Pasaulio šalių bibliotekų istorijoje knygų draugai, jų mylėtojai, žinovai, kolekcininkai buvo ir yra žinomi kaip šių įstaigų rėmėjai, joms dovanoję unikalias knygų kolekcijas ar palikę jas kaip palikimą. Dovanotos knygos visais laikais buvo ypatingos savo turiniu, menine verte, įrišimu, spausdinimo kokybe, turėjo kultūrinę ir istorinę reikšmę. Unikaliose pasaulio ir Lietuvos bibliotekų kolekcijose aptinkame labai senus ir retus leidinius.
Apie lietuvybę ir idėjos įgyvendinimą
Sklaidome mūsų krašto knygos istorijos puslapius… Kokia gi Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio skaityklos Lituanistikos centro knygų kolekcija, kas jos rėmėjai ir kiek joje yra aukštaitiškos dvasios?
Dovanojusių leidinius įstaigų ir privačių rėmėjų paletė įvairi, o ir idėja įgyvendinti šį tikslą buvo kurpiama ir brandinama ne vienerius metus. Modernėjančioje visuomenėje, gyvenančioje informacinių technologijų amžiuje, išsaugoti lietuvybę ir puoselėti jos tradicijas tapo būtinybė. Pirmiausia įkūrėme Lituanistikos centrą. Šio centro programos gaires ir tikslus pavyko įgyvendinti sėkmingai, nes per pusę metų sukomplektavome nemažą naujų, unikalių, informatyvių ir vertingų leidinių fondą. 2004-aisiais, jubiliejiniais Kalbos ir knygos metais, vykdėme projektą „Autografuoti leidiniai“. Gimnazijos bibliotekai įvairias laikmenas su autografais siuntė įžymūs žmonės, gyvenantys Lietuvoje ir užsienyje. Knygų mylėtojai pirmiausia spaudiniuose ieškojo aukštaitiškos dvasios, manydami, kad jeigu leidiniuose yra rašoma apie Rokiškio kraštą arba jie patys šiek tiek yra susiję su šiuo kraštu, tuomet leidinys tikrai tiks mūsų kolekcijai.
Pradėję vykdyti šią kilnią kultūrinę misiją, suradome šimtus pasekėjų. Gimnazijos bendruomenę šis reiškinys džiugino. Su autografu pirmąją gavome poeto, kritiko ir vertėjo Algimanto Baltakio eilėraščių knygą „Vienuolynas“. Joje įrašas: „…palaikau Jūsų iniciatyvą kukliu indėliu – autografuoju savo paskutinę knygą. Galiu dar pridurti, kad man Rokiškis brangus tuo, kad čia, garsioje vargonininkų mokykloje, mokėsi mano tėvas.“
Leidinių su autografais kolekcija plėtėsi, o, svarbiausia, buvo labai įdomu bendrauti su Lietuvoje ir užsienio šalyse gyvenančiais poetais, rašytojais, politikais, dvasininkais, žurnalistais, fotomenininkais, istorikais, skulptoriais, architektais ir daugelio kitų profesijų atstovais. Bendravimo formos buvo labai įvairios. Palaikančiuosius mūsų idėją žmones sutikdavome renginiuose, bendraudavome laiškais (paprastais ir elektroniniais), teko lankytis jų darbo vietose ir net namuose. Gimnazijos Lituanistikos centre dovanotus leidinius išskirstėme kolekcijomis: autografuotų leidinių, Alės Rūtos (Kalifornija) jai dovanotų su autografais, Amerikos lietuvių kultūros archyvo-bibliotekos, Lituanistikos tyrimo ir studijų centro (Čikaga), Lietuvos leidyklų, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo, užsienio ambasadų Lietuvoje, Maironio lietuvių literatūros, Rokiškio krašto muziejų, kunigo, poeto Justo Jasėno, mokytojos Jūratės Firienės, kitų įstaigų ir privačių žmonių kolekcijos, kurių turime tik po kelis leidinių egzempliorius.
