Vakar buvo paskutinė prašymų studijuoti šalies universitetuose ir kolegijose teikimo diena. Netrukus laimingieji bus pakviesti pasirašyti sutartis su aukštosiomis mokyklomis.
Numatoma, kad šiais metais valstybė finansuos beveik 19 tūkst. pirmakursių studijas – 9,7 tūkst. universitetuose ir 9,2 tūkst. kolegijose, o nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamas studijas.
Pasaulio darbo rinkos ekspertai paskelbė artimiausią dešimtmetį perspektyviausių profesijų dešimtuką. Sąrašo pradžioje – organinio maisto ekspertai, toliau rikiuojasi – bioinformatikos, biologijos, lygiagretaus programavimo, informacinių, duomenų apdorojimo technologijų specialistai. Antrąjį penketuką pradeda sveikatos apsaugos specialybės (odontologai, bendrosios praktikos slaugytojai, sveikos gyvensenos konsultantai), toliau – genetikos mokslo specialistai, neurobiologai, neurochirurgai ir kiti šios srities profesionalai, kosmoso erdvės turizmo propaguotojai. Sąrašą užbaigia robotų rinkos entuziastai.
Lietuvoje geidžiamiausių studijų penketuke – teisė, įvairios vadybos bei finansų ir ekonomikos studijų programos. Pernai populiariausios buvo socialinių mokslų universitetinės studijos – jas pirmu pageidavimu nurodė 53 proc. stojančiųjų, biomedicinos – 15, informacinių technologijų – 12, humanitarinių mokslų – 9, kūno kultūros – 6, meno – 5 proc. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paskelbti pirminiai duomenys rodo, jog šių metų tendencijos nesikeičia.
Medicina, ekonomika, teisė, politikos mokslai, odontologija, kūrybinės industrijos, psichologija – šių metų abiturientų prioritetinės specialybės. Šiemet kaip niekada daug absolventų renkasi mediciną. Darbo rinkos specialistai tokį abiturientų pasirinkimą aiškina stojančiųjų viltimis baigus mokslus išvykti dirbti į užsienį. Apie 40 aukštųjų mokyklų studijų programų jaunimą menkai vilioja. Tai – skandinavų filologija, meno programos (trombonas, klarnetas), socialinė politinė filosofija, aplinkotyra, matematika ir informatika, fizika ir informatika, skulptūra.
Lietuvoje susiklostė paradoksali situacija: šalies darbdaviai skundžiasi technologijų specialistų trūkumu, o daugiausia abiturientų renkasi socialinių mokslų studijas. Tuo tarpu inžinerinės pakraipos specialistus ruošiančios mokslo įstaigos sulaukia vis mažiau dėmesio.
„Gimtojo Rokiškio“ pašnekovai svarsto apie specialybių pasirinkimo motyvus, jaunimo prioritetus ir ateities perspektyvas.
Profesija – ne visam gyvenimui
Algirda Žemaitienė
Panevėžio teritorinės darbo biržos Rokiškio skyriaus vedėjos pavaduotoja
Liepos 1 d. Rokiškio darbo biržoje buvo registruoti 2 559 bedarbiai: iš jų su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu – 151, arba 6 proc. visų bedarbių, su aukštuoju neuniversitetiniu – 347, arba 14 proc. Šiemet į biržą kreipėsi 1 098 darbo netekę rokiškėnai: atitinkamai 86 ir 115. Daugiau kaip 40 proc. jų neturi jokios kvalifikacijos.
Per pirmąjį šių metų pusmetį biržoje registravosi 245 jaunuoliai iki 25 m., iš jų 41 absolventas. Jaunimo nedarbas šiemet 2,67 proc. mažesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Kasmet vasaros pradžioje dalis jaunuolių, gavę diplomus, atveria Darbo biržos duris: šį birželį ir liepą joje registravosi 6 kolegijų ir 9 universitetų absolventai. O nuo metų pradžios – 51 absolventas: beveik pusė jų yra įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą, kas penktas – aukštąjį neuniversitetinį, trečdalis – profesinį. Studijų programos įvairios: psichologija, verslo teisė, viešasis administravimas, socialinis darbas, statyba, miškininkystė, informacinės technologijos, pedagogika ir kt. Susidaro įspūdis, kad baigę studijas jaunuoliai grįžta gyventi pas tėvus: jie neranda darbo didmiesčiuose arba apsistoja trumpam, tačiau registruojasi Darbo biržoje, kad gautų sveikatos draudimą bei socialines pašalpas. Beje, šiemet absolventų privalomąjį sveikatos draudimą valstybė apmoka iki rugpjūčio 31 d.
