Sugalvojo iniciatyvios darbuotojos
Kovo 13 d. Skemų socialinės globos namuose startavo projektas „2000 žingsnelių sveikatos ir tvarumo link“. Jis tęsis šešias savaites. Globos namų direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Greta Žilėnienė pasidžiaugė, jog tai atvejis, kai veikla ne nuleista iš viršaus, o sumanyta pačių darbuotojų. Projekto iniciatorės yra vieno iš įstaigos skyrių individualios priežiūros darbuotoja Aušra Pitrėnienė ir socialinė darbuotoja Vaida Žemaitienė.
Šis smagus sumanymas skirtas stiprinti žmonių su negalia sveikatą, ugdyti socialinę atsakomybę, siekti kuo didesnio visos įstaigos tvarumo. Taigi kasdien 10.30 val. visi gyventojai ir darbuotojai, norintys pajudėti, pakvėpuoti grynu oru, kviečiami susirinkti įstaigos vidiniame kiemelyje, prie fontano. Iš čia jie pėstute išžingsniuoja pasirinktu maršrutu. Tikslas – ne tik pajudėti, bet ir surinkti pakelėje besimėtančias, iš po sniego lendančias šiukšles. Kaip pasakojo G. Žilėnienė ir V. Žemaitienė, būtent todėl ir pasirinktas toks projekto laikas – tirpstant sniegui, pasimato visos šiukšlės. Be to, balandis yra švaros mėnuo. Projektas bus užbaigtas kartu su kasmetine akcija „Darom!“
Pasirinko optimalų atstumą
Prieš pradedant projektą, buvo diskutuota, kokius atstumus rinktis. Pasirinktas visiems tinkamiausias variantas – 2 tūkst. žingsnių. Toks atstumas įveikiamas visiems, net ir sunkiau vaikštantiems. Žinoma, tenka derintis prie tempo, oro sąlygų.
Globos namuose lankėmės ketvirtąją projekto dieną. Tąkart link pagrindinio kelio žingsniuoti susirinko beveik 50 gyventojų.
Beje, 2000 tūkstančių žingsnių žygyje gali dalyvauti ir sėdintys vežimėliuose, tačiau, kol kelyje ir kelkraščiuose matėsi sniego, ledokšnių, dėl žmonių saugumo tokios minties atsisakyta. Direktorius Gintaras Girštautas patikino – kai tik leis gamta, išriedės ir vežimėliuose sėdintys žmonės. Jiems bus reikalinga kitų gyventojų pagalba. Beje, gyventojai ir dabar padeda vieni kitiems, rūpinasi savo draugais. Pasak V. Žemaitienės, į projektą įsitraukia visi 14 skyrių. Jie išsidėstę skirtinguose namuose, aukštuose, taigi draugai vienas kitam primena, kad laikas išeiti, pasiima tą žmogų, jį palydi. Tokie poelgiai tampa tarsi maža savanoryste.
Švarina aplinką
Toks žingsniavimas ir galimybė apie 40 minučių prasmingai praleisti lauke – tik viena projekto pusė. Į lauką gyventojai išsiruošia turėdami keletą maišelių šiukšlėms surinkti bei pirštines. Vaikščiodami renka pakelėje besimėtančias šiukšles. „Ne tiek svarbu, kiek bus surinkta šiukšlių, kiek tai, jog bent vieną šiukšlę pakėlęs gyventojas jaus įsipareigojimą niekada nešiukšlinti pats. Taip formuojame draugiškus aplinkai įpročius“, – pasakoja pavaduotoja. Projekto pabaigoje, prabėgus 6 savaitėms, bus pasverta, kiek šiukšlių surinko.
