VšĮ Rokiškio rajono ligoninės Chirurgijos ir ortopedijos-traumatologijos skyriaus medikai praėjusiais metais atliko pusantro tūkstančio operacijų. Visu pajėgumu dirbanti dviejų gydytojų chirurgų ir keturių ortopedų-traumatologų komanda galėtų aprėpti ir daugiau, tačiau bėda ta, kad ne visi rajono gyventojai, kuriems reikalingas operacinis gydymas, žino apie rajono ligoninėje teikiamą gausų paslaugų spektrą. Trijose renovuotose operacinėse ilgametę patirtį turintys kvalifikuoti gydytojai atlieka bene visas operacijas: skubias bei planines apendicito, išvaržų, pūlinių, sudėtingas žarnyno ir kt.
Skyriuje – nauji veidai
Mažuosiuose šalies miestuose juntamas gydytojų stygius mūsų rajono ligoninės Chirurgijos ir ortopedijos-traumatologijos skyrių aplenkė: užpernai prie abdominalinės chirurgijos gydytojo Antano Zadorožno vadovaujamo kvalifikuoto kolektyvo (chirurgo Vytenio Kazimiero Bandžiulio, ortopedo-traumatologo ir vaikų chirurgo Vilimanto Uselis, ortopedo-traumatologo Roberto Baltrūno) prisijungė gydytojas ortopedas-traumatologas Egidijus Jonušaitis, kilęs iš Tauragės, o prieš keturis mėnesius – jo žmona gydytoja ortopedė-traumatologė Jovita Jonušaitienė, kilusi iš Raseinių.
Jiedu studijavo Kaune, o rezidentūros metu dirbo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikose. 36-erių Egidijus ir 32-ejų Jovita sakė niekada nesvajoję gyventi didmiestyje, tad gavę pasiūlymą dirbti Rokiškyje ilgai nesvarstė. Mūsų mieste jauni specialistai sėkmingai dirba, augina dvi 6,5 ir 2 metų dukreles, ir, kaip patys juokavo, esant reikalui namuose vakarieniaudami pratęsia darbą: aptaria ir pasitaria jiems aktualiais klausimais.
Po trejų metų minėtame skyriuje numatomas chirurgų pagausėjimas – po studijų į Rokiškį dirbti ir gyventi planuoja atvažiuoti jaunas abdominalinės chirurgijos gydytojas.
Operacinis gydymas: nuo… iki
Rajono ligoninėje atliekamos skubios ir planinės apendicito, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos, kasos, kepenų, tulžies pūslės ir latakų, blužnies, kojų venų, hemorojaus, išvaržų (kirkšnies, bambos ar pooperacinių) ir kitų pilvo ertmės organų (tarp jų – ir endoskopinės) operacijos, krūtinės ląstos organų operacijos; rankų ir kojų kaulų lūžių osteosintezės (sujungimo) operacijos; artroskopinės (mažai invazyvios) kelio sąnario, sąnarių išnirimų, raiščių, raumenų ir sausgyslių pažeidimų, iškrypusio pėdos nykščio korekcijos, rankų pirštų tirpimo (ypač nakties metu) šalinimo (riešo tunelinis sindromas), epikondilito gydymo ir kitos operacijos. Be to, šalinami odos ir paodžio įvairūs dariniai, įaugę nagai ir kt.; leidžiami vaistai į sąnarius.
„Artimiausiomis dienomis operaciniu būdu pradėsime šalinti ir peties sąnario skausmus, kurie dažniausiai pasireiškia po patirtos traumos, o vyresnio amžiaus žmonėms – ir be jos. Kaip atpažinti šią diagnozę? Iššūkiu žmogui tampa kiekvienas rankos pakėlimas, šukavimasis”, – pasakojo gydytojas V. Uselis. Anot jo, po šios operacijos paciento gydymas ligoninėje užtrunka maždaug savaitę, o visą darbingumą žmogus įprastai atgauna po 2-2,5 mėn.
Šiemet rajono ligoninėje įsibėgės ir šiuolaikiškų konstrukcijų – tam tikrų rakinamų plokštelių – naudojimas po traumų fiksuojant kaulų lūžgalius. „Tokiu būdu jau tvirtiname šlaunikaulio, kaklo, pergūbrinius lūžius ir kt. Naudojant šias konstrukcijas traumą besigydančiam žmogui tenka mažiau gulinėti, jis greičiau tampa darbingas”, – sakė gydytojas E. Jonušaitis.
Rajono ligoninėje operaciniu būdu gydomas ir dažnam diagnozuojamas riešo kanalo sindromas (pasireiškiantis plaštakos pirštų tirpimu, nejautrumu, dilgčiojimu, trikdantis miegą) bei iškrypę kojų pirštai (arba Hallux Valgus), liaudiškai vadinami „išsišokę pėdos kauliukai”. „Tai dažna pėdos deformacija, kuriai didėjant susidaro skausminga kaulinė išauga – egzostozė. Jai progresuojant, didysis pėdos pirštas iškrypsta į išorę, dažnai deformuodamas ir kitų pirštų sąnarius. Po operacijos pėda sutvarstoma 3-6 savaitėms, šį laiką stotis galima tik ant kulno, vėliau leidžiama avėti įprastą avalynę, tačiau fizinis aktyvumas ribojamas 8-12 savaičių”, – teigė gydytojas R. Baltrūnas.
