Gerai ten, kur gyvena
Lašų kaimo biblioteka užrakinta, bibliotekininkė serga. Su Stase Dudėniene, Gene Garuoliene, Stase Lapeliene ir Vanda Kiliene pasišnekame prie bendruomenės namų. Išgirdę klausimą, gal Lašuose apsistojo jaunų šeimų, moterys tik šypteli. Esą gyventojų ne padaugėjo, o sumažėjo, čia pat juokauja, kad sulaukė „naujagimio“ –gimė telyčaitė. Žinant, kad mažai kas belaiko gyvulių, tai irgi įvykis. Kalba pasisuka apie praradimus – toji telyčaitė po dviejų savaičių mįslingai dingo, panašu, kad tai ilgapirščių darbas. Kai kas prarado pulkelį vištų, mat aplinkui šlaistosi bebaimės lapės. Į daržus ar kiemus užsukę įdrąsėję danieliai ir stirnos taip pat pridaro eibių. „Kur gyvenam, ten ir gerai. Taip ir parašykit – Lašai gyvena gerai. Tik „Bitės“ tinklo ryšys prastas“, – nedramatizuoja moterys ir gyvai aptarinėja per televiziją matytus senjorų pasirodymus muzikiniame šou.
Kad gyvūnai nevengia sodybų, žmonių ir automobilių, įsitikinome patys. Išvažiavę iš Lašų kaimo, kelkraštyje išvydome keistai besielgiančią lapę – rudoji nesibaidė vos už 3–4 metrų stabtelėjusio mūsų automobilio, jo durelių trinktelėjimo ir ramiai lakė vandenį iš griovelio.
Nusitaikė į poilsiautojus
Vos Jūžintų bibliotekininkė Audronė Šakalienė pravėrė duris, supratome – gausumu mažai kas pralenks jūžintiškius, nes susitikti atėjo per 20 žmonių.
Didžiausias šiose vaizdingose apylinkėse gyvenančiųjų rūpestis – neasfaltuota kelio atkarpa nuo Jūžintų iki Kaniukų (Utenos r.). Nenorintys trankyti automobilių į miestelį važiuoja aplinkui. Taip esą elgiasi kai kurie turistai, iš toliau atvykstantys saviveiklininkai. Nepatogus susisiekimas trukdo ir verslininkams. Išasfaltavus atkarpą iki Kaniukų, kelias jiems sutrumpėtų daugiau nei 30 km. Pačiame miestelyje irgi pasigendama asfalto Beržų, Klevų gatvėse, taip pat nuo kapinių iki mokyklos. Jūžintiškių bendruomenė išradinga ir žvelgianti pirmyn – yra poreikis steigti vietinį turizmo informacijos centrą, kuriame galbūt būtų prekiaujama vietine produkcija. Jis pasitarnautų turistams, kurių itin gausu vasarą. Vietoje nebeestetiškai atrodžiusio, todėl nugriauto turgelio, jie norėtų matyti naują. Taip pat tikisi, kad Žvejų gatvėje pagaliau bus įrengtas apšvietimas, tam reikia tik keturių šviestuvų.
Neseniai bendruomenė atšventė 15 metų sukaktį. Jos pirmininkė Jūratė Puslienė džiaugėsi: šventėje „Po rudens darbų“ koncertavo kapela „Nalšia“, kurioje dalyvauja kraštietis Rimantas Dulkė, paskelbta, kas pelnė „Metų žmogaus“ titulą. Už sportinę veiklą ir krašto garsinimą jis suteiktas kūno kultūros mokytojui Vytautui Gaigalui. Prieš svarbiausią žiemos šventę bus įžiebta natūrali, čia auganti eglė. Pasak J. Puslienės, įžiebimas būsiąs kitoks. Neseniai pradėjusio dirbti seniūno Vytauto Stakio darbų žmonės dar nesiryžo vertinti linksmai pabrėždami, kad seniūnui duoda vienerius metus, o jau tada žiūrėsią…
Tylą drumstė traktoriai
Kamajų bibliotekoje – keletas ištikimų laikraščio skaitytojų ir bibliotekininkė Elinga Paunksnienė. Akvilė Juodelytė, vos užsisakiusi „Gimtąjį…“ kitiems metams, įniko skaityti ant stalo rastą naujausią numerį ir džiaugėsi: „Nebereikės namuose…“ Šnekusis bitininkas Vytautas Bagdonas, be abejo, laikraštyje norėtų rasti daugiau informacijos, skirtos bičiuoliams. Visiems jis pripasakojo ir nuotaikingų, ir tragiškai galėjusių pasibaigti istorijų su bitėmis bei širšėmis. Savais rūpesčiais, pastebėjimais dalijosi ir kiti sutiktieji.
Išėję iš bibliotekos, neišvengėme kasdienybės realijų – nustebome Kamajų centre pamatę surikiuotus traktorius ir būrį aktyviai bediskutuojančių vyrų. Nejaugi ūkininkų akcija iš Rokiškio persikėlė į Kamajus? Pasirodo, čia vyrai tik stabtelėjo grįždami iš jos.
Jei ne ežeras…
Pasukam į Verksnionis. Juose tylu. Pro automobilio langą pralekia išpuoselėtos sodybos, nuoroda į kaimo turizmo sodybą. Šis kaimas atgyja vasarą. „Yra keturios kaimo turizmo sodybos, vasarą ežeras net ošia nuo poilsiautojų ir baidarininkų, vandens motociklininkų. Yra ir plaustas“, – pasakoja bibliotekininkė Gražina Matukienė. Pasak susitikti atėjusių žmonių, judėjimas vyksta ir kitais metų laikais, „vandenį judina“ kaimo turizmo sodybos.
Auksarankės
Ant Duokiškio bibliotekos durų įmantriai išraitytas skelbimas kviečia į auksarankių darbų parodą. Iš tiesų – įžengus į koridorių, akį traukia dailūs Mirandos Navickienės nėriniai. Bibliotekoje eksponuojami Daivos Balaišienės, Daivos Mickūnienės, Sigitos Urnikytės, Žydrūnės Makuškienės ir pačios bibliotekininkės Danutės Vigėlienės rankdarbiai: veltos kumštinės pirštinės ir kepurės, veltos ir nertos rankinės, taip pat servetėlės, staltiesės, odinės apyrankės… Gražu. Kai ką auksarankės pristatys ir gruodžio mėnesį vyksiančiuose turguose, kuriuos organizuoja Rokiškio krašto muziejus.
Šnektelim su kultūros namų administratore Giedre Dagiene. Ji pasidžiaugė – Rokiškio jaunimo centro darbuotojai lankys Duokiškio jaunimą ir telks jį kūrybinėms veikloms, o kol kas jos rūpestis – būsima kultūros namų teatro išvyka į Rokiškio senelių namus, kur parodys spektaklį „Čigonėlė nemeluoja“.
Projektą iš dalies remia