Atsakymas abejojantiems
Retai su neįgaliaisiais susiduriantiems žmonėms kartais kyla elementarių klausimų dėl saugumo: kiek darbuotojų prižiūri neįgaliuosius tuomet, kai jie išeina už įstaigos ribų; ar geba laikytis eismo taisyklių ir pan. Kaip yra žygio metu? „Kartu su gyventojais žingsniuoja 2–3 darbuotojai. Dėl saugumo kelyje, kad iš tolo būtume matomi, projektui įsigijome ryškių spalvų marškinėlius, kuriuos ir vilkime“, – pasakojo G. Žilėnienė. Marškinėliai didelių dydžių, jie užsivelkami ant šiltesnių viršutinių drabužių. Be to, marškinėliai ir emblemos, kepuraitės kuria bendrystės jausmą bei įpareigoja: jei priklausau šiai komandai, esu jos dalyvis, vadinasi, turiu prisijungti, žingsniuoti. Pagrindines, pėstiesiems būtinas kelių eismo taisykles gyventojai žino, draugiškai vienas kitą perspėja apie atvažiuojančias mašinas.
Vengia, nes nepažįsta?
Šiuo projektu globos namų bendruomenė puoselėja dar vieną viltį – kuo daugiau integruotis į visuomenę. Organizatoriai tikisi, kad per akciją „Darom!“ neįgaliuosius į pagalbą pasikvies ar bendruomenės, ar organizacijos, kurioms reikia padėti sutvarkyti aplinką, parką, aikštelę ar pan. Norima per talkas ir per pagalbą kitiems bei savanorystę įsilieti į visuomenę. Kai kurie globos namų gyventojai pasiilgę fizinio darbo. Pavyzdžiui, Viliaus svajonė – kam nors sukapoti malkas, nes tai darė vaikystėje, jaunystėje. Panašių į jį žmonių – tikrai ne vienas.
Visgi organizatorės atvirauja: visuomenė susidariusi klaidingą vaizdą, kad neįgalieji yra pavojingi, todėl jų bijo. Bijo, nes nepažįsta. Taigi šiuo projektu, ir jam pasibaigus, norima žengti ne tik mažus, bet ir platesnius žingsnius į visuomenę.
O ką veiks, jei per akciją „Darom!“ niekas nepakvies padėti? Jei taip nutiks, akcijos dalyviai ims tvarkyti tam tikrą numatytą teritoriją, važiuos tvarkyti kapų, kur palaidoti buvę Skemų socialinės globos namų globotiniai. „Juk jie – taip pat mūsų šeimos nariai“, – sako V.Žemaitienė.
Moko tvarumo
Lankomės skyriuje, kuriame socialine darbuotoja dirba V. Žemaitienė. Jis įkurtas didžiulio pagrindinio pastato viename iš aukštų. Koridoriuje pasitinka smalsūs, bendraujantys gyventojai – Stasys, Rimantas, Vilius, Vladas ir kiti. Šiame skyriuje gyvena vien vyrai. Jų 26.
Ilgas koridorius nė iš tolo neprimena tų, kurie būdingi valdiškoms įstaigoms. Jame sukurtos dvi nedidelės erdvės. Jose telpa po stalą, yra keletas sėdimųjų vietų. Čia įsikūręs su arbatos puodeliu arba draugais, gali pasijusti kaip mažoje kavinukėje, nebesigirdi aplinkos triukšmo. Už keleto metrų nuo jų – kitos pasisėdėjimų, žaidimų erdvės. Vienoje iš jų susirenka šaškių ir domino mėgėjai. Rodydama patalpas, Vaida akcentuoja: viską, kas įmanoma, prikelia antram gyvenimui, taigi laikosi tvarumo dėsnių. Tarkime, koridoriuje esantys stalai – nebe nauji. Atitarnavę baldai buvo atnaujinti: pritrumpintos kojos, nušlifuotas ir naujai nulakuotas paviršius. Žaidimams skirtą stalą lakavo jachtoms skirtu laku, kad mažiau susibraižytų paviršius. Viską atliko patys gyventojai, prižiūrimi darbuotojų, o įstaigos meistrai tik pakonsultavo.
Labai populiarus iš senų spintų sumeistrautas žaidimų įrenginys. Žaidžiant išbandomas rankos taiklumas. Taisyklės tokios – atsistojus tolėliau, į išpjautą skylę reikia sumesti maišelius. Juos pasiuvo iš nebenaudojamų vonios užuolaidų, o į vidų pribėrė kviečių grūdų.