Prieš penkerius metus didesnes įsidarbinimo galimybės turėjo įvairių sričių vadybininkai, logistikos specialistai, statybos bei elektronikos, metalo apdirbimo inžinieriai, gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai, mokytojai. Darbo nestigo ir kvalifikuotiems darbininkams: plataus profilio statybininkams, apdailininkams, tinkuotojams, pastatų dažytojams, skardininkams, stogdengiams, pardavėjams, barmenams, virėjams, konditeriams.
Šiemet paklausi darbo rinkoje yra paslaugų ir pardavimo vadybininkai, informacinių technologijų specialistai, finansininkai, mechanikos inžinieriai, pardavėjai, vairuotojai ekspeditoriai, miško kirtėjai, medienos apdirbimo darbininkai, apdailininkai.
Darbo birža, atlikusi darbdavių apklausas, pastebėjo, jog sunkmetis pakeitė darbdavių požiūrį: jie, apriboję lėšas darbuotojų kvalifikacijai kelti, ieško kvalifikuotų, patyrusių, universalių specialistų.
Žmonės turėtų pamiršti nuostatą, jog profesija, įgyta mokymosi įstaigoje, yra visam gyvenimui. Norėdami išlikti darbo rinkoje turime mokytis visą gyvenimą, gilinti žinias, tobulinti įgūdžius, o, reikalui esant, persikvalifikuoti.
Būsimųjų kelininkų rėmimas – jau istorija
Almantas Pupelis
AB „Panevėžio keliai“ Rokiškio filialo direktorius
„Panevėžio keliai“ – viena iš nedaugelio šalies įmonių, kuri finansiškai iki šiol rėmė būsimųjų kelių statybos inžinierių studijas. Su bendrove sutartis sudariusiems studentams mokėjome ne tik stipendijas, bet ir vasarą juos įdarbinome: būsimieji kelininkai įgaudavo profesinių įgūdžių, susipažindavo su kolektyvu. Baigę mokslus jie privalėjo grįžti į bendrovę ir dvejus metus joje dirbti.
Gaila, kad apie kelininkų universitetinių studijų rėmimą jau kalbame būtuoju laiku. Šiemet pirmi metai šios praktikos atsisakėme. Pradėjusiems studijas ankstesniais metais stipendijas dar mokėsime, tačiau naujų studentų neberemsime. Taip elgtis privertė šiandieninė įmonės situacija: per pusę sumažėjo darbų, todėl ir specialistų reikia mažiau. Jau šią vasarą į įmonę pagal anksčiau sudarytą sutartį privalėjome priimti du ką tik „iškeptus“ bakalaurus. Laisvų vietų jiems nebuvo. Vienam siūlėme dirbti eiliniu darbininku, o kitam vieta atsiras, jei ją sutiks užleisti pensinio amžiaus darbuotojas.
Tik neklauskite manęs, kokias studijas rinkti šiandieniniams abiturientams, nes patarti sunku. Mano sūnus dar prieš krizę baigė mokslus. Jis taip pat kelininkas ir dar spėjo susirasti darbo pagal specialybę. Dukra baigė ekonomiką, tačiau įsidarbinti pagal specialybę nepavyko.
„Panevėžio keliai“ kiekvieną vasarą įdarbindavo daug sezoninių darbininkų. Ir šiemet jų į įmonę kreipėsi daug, tačiau visiems turėjome pasakyti „ne“. Jaunimui siūlyčiau mokytis užsienio kalbų, ne tik anglų, bet ir Skandinavijos šalių. Manau, netolimoje ateityje darbo ieškosime būtent Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje ar Suomijoje. Kalba – lemiamas svertas įsidarbinti užsienyje.
Laisvų darbo vietų Lietuvoje nestinga
Miglė Makuškaitė
Juozo Tumo-Vaižganto vidurinės mokyklos abiturientė
Dauguma mano bendraklasių rinkosi studijuoti socialinius mokslus.
Aš rinkausi ekonomikos specialybę daugelyje Lietuvos aukštųjų mokyklų. Apsisprendžiau jau mokslo metų pradžioje, kai apsilankiau ISM vadybos ir ekonomikos universitete. Ten dėstytojai skaitė paskaitas apie investavimą, rinkodarą, Baltijos šalių ekonominę padėtį. Jau tuomet pasijutau tarsi studentė. Man tai padarė didžiulį įspūdį. Juk klausiausi tikrų paskaitų, o ne tuščių kalbų apie studijų kokybę, naudą, įsidarbinimo galimybes. Manau, studijos visų pirma turi patikti pačiam studentui.
