Neabejojama: šalies gyventojas, neturintis vidurinio išsilavinimo, yra nepatrauklus kandidatas laisvai darbo vietai užimti. Ši priežastis skatina nebaigusiuosius vidurinių mokyklų gauti brandos atestatą. Rajone būta atvejo, kai mokyklos baigimo išleistuves šventė motina ir dukra, rankose laikydamos mokyklos baigimo atestatus…
Atsigręžti į praeitį
Rokiškio suaugusiųjų mokymo centras (SMC) yra įsikūręs naujose erdviose patalpose Taikos g. 17. Dažnai šio centro duris nedrąsiai praveria suaugusieji, nusprendę baigti vidurinę mokyklą. Juos trikdo visuomenės neigiamas požiūris į žmones, panorusius grįžti į mokyklos suolą.
Stiprų argumentą, kodėl visuomenė turėtų gerbti vėluojančius mokytis, bet nepavėlavusius rokiškėnus, pateikė SMC direktorė Vilija Ališauskienė. “Būtent mūsų ugdymo įstaigoje besimokantys ar ją baigę mokiniai dažniausiai pasilieka dirbti Rokiškyje, pluša miesto labui. O kitų rajono vidurinių mokyklų ar gimnazijų absolventai skuba stoti į aukštąsias mokyklas, planuoja pasilikti gyventi didmiesčiuose”, – sakė ji.
Suaugęs žmogus, gavęs vidurinio išsilavinimo atestatą, jaučia mažesnę socialinę atskirtį, įsitvirtina darbo rinkoje, turi galimybę užimti aukštesnes pareigas.
“Prieš ekonominę krizę ne vienas rokiškėnas manė, kad jiems neprireiks vidurinės mokyklos atestato. Dažnas ėmėsi savo verslo, iš užsienio varė mašinas, dirbo fabrike. Tačiau krizė privertė rajono žmones sunerimti: išaugo nedarbas, atsirado didžiulė darbuotojų konkurencija, darbdaviai pageidavo išsilavinusių specialistų. Tad dažnas rokiškėnas, nebaigęs vidurinės mokyklos, nusprendė sugrįžti į praeitį, užbaigti laiku nebaigtą darbą – įgyti atestatą”, – sakė p. Ališauskienė.
Atveda kitą
Praėjusių metų rugsėjo 1-ąją Rokiškio SMC pradėjo lankyti 293 mokiniai, vyresni nei 18 metų. Iš jų 170 panoro įgyti vidurinį išsilavinimą, o 123 neformaliuoju būdu studijuoja anglų ir vokiečių kalbas.
Vyriausias rokiškėnas, SMC nusprendęs įgyti vidurinį išsilavinimą, buvo 45 metų vyriškis. Jis baigė 6, 7 ir 8 klasių kursus. Vėliau mokslus metė ir išvyko dirbti. Neformaliojo ugdymo studentų amžiaus rekordas solidesnis: savo malonumui anglų kalbos mokosi net 72-ejų metų sulaukusios rokiškėnės.
Deja, tarp siekiančiųjų gauti vidurinės mokyklos baigimo atestatą pasitaiko neatsakingų mokinių. Tokie jau penkerius metus iš eilės rugsėjo 1-ąją užpildo prašymą leisti mokytis, tačiau porą mėnesių lankę pamokas dingsta tarytum į vandenį, o sugrįžta kitų mokslo metų pradžioje.
Ypač įsimintina Rokiškio SMC 2011 m. brandos atestatų teikimo šventė: šią ugdymo įstaigą baigė motina ir duktė.
Anot direktorės V.Ališauskienės, apie puikias mokymosi sąlygas Rokiškio SMC byloja tai, jog neretai absolventas, gavęs brandos atestatą, į savo buvusią ugdymo įstaigą atveda savo šeimos narį, giminaitį ar draugą.
Siūlys modulius
Praėjusių metų lapkričio 29 d. Rokiškio SMC sėkmingai buvo akredituotas. Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus įsakymu ši įstaiga tapo gimnazija, tačiau iki šiol pavadinimo nepakeitė. Anot direktorės, jei ugdymo įstaiga būtų pakeitusi pavadinimą, ji nebegalėtų vykdyti platesnės veiklos – neformaliojo ugdymo.
