Vaistažolės – pievose, miškuose ir net daržuose augančios gėrybės – gali atstoti bet kokius vaistus. Tereikia mokėti jas pastebėti.
Naudingos
Janina Šliomina, Rokiškio rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė, vaistinėmis žolelėmis domisi tris dešimtmečius. Pašnekovė sakė: „Nėra žolelių, kurios nebūtų naudingos: kiekviena turi savo galią. Reikia nepamiršti ir uogų: žemuogių, aviečių, mėlynių.“ Pastarosios, moters teigimu, padeda atsikratyti žarnyno ligų. „Visos miško uogos – stiprina ir valo organizmą. Dėl šios priežasties būtina virti uogienes. Žiemos metu tai – geriausi vitaminai“, – dėstė žolininkė.
Pagonybės propaguotoja Eglė Samulytė vertina viską, kas yra „po kojom“. „Kieme randu gysločių, garšvų, varnalėšų, raudonėlių. Čia pat auga šeivamedis, kurio uogos labai vertingos. Viską renku ir naudoju, nes tai – natūralūs vaistai nuo įvairių ligų“, – sakė p. Eglė. Ilgai mieste gyvenusi moteris prisipažįsta, jog ir pati dar ne viską apie vaistinius augalus žino. Po truputį mokosi pažinti žoleles, kurių anksčiau nė nežinojo esant. „Pasiimu knygą į rankas ir brendu į pievą. Kartais vyras Venecijus pamoko, parodo“, – pasakojo pašnekovė. Jos teigimu gyvenant gamtoje gėda nežinoti, nepažinti ir nevertinti vaistažolinių augalų. „Gamtoje yra visko, ko reikia mūsų organizmui. Jei rinksime vaistažoles, jas džiovinsime ar gaminsime užpilus, tai vaistinių paslaugų mums nebereikės“, – sakė p. Samulytė.
Daugiau antradienio GR
Agnė Raščiūtė
