Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos 1953 metų laidos abiturientai susitikime patyrė neigiamų emocijų ir iškėlė opų klausimą – ar viename paminkle dera įamžinti prieštaringas asmenybes?
Kraštietė Liudvika Dagytė, gyvenanti sostinėje, grįžusi iš susitikimo Rokiškyje su buvusiais bendramoksliais negali pamiršti susirinkusiuosius papiktinusio vaizdo: „Mes susitinkame kiekvienais metais. Šiemet suvažiavome į Rokiškį pasivaikščioti prie savo mokyklos, prisiminti vaikystę. Nuėję prie Juozo Tumo-Vaižganto paminklo padėti gėlių, pagerbti mūsų švietėją dvasininką, pamatėme to paties paminklo kairėje pusėje iškaltą didžiulį bareljefą. Įdėmiau į jį įsižiūrėję supratome, kad tai – Edvardo Tičkaus bareljefas. Negaliu nusakyti žodžiais, kokie pasijutome pažeminti, tarsi apipilti purvu todėl, kad šalia mūsų mylimo dvasininko J. Tumo-Vaižganto iškaltas ir bolševikas E. Tičkus! Negana to – dar ir su ginklu rankoje. Mums nesuprantama, kaip galima sieti tokias skirtingas asmenybes?! Jei miestas norėjo kaip nors įamžinti E. Tičkų, kodėl negalėjo to padaryti atskirai?”
Moteris pasakojo, kad jos laidos abiturientai liūdėjo ir tuomet, kai J. Tumo-Vaižganto gimnazija buvo pervadinta E. Tičkaus vardu, tačiau šalia švietėjo biusto išvydę E. Tičkaus bareljefą ypač susigraudino…
Išsamiau – ketvirtadienio GR.
Miglė KATINAUSKIENĖ