Ateityje SMC planuojama plėsti, tobulinti neformaliojo ugdymo paslaugas. Numatoma siūlyti šiais metais laikinai nevykdomą meninio ugdymo modulį, vis daugiau mokinių pritraukti į kompiuterinio raštingumo kursus. Direktorės V.Ališauskienės svajonė – pasiūlyti rokiškėnams sveikos gyvensenos ir finansinio išprusimo neformaliojo ugdymo užsiėmimus.
Bene geriausiai SMC veiklą atskleidžia jo esami ir buvę mokiniai. Todėl “Gimtasis Rokiškis” siūlo savo skaitytojams susipažinti su gyvomis istorijomis, liudijančiomis apie tai, jog grįžti į mokyklos suolą niekada ne vėlu…
Dešimtmetis, praleistas veltui
Buvusiam SMC mokiniui Giedriui Kujeliui atvirauti apie savąją praeitį sunku. “Kodėl laiku nebaigiau vidurinės mokyklos? Tai klausimas, vertas milijono. Atsakymo į jį aš nežinau. Galbūt buvau didelis tinginys. Baigęs devynias klases išėjau iš mokyklos. Maniau, elgiuosi teisingai. Deja, klydau”, – liūdna gaida pokalbį pradėjo p. Kujelis.
Toliau rokiškėno gyvenimas klostėsi ne itin sėkmingai: buitinių prietaisų elektrotechnikos studijos Panevėžyje nepatiko, o ir bendrabutyje jis nepritapo. Ilgaplaukis jaunuolis sulaukdavo “treninguotų” panevėžiečių pašaipų. Vietiniai chuliganai smarkiai sužalojo rokiškėno bendrabučio kambario draugą: pastatė prie sienos ir laidė į jį peilius. Su G.Kujeliu pasielgė ne taip brutaliai – teatėmė piniginę. Prasidėjus teismams G.Kujelis susivokė – laikas sprukti.
Grįžo į Rokiškį ir užsidarė tėvų namuose. Domėjosi filosofija bei istorija, svajojo užsidirbti pragyvenimui iš meno: savam kambarėly grojo gitara, kūrė eiles.
“Veltėdis buvau 10 metų. Apie tą gyvenimo laikotarpį man sunku kalbėti. Nesuvokiu, iš kur mano tėvai sėmėsi kantrybės. Tačiau galbūt ji, gimdytojų kantrybė, ir išgelbėjo mane nuo kalėjimo”, – svarstė rokiškėnas.
Lūžis p. Kujelio gyvenime įvyko 2004 m., kai jis pravėrė SMC duris. Tuomet jam buvo jau per 30 m. “Iš pradžių nedrįsdavau prasitarti pažįstamiems, jog mokausi “vakarinėje”, tačiau ilgainiui ėmiau tuo didžiuotis: mokslai patiko, prie bendraklasių pritapau. Tai atsispindėjo ir dienyne”, – savimi didžiavosi p. Kujelis.
Jis džiaugėsi puikiais pedagogais, ypač klasės auklėtoja Jovita Čeičienė. “O kiek renginių su ja organizavome!” – prasitarė SMC buvęs mokinys.
Pašnekovas puikiai prisimena dieną, kai pirmąkart savo gyvenime rašė Kazio Binkio kūrinio interpretaciją. Mokytoja Dalia Gražienė jo darbą įvertino puikiai.
G.Kujelis gerai išlaikė valstybinius brandos egzaminus ir įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą studijuoti istorijos.
Šiuo metu jis, diplomuotas istorikas, dirba Rokiškio krašto muziejuje, sukūrė šeimą ir ėmėsi naujos veiklos.
G.Kujelio studijų laikų draugas muzikantų vadybininkas Valentinas Charitonas pasiūlė padėti Rokiškio dvare organizuoti įvairių atlikėjų ir grupių koncertus. Rokiškėnas sutiko. Jo dėka mūsų mieste jau pasirodė folkloro grupė “Liberte” bei Aleksandras Makejevas. Solidūs atlikėjai, anot p. Kujelio, vis dažniau aplankys Rokiškį. “Džiugu, jog bent šį tą pavyksta padovanoti miestelėnams”, – sakė muziejininkas.
