Tęsinys. Pradžia 2016 07 23
Po Pirmojo pasaulinio karo Europos žemėlapyje vėl atsirado Lietuvos valstybė. Jaunai šaliai teko daug ką pradėti iš naujo. Pirmą kartą istorijoje lietuvių kalba tapo valstybine – visuomenės, valstybės institucijų, mokslo, meno kalba. Praėjusiame „Gimtojo Rokiškio“ numeryje rašėme apie tai, kokius iššūkius teko patirti šiai kalbai, nuo baudžiauninko žagrės atėjusiai į politikų tribūnas ir valdžios institucijų kabinetus. Kokia buvo tarpukario Lietuvos oficialiųjų dokumentų kalba, kaip ji kito ir tobulėjo, liudija Rokiškio apskrities švietimo institucijų inspektorių ataskaitos, su švietimo sektoriumi susiję raštai, prašymai, korespondencija. Šių dokumentų nuorašus Lietuvos centriniame valstybės archyve surinko straipsnio autorė, domėdamasi tarpukario Rokiškio tautinių mažumų gyvenimu bei valstybės institucijų veikla.
Dokumentai – ranka rašyti
Daugelis tarpukario Lietuvos įstaigų dokumentų, kaip ir visi straipsnyje cituojami, saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA) Vilniuje. Naudotis jame sukauptomis bylomis gali asmenys, pateikę motyvuotus prašymus jo administracijai. Apie čia saugomų dokumentų kiekį byloja tai, kad į vieną eilę sustačius vien tik rašytinių dokumentų fondų 3,5 mln. bylų, ta eilė nusidriektų… 33 km.
Šiame archyve sukauptuose fonduose – ir tarpukario Rokiškio apskrities valdžios įstaigų, vietos organizacijų veiklą atspindintys dokumentai. Ypač įdomios, tačiau daugumai istorijos tyrinėtojų vis dar neprieinamos yra Ministerio žydų reikalams kanceliarijos bylos, korespondencija, susijusi su vietos bendruomenių veikla. Deja, mažai kas gali jas perskaityti: kanceliarijos dokumentacija – hebrajų kalba.
Tačiau apie Rokiškio visuomenės gyvenimą duomenų yra ir kitų institucijų dokumentuose.
Pirmosios Švietimo ministerijai ir Pradžios Mokslo Departamentui (taip rašoma autentiškuose dokumentuose – aut. past.) Rokiškio apskrities pradžios mokyklų inspektoriaus ataskaitos – puikus pavyzdys, kokia buvo to meto pavyzdinė kanceliarinė kalba. Mat švietimo institucijų atstovų rašytos ataskaitos ir kita korespondencija dėl puikaus specialistų išsilavinimo garsėjo taisyklinga kalba, lakonišku, tačiau išsamiu stiliumi. Ir rašybos klaidų jose pasitaikydavo ganėtinai mažai, o ir tų dažniausia atsirasdavo dėl tuomet dar nenusistovėjusių lietuvių kalbos taisyklių.
Įdomus atradimas buvo tai, kad net ne lietuvių tautybės asmenys gerai kalbėjo ir rašė lietuviškai, skolinių ar barbarizmų oficialiuose dokumentuose pasitaikydavo pakankamai retai. Tiesa, tam tikrų nesklandumų dėl valstybinės kalbos vartojimo vis dėlto buvo kilę, kadangi ne visi žydų bendruomenės nariai mokėjo lietuviškai, todėl netgi oficialius raštus bandė rašyti… hebrajiškai ir tuo užsitraukė Rokiškio apskrities pradžios mokyklų inspektoriaus nepasitenkinimą.
Dauguma inspektoriaus ataskaitų ir kitų raštų pildyti ranka. Dokumentams būdinga išlavinta, kaligrafiška rašysena, todėl net po daugelio metų ataskaitos bei kiti dokumentai puikiai įskaitomi. O štai Švietimo ministerijos siųsti dokumentai spausdinti mašinėle. Raštams ne visuomet naudoti oficialūs blankai, ypač XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje, kai jaunos valstybės įstaigos tik kūrėsi ir jų materialinė bazė nebuvo itin gera.