Ar po 4 metų turėsiu darbo pagal specialybę? Tai lems ir mano, jauno žmogaus, aktyvumas. Jei nuo pat pirmo kurso ieškoiu darbo, susijusio su studijomis, problemų, viliuosi, nekils. Drįstu teigti, jog laisvų darbo vietų Lietuvoje yra pakankamai. Trūksta tik žingeidžių bei dirbti mėgstančių žmonių.
Motyvuotų moksleivių maža
Lina Freitakienė
Juozo Tūbelio gimnazijos etikos mokytoja, konsultuojanti moksleivius profesijų pasirinkimo klausimais
Moksleivius supažindinu su įsidarbinimo galimybių barometro duomenimis, kuriuos renka ir apibendrina Lietuvos darbo birža. Galiu drąsiai sakyti: ateityje darbo netrūks medikams. Mūsų gimnazijoje dirba puikūs chemijos mokytojai. Turbūt tai yra viena iš priežasčių, kodėl mūsų absolventai dažnai renkasi studijas Sveikatos mokslų universitete. Nemaža tikimybė įsidarbinti ir informacinių technologijų specialistams.
Barometro duomenys rodo, kad Lietuvoje yra darbininkiškų specialybių paklausa. Tačiau ši informacija J.Tūbelio gimnazistams nė motais: profesinę mokyklą kasmet renkasi vos 1 ar 2 abiturientai.
Didžiausi mūsų gimnazijos absolventų norai – studijuoti socialinius mokslus būtent Vilniuje. Pakliuvusieji į norimas studijas Kaune neretai jaučia apmaudą.
Jei jaunuoliai bestudijuodami suvoks, jog yra gabūs pasirinktai specialybei, manau, jiems neteks krimsti bedarbio duonos, kokia ta specialybė bebūtų.
Mane labiausiai žavi motyvuoti moksleiviai – tie, kurie jau dešimtoje klasėje žino, iš ko gyvens ateityje. Tik gaila, kad tokių yra mažuma. Likusieji savąjį pašaukimą atranda tik eidami aplinkkeliais. Už profesijos pasirinkimą yra atsakingi patys abiturientai bei jų tėvai, o mokytojas tik suteikia jiems informaciją.
Rokiškėnai neabejingi naujovėms
Rima Valentienė
„Romuvos“ gimnazijos chemijos mokytoja, konsultuojanti moksleivius profesijų pasirinkimo klausimais
Perspektyviausios specialybės šiandien yra biomedicina, naujosios technologijos, nanotechnologijos, medžiagotyra, programavimas. Socialinių mokslų specialistų darbo rinka jau perpildyta. Tačiau mūsų rajono absolventus vis dar žavi ekonomikos studijos, o teisė ir vadyba jau nuėjo į antrą planą. Pastebėjau, jog šiemet merginos dažniausia rinkosi biomediciną, o vaikinai – naująsias technologijas. Rokiškėnai neliko abejingi naujovėms: Vilniaus universitetas šiemet pirmą kartą pasiūlė robotikos bei nanotechnologijų studijas.
Kokias klaidas daro jaunuoliai, rinkdamiesi profesiją? Pirmoji – netinkamas abitūros egzaminų pasirinkimas. Antroji – neapsisprendimas iki paskutinės minutės, kokią specialybę studijuoti, blaškymasis nuo vienos studijų programos prie kitos. Pastebėjau, kad mokiniams stinga informacijos apie pasirinktą profesiją.
Būtų puiku, jei jaunuolis jau dešimtoje klasėje kartu su tėvais diskutuotų, kokiu keliu jam toliau eiti. Deja, šios diskusijos prasideda kur kas vėliau, kai nebelieka laiko atsakymui išgvildenti.
Trečioji klaida – noras studijuoti tarpusavyje nesusijusias profesijas, pavyzdžiui, ir ekonomiką, ir mediciną. Esą kur įstosiu, ten ir bus gerai. Tai liudija apie neapsisprendimą. Pasitaiko tokių, kurie tik sulaukę meto rinktis studijas, suvokia, kad turi žemus egzaminų įvertinimus, kartu ir menkas galimybes rinktis, tuomet klausia savęs: „Ech, kodėl gi aš nesimokiau?..“
Šiemet absolventai daug rečiau nei pernai rinkosi mokamas studijas. O apie mokslą profesinėse mokyklose jie net nenori pagalvoti.
Džiugina, jog kai kurie rokiškėnai pagaliau įvertino Vilniaus universiteto fizikos ir matematikos studijų aukštą lygį.
Norbertas Byčkovskis
