Vos prieš savaitę rokiškėnai buvo kviečiami laikyti Konstitucijos egzamino. Atėjo trys. Nepopuliaru mūsuose skaityti pagrindinį šalies įstatymą. Ką jau ant paprastų rokiškėnų bartis, jei net Seimo nariams Konstitucija – maža plona žalia knygutė – neįkandama. Mat šią savaitę mūsų tautos išrinktieji ir vėl sugebėjo užminti grėblį – nusprendė po pateikimo uždrausti rūkyti balkonuose. Ir kas gi turėtų kontroliuoti šio ypač reikalingo įstatymo vykdymą? Mūsų policija, kuri dėl nuoširdaus valdžios rūpesčio ir taupymo, kasdien sprendžia dilemą, ar gaudyti kelių „gaidelius“, ar skirti besipešančius sumuštinius, tfu, sugyventinius?
Ėgi ne. Uniformuotuosius pareigūnus mūsų seimūnai šįkart paliko ramybėje. Nedorėlius rūkalius seks, fotografuos ir jų nuotraukas į specialų tinklalapį kels… dori, atsakingi ir pilietiški kaimynai. Taip sakant, užuodė kaimynas įtartiną kvapą, pliaukšt mobiliuoju, ir mokėk baudą. O ji žadama solidi…
Kol dar neužbombardavote piktais komentarais, skubu deklaruoti savo, taip sakant, viešuosius ir privačius interesus. Niekada nerūkiau, nerūkau ir pradėti nežadu. Taigi, plona žilo dūmo srovelė iš mano balkono negadina rudeniško peizažo ir kaimynų nervų. Tačiau kaip šioks toks Konstitucijos skaitytojas įtarčiau, kad Seimo entuziazmas pažaboti rūkalius nedera prie mažiausiai trijų pagrindinio įstatymo straipsnių. Na tų, kuriuose kalbama apie nuosavybės šventumą, draudimą veržtis į svetimą nuosavybę be prokuroro sankcijos ir t. t. Tai, ko negali daryti uniformuotas pareigūnas, Seimas įgalino daryti kaimyną su „mobilka“. Kitaip sakant, suteikė jam teisę vėpsoti, ką aš veikiu savo namuose, ir netgi tai fotografuoti.
Štai dabar jie pasišovė rūpintis nerūkančiųjų sveikata. Kas gali garantuoti, kad kitą kartą kokiam politikos „genijui“ nešaus mintis pasirūpinti, pavyzdžiui, mūsų tautos dorove? Juk žinome, kad skyrybos – baisus blogis: byra šeimos, verkia apleisti vaikai. Viena dažniausių skyrybų priežasčių – santuokinė neištikimybė. Remiantis seimūnų logika, reiktų ją uždrausti įstatymu, ir jo įgyvendinimą pavesti autoritetingų bei visa matančių kaimynų komisijai. Tarkime, trečią valandą nakties pasibelstų į duris patikrinti, ar tikrai savo „meškiną“ apsikabinęs miegi…
Baisu ir pagalvoti, kur gali nuvesti nuo dyko gyvenimo pavargusių mūsų Seimo narių iniciatyvos. Jei jau rūpinasi daugiabučio gyventojų gerove, galėtų uždrausti ne tik rūkyti balkonuose, bet ir puodus svilinti bei žuvį kepti. Nes dabar apie 12 val. laiptinėje galima neklystant nustatyti ne tik kiekvienos šeimininkės kulinarines nesėkmes, bet ir tikslų šeimos meniu: pirmajame aukšte – žuvis ir kotletai, antrajame tikriausiai vieši kažkieno močiutė, nes kvepia pyragu, ketvirtajame gyvena tikri lietuviai, keptuvėje čirškinantys kiaušinienę su lašiniais. O maža ką, gal kas daugiabutyje laikosi dietos?
Ir plonas daugiabučio sienas galėtų įstatymu uždrausti. Nes anais metais mes su kaimynais buvome „pasidalinę pareigas“: jie žiūri Eurolygą, mes – Čempionų lygą. Ir per „rozetę“ kaskart pasitikslindavome rezultatą. Ir keiktis galėtų uždrausti įstatymu. Įsivaizduoju, kiek kompromato po futbolo rungtynių Lietuva–Anglija apie mane surinktų ausyli kaimynai. Juk tuomet, jei tikėti manimi, rinktinėje žaidžia gynėjai Klišius, Berželis Svyruonėlis, Kerėpla ir Visiškas asilas, saugų grandyje – Žvairys, Kelmas, Žabalius, Medinis ir dar pora cenzūriniais vardais neminėtinų, o puolimo lyderis būtų „Ir vėl nefafaikiau“.