Dokumentų kalba – lakoniška, joje stengiamasi išlaikyti dalykinį stilių, ataskaitas (nors ne visuomet pavykdavo) bandyta teikti pagal tam tikrus šablonus. Deja, oficialų toną dokumentuose ne visuomet pavykdavo išlaikyti, ypač jei susirašinėjimas buvo apie nesutarimus ar konfliktus. O jų rajono švietimo įstaigose tuomet netrūko: inspektoriui tekdavo spręsti tokius klausimus, kurie šiandienos žmogui atrodytų juokingi…
Susipešė dėl mokytojo
Vienas įdomiausių tarpukario Rokiškio apskrities dokumentų – susirašinėjimas dėl vietos žydų bendruomenės ir Rokiškio I žydų mokyklos, kitaip dar „Tarbut“, mokytojo M. Chaifesovičiaus. Įdomiausia, kad net jo pavardė įvairiuose dokumentuose rašyta skirtingai (Šaltinis: LCVA. F. 391 Ap. 3 B. 694. L. 32-38).
(Citatų kalba netaisyta – aut. past.)
Konfliktas įsiplieskė 1922 m. vasarą. Byloje įsegtas moksleivių tėvų ranka surašytas raštas, kurio adresatas nenurodytas. Jame teigiama: „Mokytojas Cheificovičius: nevaldo kiek tai reikalauja minėta mokykla nei hebrajų, nei žydų kalba (šeimoje ir gatvėje jis kalba rusiškai). Jis J. Šukio paliktas tik dėl mokytojų stokos. Jo mokinių atsilikimas aiškinamas jo kalbos nežinojimu, su kuo jis pats sutiko. Mokinių sumažėjo nuo 100 iki 10. Neteisėtai panaudojo bendruomenės parašus. Stengėsi įtikinti kad žydai jo nemėgsta už kreivatikę pačią ir nežydus vaikus. Mokykloje nebuvo tvarkos, mokslas nutrauktas mėnesiams.“
Byloje įsegtas ir liepos 22 d. Žydų bendruomenės tarybos posėdžio, vykusio 1922 m. liepos 11 d., protokolas. Jame rašoma: „Posėdis įvyko sinagogoj su dalyvavimu žydų Ministerijos Instruktoriumi p. Helfenu, visų Valdybos narių asmenų 14 žmonių ir pakviestų vietinių institucijų atstovų: Rabinas Calelius Karas, S. A. Sniego, D. M. Levino, S. Ratmano, J. Šaitovičo, Ch. H. Rudino, B. Levino, S. Lango, P. Rucho, B. Zameto ir A. Melerio. Posėdis įvyko prie atidarų durų dalyvaujant dideliam skaičiui susirinkusių.“ Toliau protokole formuluoti kaltinimai mokytojui. „Jis kompromitavosi įvesdamas mokyklon rusų kalbą ir rusų dvasią. Jis nevaldo užtektinai hebrajų kalba, o jo žydų kalba ir gi sumaišyta su rusų kalba. Jis nemoka mokykloje laikyti kalbos, kas blogai veikia į vaikus. Dėl parašų: iš vienų išgavo sakydamas, kad be jų vaikams nebus galima darbų dirbti, kitiems, kad Rokišky nebūsiąs ir be to vietos negausiąs.“
Dar įdomesnis laikinai einančio pareigas Rokiškio apskrities pradžios mokyklų inspektoriaus J. Samo paaiškinimas Pradžios mokslo departamentui dėl šio konflikto. Įdomiausia tai, kad valstybinės institucijos atstovas griežtai laikėsi valstybinės kalbos principo: ne ja surašytų raštų tiesiog nepriėmė.
1922 m. rugpjūčio 5 d.
Š. M. Rokiškio Apskrities pradedamųjų mokyklų Instruktorius
Pradžios M. Departamentui
(paaiškinimas dėlei Chaifesovičiaus bylos)
Jau antri metai, kaip I Rokiškio žydų mokykloje mokytojauja mokytojas Meeras Chaifesovičius; jis kaipo mokytojas nėra blogas: žmogus baigęs aukštąjį mokslą ir savo specialybėj išsilavinęs. Tačiau nežiūrint į tai, jis labai nepatinka nekuriems Rokiškio žydams, ypač sionistams, svarbiausioji jo netinkamumo priežastis ta, kad jis turi vedęs krikščionę pačią; tačiau jie aiškiai mato, kad čia menkas argumentas ir juo remtis gėda, tai griebės visokių „išmislų“.
Pavasarį pradėjo siųsti man ir Švietimo Komisijai visokius skundus, kuriuos Švietimo Komisija pripažino nepamatuotais ir birželio mėn. 22 d. š. m. savo posėdy juos atmetė.
