Padėjo tikėjimas
„Tikėjimas spektaklio verte ir bendru darbu padėjo apeiti kliūtis“, – sakė N. Danienė. Jos žodžiais, tų genialių idėjų gimsta ne taip dažnai. „Kai tik prieš trejus metus pradėjom, formavosi nuostabi komanda. Jau tada buvo vidinis džiaugsmas, kad tai labai svarbu, kad tai įvyks. Nuo pat scenarijaus rašymo kartu su tarptautine komanda. O Lietuvoje dar ir tremties aštuoniasdešimtmetis. Atrodė, eisis labai sklandžiai. Net nesulaukę finansavimo iš regiono, ėmėmės rašyti scenarijų. Supratom, jei lauksim, tiesiog nespėsim“, – pasakojo Neringa. Bet tada prasidėjo kovidas, ir Panevėžio regiono komisija lengva ranka savavališkai nubraukė visus tarptautinius projektus. Nebuvo jokio įsakymo regionams, Panevėžyje skirstantieji pinigus, matyt, galvojo, kad atėjo pasaulio pabaiga. Ir „Interrampa“ buvo nubraukta, o visi mūsų matyti didieji bendro su Tbilisio teatru spektaklio pliusai tapo vienu dideliu minusu. Laikui bėgant, mano pyktis ir neteisybės jausmas nemažėjo, o tik augo“, – prisipažino Neringa. Ji su kolegomis rašė protesto laiškus Lietuvos kultūros tarybai, apskundė Panevėžio regiono komisiją, kad jos veiksmai neteisėti, kad nebuvo skaidrumo.
Nesustojo
Ir vėl rašė projektus… Tikėdamasi, kad lėšų visgi skirs. „Kultūros taryboje vyko kažkokie pasvarstymai, todėl drąsiai tą patį teikėme antrą kartą. Galvojom, neišdrįs antrą kartą atsakyti. Nors „Svetima žemė“ pagal visus terminus nebegalėjo spėti tais metais gauti pinigų, mes vis tiek nusprendėme dirbti – vieni lietuviai, nelaukę gruzinų, pradėjome kurti spektaklį. Bet tada gavom antrą smūgį, kai paaiškėjo, jog mūsų partneriai neatvažiuos į Lietuvą bendram darbui, nes jiems irgi nubraukė pinigus, įvyko pertvarkos ministerijoj. Bet darbas buvo pradėtas, mes tą spektaklį baigėm lietuviškai, suvaidinom namuose birželio 14-ąją. Spektaklis sujaudino be galo daug žmonių, sulaukėm labai dag jautrių atsiliepimų. Tai buvo pirmas patvirtinimas, kad tikėdami neklystam, kad viskas – ne be reikalo“, – sakė režisierė. Vėliau jie visgi gavo lėšų. „Nenusiraminom. Nusprendėm, kad reikia spektaklį paversti tarptautiniu. To niekur tarp mėgėjų nėra buvę. Susiradom savo draugus – Bolnisio teatrą Sakartvele. Jie sutiko, kad atvažiuotume, pagamino dekoracijas, investavo savo lėšas, pasiūlė savo aktorius, kurie dirbo kartu su mūsiškiais. Vėl rašėme projektą kelionei į Sakartvelą. Ir mes jį laimėjom. Rezultatą Sakartvele žiūrovai pamatė spalį“, – sakė režisierė.
Laukia dar viena – po metų ketinama „Svetimą žemę“ su Bolnisio teatro aktoriais parodyti Rokiškyje, tarptautiniame teatrų festivalyje. Tai absoliučiai naujas ir unikalus projektas, dar niekada skirtingų šalių mėgėjų teatrai nėra statę bendro spektaklio. Ypač tokia tema. „Koncentracijos stovyklos, žiaurumai ir tremtys šiandien aktualu ir yra visai šalia“, – sakė režisierė.
Projektą iš dalies remia: