– Kodėl nusprendėte savo gyvenimą sieti su karine tarnyba?
– 2019-ųjų spalį buvau pašauktas atlikti karinę tarnybą. Pasirinkau Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalioną. Tai lėmė noras tarnauti prie jūros, toliau nuo namų, o ir geri atsiliepimai apie šį batalioną viliojo. Devynių mėnesių tarnyba esu labai patenkintas, įgijau naujos patirties, susipažinau su puikiais žmonėmis, išmokau naujų dalykų – valdyti ginklą, šaudyti, įvairių taktikos būdų – kaip gintis, pulti. Buvo įdomu. Kariuomenė labai geras būdas išbandyti save, atsiranda aplinkybių suvokti, kaip išsekęs organizmas reaguoja į iššūkius, kaip veikia protas. Jaunuoliai turėtų būtinai tarnauti kariuomenėje, tai padeda įgyti patirties ir žinių, tapti tvirtais, savimi pasitikinčiais žmonėmis, žinančiais, ko nori iš gyvenimo.
– Kas buvo įdomiausia kariuomenėje?
– Vieno išskirti negalėčiau, vis dėlto labai įdomus buvo „Dragūnų takas“, tai – intensyvios pratybos su kliūčių ruožais, kuriuos dažniausiai tenka įveikti šaltuoju metų laiku. Teko daryti atsilenkimus jūroje, permirkusiems bėgti pelkėmis ir šliaužti grioviais. Įveikę šį taką šauktiniai gauna žaliąsias beretes su bataliono kokarda.
– Ką veikei baigęs tarnybą?
– Labai norėjau veiklos, susijusios su kariuomene. Vos baigiau tarnybą Klaipėdoje, pasitaikė galimybė įstoti į KASP Rokiškyje. Stengiuosi dalyvauti visose rengiamose pratybose. Jų metu tobuliname taktikos įgūdžius, šaudome ir kitaip praktikuojamės.
Kiekvienų pratybų metu gali išmokti kai ką naujo, savanorių pajėgose teko šaudyti naujais ginklais, kurių kariuomenėje neteko išbandyti. Net kiekviename orientaciniame žygyje po miškus pasisemiu naujų patirčių ir įtvirtinu žinias, įgytas kariuomenėje.
– Teko savanoriauti Skemų socialinės globos namuose. Kodėl tam ryžaisi?
– Vos tik pamačiau, kad įstaiga ieško savanorių, nedvejodamas paskambinau ir pasiūliau savo pagalbą. Dėl didelio sergamumo COVID-19 infekcija globos namai susidūrė su kritine situacija, ėmė trūkti darbuotojų. Norėjau padėti, kuo galėjau ir kiek galėjau. Taip pat buvo įdomu įgauti naujos patirties, susipažinti su naujais žmonėmis.
Man, savanoriui, teko atlikti įvairius darbus – iškrauti atvežtas prekes, padėti COVID-19 infekcija užsikrėtusiems gyventojams tvarkytis ir spręsti jiems iškilusias bėdas, užtikrinti bendrą tvarką, dezinfekuoti patalpas, paviršius, atlikti kitus pagalbinius darbus.
– Kas buvo sunkiausias savanorystės metu?
– Visą tą laiką reikėjo dėvėti visas apsaugines priemones – respiratorius, skafandrus, pirštines ir kitas būtinas priemones. Dėl to buvo labai karšta darbuotis, tačiau negalėčiau to vadinti sunkumu. Labiau džiaugiuosi, kad galėjau padėti sunkiu metu, kad įgijau naujos patirties, nes tokio darbo anksčiau neteko dirbti, išmokau bendrauti su globos namų gyventojais, įsiklausyti į jų problemas ir padėti jas spręsti.
– Rokiškio vardą garsini ir žaisdamas krepšinį?
– 2016 m. buvo įkurta vyrų krepšinio komanda Rokiškio „Feniksas“, nuo to laiko jai priklausiau. Su komanda gindavome Rokiškio garbę krepšinio aikštelėje, tačiau labai gaila, kad komanda išsiskirstė. Ją buvo subūręs iniciatyvus kraštietis Nauris Šiupinis. Jis surado rėmėjų, įdėjo daug darbo ir jėgų, kad gyvuotų miesto vyrų krepšinis. Labai tikiuosi, kad atsiras dar toks žmogus, kuris atgaivins Rokiškio krepšinį ir suburs stiprią komandą, o ši vėl garsins mūsų kraštą. Juolab kad žaidėjų čia tikrai yra, ir gerų, tik trūksta vadovaujančio žmogaus.
– Esi labai aktyvus ir žaidi ne tik krepšinį?
– Mėgstu žaisti futbolą vasaros metu, kol nevyksta krepšinio treniruotės, atstovauju Rokiškio FK futbolo komandai. Be to, stengiuosi dalyvauti visur, kas susiję su sportu, todėl dažnai lankausi įvairiose šventėse, kurių „vinis“ – krepšinio turnyras.
Vis dažniau krepšinio aikštelėje pasirodau su mažesniuoju broliu Jauniumi. Jis pradėjo lankyti krepšinio treniruotes, todėl stengiuosi įsitraukti į bendrą veiklą, kartu dalyvaujame turnyruose, pasikviečiame ir brolio komandos narius, taip juos grūdinu vyrų krepšiniui (šypsosi – aut. past.).
– Ateityje planuoji kelti sparnus ar likti gimtajame mieste?
– Teko studijuoti Vilniuje, vėliau karinę tarnybą atlikti Klaipėdoje. Buvo laiko apsispręsti – noriu likti Rokiškyje. Man čia viskas labai patinka, jaučiuosi savas tarp savų, čia gausu veiklų. Rokiškis – man geriausias miestas.
Projektą iš dalies remia:
Tavo pozityvas superinis ,tik pirmyn ! 👍