Dabar į šį dalyką įsikišė žydų bendruomenė, kuri deda visas pastangas, kad kaip nors Chaifesovičių iš Rokiškio pašalinus. Kadangi jų skundų instruktorius ir Švietimo Komisija nepripažino, tai jie dabar siunčia Švietimo Ministerijai per Apskrities Švietimo Komisiją didžiausią skundą. Šitoje jų skundoje tiesos labai maža tėra:
- Buvusis Instruktorius J. Šukys asmeniniai man yra pasakęs, kad Chaifesovičius kaip mokytojas yra tinkamas, (aš irgi tos pačios nuomonės esu).
- Jo vedamoje mokykloje mokslas pertrauktas, kaip jie savo skundoje tvirtina, nebuvo, taip kad instruktoriui nebuvo reikalo griebtis kokių tai priemonių.
Vienas tiktai tiesa, kad Chaifesovičius šeimynoje vartoja rusų kalbą, bet taipgi niekam ne paslaptis, kad rusų kalbą visi žydai labai mėgsta.
Rokiškio žydų bendruomenė save įsivaizdina labai svarbia įstaiga: taip nesenai ji man pačiam buvo pradėjus siuntinėti raštus „žargono-ieroglipais“ rašytus, kurių žinoma, aš nepriėmiau, bet tai aiškiai rodo, koks jų bendruomenės nusistatymas: jie norėtų, kad mūsų įstaigos mokėtų jų „žargono“.
Taip, kad dabar susidarė tokia padėtis: Švietimo komisija perkelti Chaifesovičių į kitą vietą neturi kur, pašalinti jį – nėr už ką.
Šaltinis: ten pat. – L. 38
Konfliktas rudenį išsisprendė savaime. Spalio 3 d. laikinai einančio pareigas Rokiškio apskrities pradžios mokyklų inspektoriaus J. Samo raštas Švietimo ministerijos Pradžios mokslo departamentui:
„Su žino prisiunčiu P. M. D-tui 1-os Rokiškio žydų mokyklos, kitaip dar pačių žydų vadinamos „Tarbut“ lankymosi ataskaitą. Taipgi pranešu, kad ši mokykla esanti įsteigta Aps. Švietimo komisijos ir Instruktoriaus vaikų tėvams prašant. Mokytoją tvirtinti Švietimo ministerijai yra pristatęs komandiruotas Leipcigan Instruktorius J. Šukys. Iki šių metų čia mokytojavo M. Chaifesovičius. Šimet jis susipešė su savo tautiečiais ir pasitraukė iš šios mokyklos. Dabar pradžioje šių mokslo metų Apskr. Švietimo komisija paskyrė naują mokytoją J. Srebrovičių ir aš nusiunčiau Šv. Ministerijai jį patvirtinti. Srebrovičių rekomendavo taipgi žydai.“
Susirašinėjimas dėl mokyklos steigimo
Valdžios institucijų susirašinėjimas dėl žydų religinės mokyklos, vadinamojo chederio, steigimo, – puikus pavyzdys, kokia buvo jaunos valstybės oficialių dokumentų kalba. Tuomet, 1923-iaisiais, ji tik buvo pradėjusi formuotis.
1923 m. spalio 15 d. rokiškėnas J. Kleinas Rokiškio apskrities pradžios mokyklų inspektoriui J. Šukiui pateikė tokį prašymą: „Šiuomi turiu garbės prašyti leisti Rokiškyje, Vilniaus g-vėj, N 10, name Zalkindo atidengti „Cheder“ (Žydų tikybinę mokyklą), kurioje dėstomi šie dalykai: Gimtoji kalba (hebrajų), Aritmetika, Tikyba ir komentacijos, Lietuvių kalba, Tėvynės žinios, Dailiraštis ir grafika, Talmud, Gamta, Geografija. Mokytojai: C. Šubas, M. Karas, A. M. Vaineris, M. Fideris.
Vedėjas J. Kleinas, Kamajų g-vė, N 26.
Mokinių skaičius apie 150
Mokslo valandos 9-13, 15-17
Lėšų duoda tėvų komitetas.
Šaltinis: LCVA. F. 391 Ap. 3 B. 694. L. 18
Gavęs J. Šukio prašymą detaliau patikslinti, kokia būsianti naujoji mokykla, J. Kleinas jam atsakė.
Ponui Rokiškio apskrities pradžios mokyklų inspektoriui
Pil. J. Kleinas
Gyv Rokišky, Kamajų g-vėj N 46
Pranešimas
Atsakydamas į Jūsų raštą N 59 31/X/1923, turiu garbės pranešti, kad įsteigiamas Rokišky „Chederas“ yra privatinė tikybinė mokykla.
Pasauliniai dalykai bus dėstomi „Chedero“ visuose 4 skyriuose sulig I ir II skyrių 4-metinės 2-klasinės nelietuvių kalboj valstybinę programą, kaip ji nurodyta laikrašty „Švietimo darbas“ Nr 1.