Išeivijos kultūrinis palikimas
Nelengvu Lietuvai laikotarpiu po visą pasaulį išsisklaidę vaikšto Rokiškio krašto žmonės. Jų veikla, kilnūs darbai nelieka be pėdsako. Iškeliavusiuosius į amžinybę prisimename, su gyvaisiais bendraujame ir trokštame, kad ta gija nenutrūktų… Verčiu išeivijos kultūrinio palikimo puslapį… Šviesaus atminimo kunigas, Amerikos lietuvių kultūros archyvo-bibliotekos darbuotojas Rapolas Krasauskas gimnazijos Lituanistikos centrui atsiuntė 290 egzempliorių retų (dalis su autografais) leidinių kolekciją. Aukštaitišką dvasią mums perteikia literatūros tyrinėtojo, žurnalisto ir visuomenės veikėjo Aleksandro Merkelio monografija „Juozas Tumas-Vaižgantas“, išleista 1955 m. Čikagoje. Antraštiniame knygos puslapyje – spaudas ALKA (Amerikos lietuvių kultūros archyvas), autoriaus įrašas ir autografas.
Šioje knygų kolekcijoje yra informacijos ir apie pačią knygų istoriją, kuri yra susijusi su Rokiškio kraštu. Tai liudija profesoriaus Vaclovo Biržiškos knygos „Senųjų lietuviškų knygų istorijos“ pirmoji dalis, išleista 1953 m. Čikagoje. Leidinyje teigiama: „…rusų okupacijos laiku pastatyta lenkiškoji cenzūra Vilniuje sąmoningai nepraleisdavo daugelio pasaulietinio turinio lietuviškų knygų, tardama, kad jos galinčios būti pakeistos lenkiškomis. Ir tuo būdu cenzūra nedavė leidimo spausdinti Strazdo „Giesmių svietiškų ir šventų“ antrojo leidimo (pirmasis buvo išspausdintas aplenkiant cenzūrą), kad lietuvių kalbos įvedimas į mokyklinius vadovėlius esąs valstiečiams žalingas.“
Nemažai kraštotyros medžiagos yra dr. Algirdo Margerio knygoje „150 dienų tarybų Lietuvoje“, kuri išleista 1961 m. Čikagoje. Pratarmėje autorius rašo, kad gyvendamas Amerikoje daugiau kaip pusę šimto metų vos tris kartus galėjo aplankyti gimtąją šalį: 1931 m., 1959 m. ir 1960 m. Tuo metu jis aplankė ir Rokiškį, Juodupę, susipažino su šių vietovių ekonomine ir kultūrine veikla. Autorius išsamiau aprašė tuometinį Kraštotyros muziejų.
Svarbią reikšmę gimnazijos Lituanistikos centro kolekcijoje užima Lituanistikos tyrimo ir studijų centro (Čikaga) dovanoti leidiniai. Tai grožinė ir mokslinė literatūra. Taip jau susiklostė aplinkybės, kad bibliotekos fonduose neturėjome kraštietės prozininkės, poetės, JAV visuomenės veikėjos Alės Rūtos romanų, bet, gavę unikalių leidinių siuntą iš minėto centro Čikagoje, šią klaidą ištaisėme. Mūsų Lituanistikos centrą papildė autorės romanai: „Kelias į kairę“, „Trumpa diena“, „Daigynas“, „Žvaigždė viršum girios“, „Pirmieji svetur“, beletristikos knyga „Laiškas jaunystei“. Iš Čikagos Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinį pasiekė ir kiti kraštiečių leidiniai: kritiko, eseisto, publicisto, prozininko Juozo Keliuočio memuarų knyga „Dangus nusidažo raudonai“, prozininko Juozo Švaisto (Balčiūno) leidiniai „Žiobriai plaukia“, „Karnavalo aikštėje“ ir kt.
Aksominiu žaliu viršeliu įrištas kitas vertingas šios kolekcijos leidinys. Tai literatūros tyrinėtojo, visuomenininko Vinco Maciūno „Pluoštas dokumentų apie Antaną Strazdą“. Leidėjo žodyje Juozas J. Bačiūnas-Bachunas apie A. Strazdą rašo: „Jis nebuvo koks įtakingas valstybės vyras, nebuvo šauniais mūšiais pagarsėjęs karys, nebuvo pagaliau koks aukštas dvasiškis, o tik paprastas kaimo kunigas, gyvenęs dideliame skurde ir linksminęs bei guodęs panašiame varge gyvenantį lietuvį baudžiauninką. Žmonės jį pamėgo ir jo nebepamiršo. Gausūs pasakojimai plito apie Strazdo linksmas išdaigas, bet taip pat ir apie jo meilę paprastam žmogui ir poniškosios bajorijos nemėgimą.“ Pratarmėje teigiama, kad Amerikoje Strazdo dainų rinkinėlis pirmąkart buvo išspausdintas 1902 m.
