Tęsinys. Pradžia 2016 09 27, Nr. 110
Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio Lituanistikos centro leidiniai su autografais – vertingos informacijos šaltinis. Tęsiame pasakojimą apie Rokiškio krašto muzikus.
Bendradarbiavimo partneriai – Kanados lietuvių muziejus-archyvas
2004–2005 m. prasmingi bendradarbiavimo ryšiai užsimezgė tarp tuometinės „Romuvos“ gimnazijos bibliotekos ir Kanados lietuvių muziejaus-archyvo. Gimnazijos fondus pasiekė „Lietuvių enciklopedijos“ daugiatomis rinkinys, išleistas Bostone. Gimnazijos skaityklos Lituanistikos centre saugomi šilti ir nuoširdūs tuometinės Kanados lietuvių muziejaus-archyvo direktorės Rasos Mažeikos laiškai ir kilnus noras padėti Lietuvos, ypač mažesnių miestelių, bibliotekoms.
„Lietuvių enciklopedijose“ surandame papildomos informacijos apie mūsų krašto muzikus. Šie enciklopediniai leidiniai informuoja jau apie Juozo Žilevičiaus vardyne „Lietuviai muzikai Vakaruose“ minėtus A. Peškį, K. Strumskį, A. Naką ir kitus muzikinio pasaulio atstovus.
Apie kraštiečius muzikus surandame informacijos dviejų tomų biografijų žinyne „Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai“. Žinyną 2002 m. išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ nariai – garsūs muzikai
Tradicinė lietuvio tėviškė – tėvų žemė ir joje gimę žmonės, garsinantys savo kraštą prasmingais darbais. Tą galima pasakyti apie rokiškėnus, gyvenančius Vilniuje. Veržiasi, kunkuliuoja Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ prezidento Algio Naručio aktyvi veikla gimtajame krašte ir už jo ribų. Prasmingi darbai įrašomi į krašto kultūros istoriją ir visa tai atsispindi leidiniuose.
Vilniaus rokiškėnų klubas „Pragiedruliai“ 2014 m. 15-ojo gimtadienio proga išleido knygą „Mus jungia Rokiškio kraštas. Vilniaus rokiškėnai“. Pirmoji leidinio dalis supažindina su klubo veikla, knygoje spausdinamos pragiedruliečių biografijos. Ne vieno Vilniaus rokiškėno biografija yra susijusi su muzika. Didžiuojamės dainininkės (mecosopranas), lietuvių operos primadonos Irenos Jasiūnaitės, birbynininko, dirigento, pedagogo Petro Juodelės, istorikės, humanitarinių mokslų daktarės Elvyros Užkurėlytės-Baltinienės muzikine veikla. Kas besuskaičiuos, kiek solistė Jolanta Stumbrienė (sopranas) surengė koncertų Rokiškio krašto žmonėms, o bardų dainų atlikėjas, buvęs tuometinės Rokiškio 3-iosios vidurinės mokyklos auklėtinis Valdemaras Stakėnas dainomis paįvairina rokiškėnų renginių programas.
Knygoje „Mus jungia Rokiškio kraštas. Vilniaus rokiškėnai“ surandu kraštiečių įdomias gyvenimo biografijas. Muzikinio gyvenimo srityje daug gražių rezultatų yra pasiekęs Boleslovas Adomonis, Gediminas Giriūnas, Vytautas Žukas, o Irena Rita Pilypaitė-Jurgaitienė, visą savo gyvenimą pašventusi muzikinei veiklai, stengiasi padėti Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ nariams, susibūrusiems į dainų ansamblį.
Įdomi ir Tautodailininkų sąjungos nario, skulptoriaus Jono Bugailiškio veikla. Jis yra puikus muzikos instrumentų ir vaikų žaislų meistras. Tai tik maža kruopelė šių žmonių darbų muzikos srityje. Jie kuria gilias tradicijas, garsina savo kraštą, linksmai organizuoja Aukštaitijos kraštiečių klubų tradicinį renginį „Aukštaičių gegužinė“.