Bandymų reguliuoti, ką pilietis turi teisę veikti savo namuose, būta ir anksčiau. Pavyzdžiui, kaimynams buvo suteikta teisė spręsti, turite teisę namie laikyti katę, šunį ar kitokį gyvį. Kas suskaičiuos, kiek Rainių ir Sargių buvo tapę „nelegalais“ ir kaimynų tarpusavio rietenų objektais, kol vienas protingas vilnietis padavė savo miesto savivaldybę į teismą. O tas mandagiai paaiškino, kad namuose žmogus gali auginti, ką nori, ir visai neprivalo dėl to atsiskaityti kaimynams.
Betgi rūkomų cigarečių dūmai smirda? Smirda, kaip ir prisvilinti puodai. Užknisa, kaip ir kažkieno vaiko klankinimas pianinu ar krepšinio kamuolio mėtymas į sieną. Kaip ir mano riksmai po nesėkmingų mėgiamos komandos atakų. Kaip ir kaimynų remontas šeštadienio rytą. Toks gyvenimas…
Cigaretės dūmas balkone per kelias sekundes išsisklaido vėjyje. O štai noras kišti snapą į svetimą nuosavybę ir kontroliuoti svetimą gyvenimą, atsiradęs sovietmečio totalitarinėje visuomenėje, nedingsta jau 25-erius laisvės metus. Nes niekur nedingo tie, kurie mano, kad jie žino geriau, kaip auklėti svetimus vaikus, kurti svetimus šeiminius santykius, ką galima daryti svetimame balkone. Sovietmečiu jie slėpėsi už bažnyčių kolonų ir surašinėjo tikinčiuosius. Šiandien jie „ciochina“, kas, kada ir su kuo grįžta namo, kieno bute šiandien šventė, o rytoj – barnis. Visagalė nacionalinė kaimynų komisija nuspręs, kada ir kur rūkyti, ką valgyti ir su kuo gyventi.
Kam naudinga visuotinio sekimo idėja? Ar tik saujelei kaimynų žalingo įpročio siutinamų daugiabučių gyventojų? Ar dėl nežymaus, neesminio trumpalaikio gėrio neatsisakoma pamatinių demokratijos vertybių: asmens ir jo nuosavybės neliečiamumo?
Mes, istorikai, tokius įstatymus, akivaizdžiai besikertančius ne tik su demokratinės visuomenės idėjomis, bet ir su kitais šalies įstatymais, vadiname „landomis“. Dažniausiai „landos“ kuriamos dėl žioplumo, neišmanymo ar noro tam tikrai visuomenės grupei palengvinti gyvenimą. Tikroji „landų“ žala visu grožiu atsiskleidžia kritiniais valstybės gyvenimo momentais. Pavyzdys pamąstymui: 1936 m. prieš renkant paskutinįjį tarpukario Lietuvos Seimą buvo pakeistas Rinkimų įstatymas: kandidatus į parlamentą galėjo kelti ne politinės partijos, organizacijos, o miestų ir apskričių tarybos. Autoritarinis Antano Smetonos režimas taip palengvino kandidatų kontrolę ir užsitikrino, kad į Seimą pateks tik valdančiajai Tautininkų partijai lojalūs žmonės. Daili „landa“? Ji visu grožiu atsiskleidė 1940-aisiais, renkant vadinamąjį Liaudies seimą. Juk okupacinei sovietų valdžiai užteko kelių dienų pakeisti miestų ir apskričių tarybų vadovus sau lojaliais žmonėmis. Žinoma, sovietai ir taip būtų į Seimą prakišę sau reikiamus žmones. Tik ne taip greitai ir lengvai… Kaip sakė vienas didžiausių tarpukario Lietuvos istorijos specialistų Saulius Kaubrys: „Nedemokratija dabar garantuoja nedemokratiją ateityje.“
Lina Dūdaitė
