Grafų Komarovskių Gertrūda, grafienė Polocka: istorijos įvykiai“, „Litanijos“, „Halina Oginska“ pernai padovanojo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