Gyventojai mokosi rūšiuoti atliekas čia, įstaigos viduje. Skyriuje yra vietų, kur stovi šiukšliadėžės su užrašais „Plastikas“, „Popierius“, „Stiklas“. Kadangi ne visi globotiniai moka skaityti, šalia užrašų priklijuoti paveikslėliai, ką mesti.
Patalpose, kambariuose prikurta mielų dalykų – rankų gamybos muiliukų, iš laikraščių nupinta dėžutė, iš popieriaus ir kartono sukurtos gėlės, kitos dekoratyvios smulkmenos, kurios puošia buitį.
Įstaigos gyventojai kartu su lydinčiais darbuotojais visuomeniniu transportu nuvažiuoja ir į Rokiškį apsipirkti. Taip pratinasi prie savarankiškumo. Pasak Vaidos, ir apsiperkant reikia įžvelgti tvarumą, tad skatinama, kad globotiniai naudotų daugkartinius prekių maišelius. Kaip vieną iš pavyzdingiausių gyventojų ji pristatė Vladą, kuris vienas pirmųjų mugėje įsigijo iš audinio pasiūtą maišelį. Vyras sutiko jį parodyti. Pasak Vaidos, Vladas ypač tvarkingas, tad ir maišelis visuomet išlygintas, prižiūrėtas.
Šeimininkauja
Gyventojams skiriama maisto prekių ir iš „Maisto banko“. Jas reikia suvartoti per trumpą laiką, tad ko nespėja suvalgyti, tą sudžiovina arba užšaldo, o vėliau panaudoja kaip prieskonius, deda į arbatas, kompotus, paskanina kitus valgius. Mėgstamu gėrimu tapo vanduo su citrina. Žiemą gėrė arbatas su citrina ir medumi. Taigi atskiroje, maistui skirtoje patalpoje kvepia citrinomis, džiovintais čiobreliais, obuoliais, apelsinais. Sudžiovino ir baklažaną, mat gavo tik vieną, tai kaip padalinsi 26 vyrams? Beje, obuolių iš įstaigos sodo prisiobuoliavo rudenį.
Kaip prie šių darbų prisideda patys valgytojai? Jie skuta, pjausto. Virtuvėlėje ypač mėgsta šeimininkauti Rimantas. „Stengiamės jais pasitikėti, kad taptų kuo savarankiškesni“, – sako Vaida.
Svajoja apie sliekus
Įdomiomis tvarumo idėjomis gyvena ir šios įstaigos Klevų g. 10J namo gyventojai. Socialinė darbuotoja Asta Kubilienė dirba su 27 globotiniais, tarp jų yra ir vyrų, ir moterų. Amžius įvairus – nuo 19 iki 65 metų. Jų planuose – paruoštoje vietoje įkurdinti Kalifornijos sliekų, kurie maitintųsi maisto atliekomis ir jas paverstų kompostu. Tačiau kol kas ši idėja dar svarstoma, ieškoma daugiau informacijos.
Nestebina tai, kad susidomėta šiais sliekais, kadangi patalpose pilna kambarinių augalų. Jiems trąšas iš bananų ir apelsinų žievelių, sutrintų kiaušinių lukštų pasidaro patys gyventojai. Astą paprašau, kad pasakytų tokių trąšų receptą, mat ne visiems gėlininkams pavyksta jomis sėkmingai tręšti gėles. Anot Astos, trijų litrų stiklainis iki pusės pripilamas vandens, iki viršaus pridedama bananų ir apelsinų žievių. Skystis palaikomas apie 4 paras, per tą laiką pasikeičia jo spalva. Analogiškai užpilami kiaušinių lukštai. Tokiu vandeniu augalai laistomi ne nuolat, o tik retkarčiais. Matyt, todėl ant palangių pas juos jau veši saulėgrąžų daigeliai, o parduotuvėje nusipirktos ir nuskabytos salotos leidžia naujus lapus.
Sumanymų nemažai, tad tvarumo, savarankiškumo, taip pat ir ėjimo į visuomenę idėjos su akcija „Darom!“ nesibaigs.
Projektą iš dalies remia:
Daug idėjų, veiklos, šypsenų ir gerų darbų. Žmonės gyvena 👍