Nuo pat ryto mynė pedalus
Dalis gyventojų leidosi į keliones dviračiais. Kazliškiečiai surengė jau dešimtą jėgų pareikalaujančią išvyką. Jie rinkosi ne apylinkių, o Aukštaitijos nacionalinio parko maršrutus, kurie driekiasi per Utenos ir Ignalinos rajonus. Startavę Tauragnų miestelyje, numynė apie 45 km.
Trečią kartą į žygį leidosi pandėliečiai. Šį kartą jie pasirinko Lailūnų kaimo kryptį su edukacine programa „Žymių kraštiečių pėdomis“. Kriaunų muziejus organizavo žygį iki Ažušilių aplankant žymias vietas. Dviratininkams teko numinti apie 40 km.
Bendruomenės tradiciškai susibūrė ant kai kurių piliakalnių, kaimų ir miestelių centruose, Struvės geodezinio lanko aikštelėje.
Tradicija Aleksandravėlėje
Dešimtmetę tradiciją išlaiko Aleksandravėlės gyventojai. Jie nepaleidžia iniciatyvos puošti savo kiemus lauko gėlių kompozicijomis. „Kartu su kultūros namų darbuotoja Vita Jonėniene nuo 15 valandos lankysime išpuoštus kiemus, pabendrausime su jų šeimininkais. Jokių varžytuvių nebus, tiesiog padėkosime visiems, kurie prisijungė prie iniciatyvos“, – renginio išvakarėse kalbėjo viena iš organizatorių, Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Aleksandravėlės filialo bibliotekininkė Alma Mekšėnienė. Iš viso sulaukta 24 įspūdingo grožio lauko gėlių puokščių.
Tačiau jaunimo sukurtų puokščių laukė konkursas. Jų komponuotojams prizus skyrė rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas, Obelių seniūnijos seniūnė Jūratė Šinkūnienė, UAB „Rokvesta“, ūkininkai Romualdas Ramanauskas ir Vanda Būtėnienė. Visgi vietų nutarta neskirstyti ir dovanos atiteko visiems 18 autorių.
Puokštes kūrę žmonės pagerbti ir „Tautiška giesmė“ giedota ant Pilenės piliakalnio, mat šįmet minimos jo vardo 475-osios metinės. Aleksandravėlės žmonės prisilietė ir prie istorinės atminties. Šįmet minimas pirkios-skaityklos aštuoniasdešimtmetis, Aleksandravėlės kapinėse paminėtos tarmiškai rašiusio kunigo, poeto Prano Savicko 245-osios gimimo metinės, o ir paties piliakalnio vardas pirmą kartą paminėtas prieš 475 metus.
Šventę rėmė saugaus eismo bendruomenėje projektas „Užsidėk atšvaitą – taip apsaugosi save ir kitus“, o organizavo visa Aleksandravėlės bendruomenė. Nuostabaus skonio pyragais ir žolelių arbata vaišino Aleksandravėlės šeimininkės. Irena Vaičiulėnienė ir Sigita Siniauskienė priminė tarmišką šnektą.
„Tai mūsų krašto šventė, kuri suburia bendram tikslui, kuri labai šilta ir nuoširdi, įaugusi į istoriją. Ją pradėjome dar 2009 metais, per Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimą. Manome, ji gyvuos ilgus metus“, – sakė A. Mekšėnienė. Jai labai įsiminė išvakarėse išgirstas vienos poilsiautojos, kraštietės, pastebėjimas: ,,Kaip įdomu, kaip kaimas atgijo: žmonės ieško gėlių, rūpinasi, puošiasi, zuja iš kiemo į kiemą. Labai smagu stebėti, kaip tokia graži šventė taip vienija žmones.“