Pašnekovas parašė projektą ir tikisi netrukus pradėti Krašto muziejaus svečius mokyti gaminti baltų žalvarinius papuošalus.
“Ką patarčiau jaunuoliui, atsainiai žiūrinčiam į mokslus? Ne kvailioti, o mokytis”, – pokalbį užbaigė p. Kujelis.
Traukinys nenuvažiavęs
Aurelija Pitrėnaitė “Romuvos” gimnazijos 10 klasėje buvo palikta kartoti kurso. “Nenorėjau likti toje pačioje aplinkoje, todėl nusprendžiau pereiti į Jaunimo mokyklą, o sulaukusi pilnametystės – į SMC. Mokytis čia patiko. Pedagogai paslaugūs, draugiški. Jei ko nors nesupranti, paaiškina papildomai”, – pasakojo mergina. Ji prisipažino SMC suvokusi, kad mokslo traukinys dar nenuvažiavęs.
A.Pitrėnaitės klasėje oficialiai yra apie 20 moksleivių, tačiau į pamokas tesusirenka 5-10. Paklausta, kodėl SMC klasės pustuštės, mergina atsakė: “Mokiniai pamokų metu tikriausiai vaikštinėja po miestą, lanko draugus, sėdi namuose prie kompiuterio, merginos galbūt po parduotuves šmirinėja.”
Mergina prisipažino ir pati anksčiau praleisdavusi pamokas. “Stengiuosi taisytis”, – tarstelėjo suglumusi.
A.Pitrėnaitė gailisi palikusi “Romuvos” gimnaziją. Vienintelė kaltininkė – ji pati. “Santykius mokykloje galima greitai sugadinti: mokytojui leptelėtas netinkamas žodis, nepadaryti namų darbai…” – savo klaidas prisiminė pašnekovė.
Tačiau dabar į gyvenimą ji žvelgia optimistiškai: nori daug išmokti ir sužinoti. Tiesa, mokslai nėra lengvai įkandami, ypač lietuvių kalba. “Geriausia man sekasi biologija. Esu patenkinta dailės mokytojo Vytauto Daščioro pamokomis. Jis nuoširdus, daugelį meno šakų ar net finansus išmanantis pedagogas”, – sakė A.Pitrėnaitė.
Vasarą pašnekovė norėtų padirbėti kurioje nors rajono kepykloje: savu prakaitu uždirbtas litas brangesnis.
Vadina šaunuole
Mokslai 42 metų Danguolei Gasiūnienei – galimybė atitrūkti nuo šeimos rūpesčių. Moteris turi 4 vaikus. Vyriausiajam 21-eri, jauniausiajam – 5-eri.
Kas privertė p. Gasiūnienę mokytis? “Gyvenimas. Dėl sveikatos problemų turėjau palikti mėgstamą virėjos darbą. Nebuvau baigusi 11-tos klasės. Viliuosi, kad brandos atestatas padės man rasti vietą darbo rinkoje”, – sakė pašnekovė.
Šiemet p. Gasiūnienė laikys brandos egzaminus. Geriausiai jai sekasi rusų kalba. “Nuo vaikystės ją moku, o įskaita įvertinta aukščiausiu balu”, – pasidžiaugė pašnekovė. Jos pasiekimais džiaugiasi visa šeima. Aplinkiniai taip pat ją palaiko, neretai šaunuole pavadina.
Mokydamasi SMC p. Gasiūnienė baigė kompiuterinio raštingumo kursus, svajoja apie anglų kalbos arba meninio ugdymo užsiėmimus. Gavusi brandos atestatą ji ketina mokytis Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokykloje kasininkės-apskaitininkės specialybės.
Moteris susidraugavo su Egle Karpova, bendraklase, tinkančia jai į dukteris. Viliasi išsaugoti jos bei kai kurių pedagogų draugystę ir baigus mokyklą.
Nežinia ar ateityje p. Gasiūnienė paims į rankas grožinę literatūrą. “Skaitau ir perku tik receptų knygas. Juk kulinarija – mano didžiausia aistra. Galbūt mano gebėjimų prireiks, kai smagiai švęsime išleistuves”, – nusijuokė SMC abiturientė.
Norbertas BYČKOVSKIS