Sklaidau leidinių su autografais puslapius. Kolekcijoje – rajono savivaldybės administracijos Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjo Petro Blaževičiaus prisiminimų apie I. Jasiūnaitę knyga „Operos ir meilės glėbyje“. Autoriaus įžanginis žodis pateikia daug informacijos apie Rokiškio krašto muzikinio gyvenimo bruožus, atstovus, kurie paliko žymų pėdsaką, kuriant lietuviškąjį operos teatrą, prasmingais darbais rašė krašto muzikinio gyvenimo istoriją, garsino kraštą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos.
Žaismingi ir neišdildomi susitikimai
Švietimo ir mokslo ministerija vykdė Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamą projektą „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms“ (AKIM). Šiame projekte dalyvavo ir J. Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio biblioteka, o grupė gimnazistų turėjo puikią galimybę susitikti su įvairių sričių menininkais.
2013 m. gimnazijoje viešėjo Lietuvos konservatorijos (dabartinė Muzikos ir teatro akademija) garsių fortepijono profesorių Olgos Šteinbergaitės ir Aldonos Dvarionaitės auklėtiniai – pianistai Romualdas Lukošius ir Rimantas Jurkonis. Jie vedė teorinę pamoką „Muzikos stilių raida“. Pamokoje persipynė populiariosios klasikos, džiazo, popmuzikos temos, ritmai ir motyvai, todėl muzikai vadinami ir muzikinių išdaigų menininkais. Gera buvo gimnazistams bendrauti su jais. Kitą dieną svečiai dalijosi patirtais įspūdžiais. Pianistai gimnazijos „Svečių knygoje“ paliko įrašą: „…su dėkingumu tariame lietuvišką „ačiū“ už tokį nuostabų priėmimą, už šilumą, už jautrumą. Manome, kad Jūsų dėka tokie fantastiški Jūsų mokiniai – gimnazistai. Mes laimingi, jei mūsų muzikos garsai palietė Jūsų širdužes ir jausmus. Ačiū Jums. Sėkmės, sveikatos, kantrybės, daug daug gražios ir nuoširdžios muzikos.“
2013 m. gegužės 6 d. gimnazijoje viešėjo muzikologė, mokytoja metodininkė, muziejininkė, Lietuvos kompozitorių sąjungos narė Kristina Mikulčiūtė-Vaitkūnienė. Viešnia gimnazistams vedė teorinę pamoką „Juozas Naujalis – lietuvių muzikos patriarchas“. Muzikologė ją paįvairino skaidrėmis iš vieno pirmųjų profesinės muzikos kūrėjų, žymiausių savo meto vargonininkų, choro dirigento, pedagogo, muzikos mokyklos įkūrėjo, lietuvių muzikinės spaudos pradininko, pirmojo lietuviško knygyno Kaune steigėjo, lietuvių dainų švenčių organizatoriaus Juozo Naujalio gyvenimo, kūrybinės ir visuomeninės veiklos. Išklausytą informaciją gimnazistai įtvirtino spręsdami kryžiažodį.
K. Mikulčiūtė-Vaitkūnienė savo leidiniais su autografais papildė gimnazijos kolekciją. Viešnia su nuoširdžiu įrašu dovanojo knygą „Antanas Kučingis: laiškai, dokumentai, atsiminimai“ ir leidinius, kurių sudarytoja ir bendraautorė ji yra.
Unikaliąją leidinių su autografais kolekciją praturtino muzikinio pasaulio žinomų žmonių leidiniai apie Stasį Šimkų, Juozą Gruodį, Miką Petrauską, Juozą Naujalį, Kiprą Petrauską.