14 metų patirtis endoskopinėje chirurgijoje
Rajono ligoninės Chirurgijos ir ortopedijos-traumatologijos skyriuje besidarbuojantys chirurgai – abdominalinės, t. y. pilvo chirurgijos gydytojas A. Zadorožnas ir bendrosios chirurgijos licenziją turintis V. K. Bandžiusis – atlieka įvairias skubias ir planines operacijas. „Pilvo ertmės ir krūtinės ląstos organų, kasos, kepenų, tulžies pūslės, išvaržų, kojų venų, skrandžio, dvylikapirštės žarnos ir kitas”, – rajono gyventojams prieinamas operacijas vardino gydytojas A. Zadorožnas ir džiaugėsi 14-os metų patirtimi endoskopinėje chirurgijoje. „Laparoskopiniu būdu, naudojant specialius instrumentus ir videosistemą, atliekamos tulžies šalinimo, apendicito, diagnostinės pilvo ligų operacijos. Minimali invazija sumažina žaizdos komplikacijų riziką, pooperacinį skausmą, o pacientai greičiau grįžta prie įprasto gyvenimo ritmo”, – sakė gydytojas.
Paslaugų prieinamumas
Minėto skyriaus specialistų teikiamos paslaugos, pasak rajono ligoninės direktoriaus Raimundo Martinėlio, prieinamos kiekvienam: ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje chirurgai konsultuoja pirmadieniais ir ketvirtadieniais nuo 14.30 val., ortopedai-traumatologai – kasdien 8-15 val. Skubi ortopedo-traumatologo ar chirurgo pagalba visą parą prieinama nelaimėliams, atskubėjusiems į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių. „Patyrus traumą, į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių rekomenduojama kreiptis per 24 val. Nuo suteiktos pagalbos priklauso tolimesnis gydymas bei jo rezultatai”, – sakė gydytojas E. Jonušaitis.
Konsultuoja ir be siuntimo
Būna atvejų, kai pirminio lygio sveikatos priežiūros gydytojai nukreipia pacientus operaciniam gydymui į kitas medicinos įstaigas, nors tos pačios profilio paslaugos teikiamos ir mūsų įstaigoje.
„Apmaudu, kad rajono gyventojai blaškosi ieškodami jiems reikalingo operacinio gydymo Panevėžio, Vilniaus, Kauno ir kitose ligoninėse, kai daugelį paslaugų galime suteikti čia pat, vietoje. Tokiais atvejais neišvengiamai susiduriame su įvairiausiais nesusipratimais”, – sakė gydytojas A. Zadorožnas. Kaip pavyzdį jis paminėjo neseniai pasitaikiusį atvejį, kai nesuaugusį lūžimą vienoje sostinės ligoninėje išsioperavusi rokiškėnė į rajono medikus kreipėsi prasidėjus komplikacijai. „Paprasčiausiai negalėjome jai padėti, nes nesutapo mūsų ir ligoninės, kurioje ji operavosi, naudojami instrumentai. Dėl to moteris buvo priversta važinėti į Vilnių. Jei išsyk būtų kreiptasi į mūsų rajono ligoninę, būtų sutaupyta ir laiko, ir pinigų važinėjimams”, – pastebėjo gydytojas A. Zadorožnas. Pasak jo, tokių nesusipratimų galima išvengti be didelių pastangų: tiesiog ateiti pasikonsultuoti dėl operacinio gydymo į rajono ligoninės Konsultacinę polikliniką arba į Chirurgijos ir ortopedijos-traumatologijos skyrių. „Informacija apie operacinį gydymą teikiama ir be šeimos gydytojo siuntimo. Norintieji gaus visą reikalingą informaciją apie ligoninėje atliekamas operacijas. Jeigu nėra galimybės problemą spręsti vietoje, gydytojai chirurgai ir ortopedai-traumatologai pacientą pasikonsultuoti nukreipia į tretinio lygio medicinos įstaigą”, – sakė gydytojas A. Zadorožnas.
Gydymasis „namuose”: patogiau, greičiau ir pigiau
Po tulžies pūslės akmenligės operacijos rajono ligoninės palatoje besigydančios rokiškėnės Kazimiera Lasienė, Ramutė Pčiolinienė bei Obelių miesto gyventoja Eugenija Bajorienė teigė nesigailinčios, kad operacinį gydymą pasirinko vietos medicinos įstaigoje. „Labai patogu: susitaupo ir laiko, ir pinigų, o prireikus kokio nors daikto nereikia sukti galvos, nes artimieji – čia pat”, – neslėpė K. Lasienė. Moteris, penkiolika metų kentusi tulžies pūslės akmenligės keliamus skausmus, į rajono medikus kreipėsi prasidėjus skausmingam priepuoliui. „Labai bijojau operacijos, tačiau nuo jos prabėgo vos savaitė, o aš jaučiuosi puikiai. Aš ir kitos pacientės dėkojame mus operavusiam chirurgui A. Zadorožnui ir džiaugiamės profesionalia pooperacine priežiūra”, – sakė K. Lasienė, netrukus keliausianti namo. O pacientė E. Bajorienė pridūrė: „Esu patenkinta operacinio gydymo sąlygomis Rokiškyje, todėl į dažniausiai minimą Panevėžio ir kitas didmiesčių ligonines važiuosiu tik tuo atveju, jeigu nebus sąlygų gydytis čia. Juolab kad rajono ligoninėje nėra eilių stacionariniam gydymui ir konsultacijoms.”
Užs. 111
