Kito varianto, įvertinus visuomenės lūkesčius, ir negalėjo būti
Vidmantas Kanopa
LR Seimo narys, Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas
Seimas vieningai pritarė Konstitucijos pataisoms, numatančioms tiesioginius merų rinkimus. Kito varianto, įvertinus visuomenės lūkesčius, ir negalėjo būti. Bet galutiniai taškai merų rinkimuose dar nesudėti – artimiausiu metu reikės priimti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, kuriais bus numatyta, kokios bus merų funkcijos po 2023 metų rinkimų. Paprasčiau tariant, įtvirtinti įstatymais, koks bus mero vaidmuo savivaldos valdyme.
Frakcijose yra sutarimas dėl pagrindinių nuostatų: nors meras nebus tarybos narys, bet jis bus tarybos darbotvarkės sudarymo iniciatorius, atliks tarybos posėdžio organizacinį darbą, ves tarybos posėdį. Jam bus pavesta parengti ir vykdyti savivaldybės biudžetą bei už jį atsiskaityti.
![]()
Galimybė bręsti, augti, tobulėti…
Egidijus VILIMAS
Buvęs rajono meras
Seimo nario Jono Jaručio padėjėjas
Konstitucijos pataisas vertinu labai teigiamai. Taip pripažįstama visuomenės teisė rinkti valdžią. Tačiau daug kas priklausys nuo to, kokios bus mero funkcijos, nes demokratija – ne vien tik teisė rinkti, bet ir atsakomybės teisė. Tiesioginiai rinkimai tai ir įtvirtina. Žmonės, rinkdami pareigūną, deleguoja savo teisę spręsti. Tiesiogiai tai yra efektyviau nei kolektyvinė atsakomybė.
Jei Seimo dauguma norės kontroliuoti merus, tiksliau, ne merus, o piliečių valią – juk tiesiogiai išrinktas meras yra piliečių valia, tai jo funkcijas mažins. Tai ir yra grėsmės.
Vakaruose yra tokia praktika: meras, eidamas į rinkimus, atsiveda ir savo komandą, jis pasako, kas bus administracijos direktorius, kas bus seniūnai. Tai esminis svarbus dalykas – kad žmonės žinotų, kokia mero komanda.
Ramūnas Godeliauskas: „Galios“ – daugiau žodžių žaismas“
Konstitucija pakeista, o kas toliau? Kaip keisis ir ar keisis mero funkcijos, ar savivalda išties įgis daugiau galių?
Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo gairės, sukonkretinančios mero ir tarybos funkcijas, merams pristatytos Savivaldybių asociacijos suvažiavime. Čia yra nemažai niuansų, kurie kelia abejonių, sako mūsų rajono meras Ramūnas GODELIAUSKAS.
– Tiesioginių merų rinkimų įtvirtinimas Konstitucijoje – ką tai reiškia savivaldai ir visuomenei plačiąja prasme?
– Šį žingsnį vertinu labai teigiamai – taip įgyvendintas gyventojų noras tiesiogiai rinkti merus.
– Kaip keisis mero funkcijos ir įgaliojimai, sprendžiant iš Vietos savivaldos įstatymo projekto?
– Be abejo, mero funkcijos keisis ir labai daug. Ar tie pokyčiai teisingi, ar ne – parodys laikas. Yra niuansų, kurie sunkiai suvokiami, ypač mažesnėse savivaldybėse. Pagal dabartinį projektą, labai išsiplės valdymo aparatas, reikės papildomų etatų tarybai aptarnauti, numatyta tarybos kanceliarija. Tokiu atveju didės administravimo valdymo išlaidos. O to nesinorėtų, tam nėra logikos, juk ir dabar susitvarkome turimomis jėgomis.
Neaiškus ir mero pavadavimo klausimas – šią funkciją turėtų prisiimti tarybos paskirtas asmuo, bet ne mero pavaduotojas. Tuomet, kam pavaduotojas, kuris negali pavaduoti… O ir tarybos narys turi savo tiesioginį darbą, tad klausimas – kaip jam pavyks suderinti abi funkcijas.
– Projekto iniciatorių teigiama, esą merai įgis „realius instrumentus“, bus „stipresni“, turės „daugiau galių“ – kokie tie instrumentai ir galios, kurių galbūt neturite dabar ir kurie galbūt yra labai reikalingi?
– Nemanau, kad, pakeitus Vietos savivaldos įstatymą, meras bus „stipresnis“. Pagal projektą, jis nebebus rajono tarybos narys. Vadinasi, nedalyvaus sprendimų priėmime. Pagal dabartinį siūlomą modelį, nėra aiškios ribos tarp mero ir administracijos direktoriaus. Mero funkcijos bus panašesnės į dabartinio administracijos direktoriaus ir visiškai nebeaišku, ką tuomet veiks administracijos direktorius. Taigi neaiškumo yra.
Be to, siūloma įtvirtinti mero veto teisė, bet tai dirbtinis dalykas, nes jei meras vetuos kokį tarybos priimtą sprendimą, kitame posėdyje taryba pakartotinai jį patvirtins, ir tuo viskas užsibaigs. Tai daugiau demokratijos žaidimas.
Yra ir kitų niuansų, kurie kelia abejonių.
Meras, neturėdamas balso teisės, siūlys tvirtinti tarybos darbotvarkę, bet tik taryba priims sprendimą – svarstyti ar ne kai kuriuos klausimus.
Tų vadinamųjų realių galių mes, visi merai, dabartiniame projekte neįžvelgiame. Įstatymo projekto iniciatoriai „galiomis“ vadina galimybę merui skirti savo pavaduotojus – bet tam būtinas tarybos pritarimas, jei taryba nepritars… gali likti ir be vicemero ar direktoriaus. „Galios“ – daugiau žodžių žaismas ir noras merus pašalinti iš tarybos.
Išsamesnius komentarus skaitykite „Gimtajame…“
Pasisako tik redakcijos globojami merai?