Apie muzikos istorijos žinias ugdymo procese kalbėjausi su Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio mokytoju Egidijumi Kundrotu. Jis teigė: „Gimnazistai mokosi muzikos istorijos. Negaliu teigti, kad jiems tai labai patinka. Viliuosi, jų atmintyje kažkas išlieka… Bendrojo lavinimo švietimo įstaiga privalo ugdytiniams suteikti bendrųjų žinių. Tą įgyvendinti siekiame visi kartu.“
Autografai ant įvairių laikmenų
Pasauliui esame unikalūs sutartinėmis, dainų šventėmis, garsėjame džiazo ir klasikinės muzikos atlikėjais. Gal nesurasime Lietuvoje žmogaus, kuris nežinotų kompozitoriaus, kultūros ir meno veikėjo Algimanto Raudonikio. Vos išgirdus šio kompozitoriaus vardą ir pavardę, mūsų mintyse iškyla susimąsčiusio, trykštančio įvairiomis nuotaikomis A. Raudonikio daina „Lauksiu tavęs ateinant“, ir vyresniosios, ir jaunosios kartos žmonėms geriau žinoma pavadinimu „Raudona rožė“.
Sklaidau kolekcijos su autografais dokumentus, fotografijas, lankstinukus, laiškus… Šildo kompozitoriaus A. Raudonikio laiškas, rašytas 2011 m. gegužės 5 d., autorinių vakarų lankstinukai su autografais, dovanoti tuometinei „Romuvos“ gimnazijai.
Leidinių su autografais kolekciją papildo renginių reklaminiai skelbimai. Tai Lietuvos operos solisto Virgilijaus Noreikos autografas ant koncerto, vykusio Obelių Šv. Onos bažnyčioje, reklaminio skelbimo, o ant „Mažojo Princo fondo – Visa Lietuva skaito vaikams“ lankstinuko – šio fondo ambasadorės, laidų vedėjos, etnomuzikologės, humanitarinių mokslų daktarės Loretos Sungailienės įrašas ir autografas.
Rokiškio kraštą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje garsina buvusios gimnazijos auklėtinės Justina ir Simona Zajančauskaitės. Jos – Rokiškio klasikinės muzikos festivalio organizatorės ir dalyvės, o kas suskaičiuos, kiek muzikės organizavo nemokamų koncertų suaugusiesiems ir vaikams, kiek įžymių muzikos pasaulio asmenybių pakvietė atvykti į Rokiškį…
Unikaliąją leidinių kolekciją papildo kompaktinės plokštelės su įvairių muzikos srities atstovų autografais, palinkėjimais, kraštotyros pobūdžio leidiniai, kuriuose užfiksuota informacija apie garsų vargonininką, dirigentą, pedagogą Rudolfą Lymaną.
Jau ne kartą publikacijoje projektui „Kalbame Strazdelio kalba“ rašiau apie „Versmės“ leidyklos dovanotas „Lietuvos valsčių“ serijos monografijas gimnazijos Lituanistikos centrui. Jose yra nemažai kraštotyros medžiagos ir apie Rokiškio krašto muzikus. Sklaidant monografijas „Juodupė. Onuškis“, „Obeliai. Kriaunos“, „Panemunėlis“, vartant publikacijas „Gimtojo Rokiškio“ puslapiuose, faktai liudija, kad Rokiškyje gyveno, mokėsi muzikai Juozas Gruodis, Mikas Petrauskas, Juozas Tallat-Kelpša. Obelių kraštą garsino bažnytinio choro vadovai Kipras ir Mikas Petrauskai, vienas pirmųjų lietuvių chorų vadovų Jonas Zauka, o Rokiškyje buvo iškilūs chorvedžiai Nikodemas Martinonis, Matas Milaknis, Vytautas Četkauskas ir kiti.
Dažnai gyvenimo smulkmenos aitrina mūsų kasdienybę, nuolatinis skubėjimas traukia į monotonijos liūną, o skambanti muzika suteikia jėgų ir noro eiti toliau, dar giliau analizuoti unikaliąją leidinių kolekciją, jos skleidžiama šviesa dalintis su kitais.