Nurodytos mano prašyme „Tėvynės žinios“ tai yra „Krašto (gimtinės) mokslas“. Iš biblijos dėstomos V knygos Senojo Šventojo Rašto („Chemnaš“) ir Jų komentarijos, Pranašai ir Talmud.
Visi dalykai bus dėstomi hebrajų kalba, išskiriant lietuvių kalbą. Lėšas duoda Tėvų komitetas, kuris gauna mokslo mokesnį iš turtingesniųjų vaikų ir pašalpą iš Žydų tikybinių organizacijų.
Tevo komitetas valdo „Chedero“ ūkį ir lėšas, jis bus renkamas prisitaikant prie ъъ 24-26 Švietimo įstatymo V.Ž. 1919-X-1 N 12.
Nurodyti prašyme mokytojai turi tik naminį mokslą be cenzo, bet yra pakviestas dar vienas mokytojas Mauša Cibusia, baigęs Žydų mokytojų Seminariją „Javne“ Kaune.
Priedas: vaikų sąrašas
J. Kleinas
Šaltinis: ten pat, – L. 19
Priede buvo pateiktas vaikų, ketinančių lankyti mokyklą, sąrašas. Jame – 102 vaikai nuo 6 iki 14 m.
Rokiškio apskrities pradžios mokyklų inspektorius J. Šukys patikrino mokyklos patalpas, pripažino jas tinkamomis ir kreipėsi į Švietimo ministerijos Pradinio mokslo departamentą dėl leidimo mokyklai veikti. Jis gavo tokį atsakymą:
1923 m lapkričio 30 d.
N. 11821
Į raštą N631
Rokiškio apskrities pradžios mokyklų inspektoriui
Departamentas pareiškia, kad J. Kleinui galima duoti leidimas įsteigti Rokiškyje chederį ir kad tame chederyje gali mokytojauti jo pakviestieji asmenys, jeigu tie asmenys yra Lietuvos piliečiais.
Be to, prašoma tamstą daboti, kad lankantiems chederį vaikams nebūtų skiepijama priešvalstybinė dvasia.
Departamento direktorius J. Vokietaitis
L. e. p. Prad. mokyklų skyriaus viršininkas J. Sluoksnauskas
Šaltinis: ten pat, – L. 14
Įdomu ir tai, kad jaunos valstybės biurokratinis aparatas sukosi itin sparčiai: nuo oficialaus prašymo pateikimo iki leidimo mokyklai veikti praėjo kiek daugiau nei pusantro mėnesio.
Ataskaitose – ir apie žiaurų elgesį
Viena iš Rokiškio apskrities pradžios mokyklų inspektoriaus pareigų buvo kasmet lankyti apskrities mokyklas ir rašyti šių vizitų ataskaitas. Jos gana įdomios: antai 1924 m. balandį buvo aplankytos dvi Rokiškio žydų pradinės mokyklos. Balandžio 9-ąją inspektorius užsuko į Rokiškio pradžios dvikomplektę mokyklą N 2 žydų tautos. Mokykla buvo įsteigta 1918 m., jos pirmame skyriuje mokėsi 3 berniukai ir 19 mergaičių, antrame – 6 berniukai ir 11 mergaičių, trečiame – 11 berniukų ir 11 mergaičių, o ketvirtojo skyriaus tais metais nebuvo. „Visi mokomi dalykai hebrajų kalba. Su mokiniais mokytojas kartais elgiasi per žiauriai. Tvarka vidutinė.“
Balandžio 11 d. inspektorius lankė Rokiškio pradžios dvikomplektę mokyklą N 3 žydų tautos. Joje, kaip teigiama ataskaitoje, dirbo du mokytojai, pirmame skyriuje mokėsi 33 mergaitės, antrame – 3 berniukai ir 19 mergaičių, trečiame – berniukas ir 12 mergaičių, o ketvirtame – 8 mergaitės. „Šioje mokykloje visi dalykai dėstomi žargono kalba. Tvarka mokykloj netikusi, raštinė vedama netinkamai, mokytojai – studentas ir mokytojas – silpni. Butas mokyklai suvis netinkamas.“ Šaltinis: : LCVA. F. 391 Ap. 3 B. 1394. L. 186, 189.
Apie tai, kaip detalesnės tapo Rokiškio apskrities pradžios mokyklų inspektoriaus pateikiamos ataskaitos, kaip kito oficialaus susirašinėjimo tarp institucijų kalba ir stilius – kitoje straipsnio dalyje.
Bus daugiau