Nemažą kolekcijos dalį sudaro prozininko, publicisto Liudo Dovydėno literatūrinis palikimas, atsiųstas iš Čikagos. Tai knygos: „Broliai Domeikos“, „Per Klausučių ulytėlę“, „Naktys Karališkiuose, „Karaliai ir bulvės“, spalvingai iliustruota knyga „Pabėgėlis Rapsiukas“ ir kiti leidiniai.
Spalvingu viršeliu įrišta „Lietuvių tautodailės institutas išeivijoje“. Ją dažnai panaudoju gimnazistams rengdama literatūros parodas. Tai informatyvus iliustruotas leidinys apie lietuvių liaudies meno šakas išeivijoje. Publikacijoje „Ten, kur staklelės dūzgė… – mano kelias tautodailėn“ apie tautodailininkų veiklą rašo Genovaitė Maciūnienė. Ji 1933 m. įstojo į Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos 2-ąją klasę. Jos tėvai buvo pirkę 24 ha ūkį netoli Rokiškio, prie pagrindinio kelio į Obelius. Sunkiu Lietuvai laiku G. Maciūnienei teko emigruoti į vakarus. Ponia Genovaitė 1977 m. buvo išrinkta Filadelfijos ateitininkų sendraugių pirmininke. Straipsnyje nušviečiama lietuvių tautodailininkų veikla išeivijoje.
Lietuvių katalikų mokslo akademija Romoje 1981 m. išleido Prano Gaidos knygą „Nemarus mirtingasis arkivyskupas Teofilius Matulionis – ganytojas, kalinys, kankinys ir laimėtojas“. Knygoje pateikiama nemažai informacijos apie kraštietį kunigą, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą, ministrą pirmininką, kapelioną Vladą Mironą. Iš rašytinių šaltinių akivaizdu, kad apie Rokiškio krašto įžymius žmones informacija aukštaitiška dvasia sklinda iš įvairiausių pasaulio kampelių. Taip ir rašoma krašto kultūros istorija.
Žmonės – didžiausias turtas
Kai įsibėgėjo projektas „Autografuoti leidiniai“, sutikome labai daug žmonių. Ir bendravimas su jais buvo ne vienodas, nes vienus sutikdavome, su kitais ryšius palaikydavome telefonu, vieni kitiems rašydavome laiškus. Džiaugiuosi šviesaus atminimo poetės, rašytojos, JAV visuomenės veikėjos Alės Rūtos indėliu įgyvendinant mūsų kultūrines vizijas. Ji ne tik gimnazijos Lituanistikos centrui dovanojo jai autografuotų leidinių kolekciją (ją sudaro 433 leidiniai), bet ir per Kanados lietuvių laikraštį „Tėviškės žiburiai“ skatino išeivijos lietuvius mums siųsti leidinius su autografais.
Džiaugiamės, kad Lietuvos inteligentiją skatino mūsų gimnazijai dovanoti leidinius su autografais tuometinis Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo vadovas Mykolas Karčiauskas: šiandien gražius bendradarbiavimo ryšius primena laiškai, lankstinukai, knygos ir kitos laikmenos. M. Karčiausko paskleista idėja apie leidinių su autografais kaupiamą kolekciją labai greitai pasklido po Lietuvos menininkų gretas. Šį faktą įprasmina gauti leidiniai.
Gimnazijos idėjas kaupti ir populiarinti unikalią kolekciją palaikė „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas. Gimnazijos padalinio Lituanistikos centras vienintelis Lietuvoje, kuriam „Versmės“ leidykla dovanoja „Lietuvos valsčių“ serijos leidinius apie miestus, miestelius, kaimus ir vienkiemius. Šie žmonės kilniais darbais rašo Rokiškio krašto kultūros istoriją.
Bus daugiau
