Praėjusį penktadienį rajono medikai rinkosi į Rokiškio šv. Mato bažnyčią. Dievo palaimos, ištvermės ir sveikatos Medicinos darbuotojų dienos proga jiems linkėjo dekanas Vilnis Viktoras Cukuras. „Medikai gydo žmogaus kūną, o kunigai – sielą“, – sakė dvasininkas.
Sveikinimai ir koncertas
Profesinės šventės proga medikus sveikino rajono meras Vidmantas Kanopa bei Seimo narys Algis Kazulėnas. Savivaldybės administracijos direktorius Aloyzas Jočys ir gydytoja Vida Spaičienė padėkos raštus įteikė rajono bei psichiatrijos ligoninių, Pirminės asmens sveikatos priežiūros (PASP) ir Psichikos sveikatos centrų gydytojams bei slaugytojoms.
Susirinkusiuosius pakiliai nuteikė dainavimo studijos „Pandėlio balsiukai“ ir jų vadovės, solistės Vilmos Likienės koncertas.
Bažnyčioje buvo pasveikintos ir „Gimtojo Rokiškio“ skaitytojų išrinktos geriausios rajono medikės – vidaus ligų gydytoja Virginija Daščioraitė bei medicinos slaugytoja Jolanta Tumonienė.
Antrąkart
Geriausios rajono gydytojos titulas V.Daščioraitei tenka antrus metus iš eilės.
„Mano pacientai yra patys nuostabiausi“, – kukliai šypsojosi PASP centro Obelių ambulatorijos medikė.
„Gimiau būti gydytoja. Tai užkoduota mano genuose. Niekada negalvojau apie kitą profesiją. Juodžiausių nesėkmių bei nusivylimų dienomis keikiau ne profesiją, bet save“, – sakė p. Daščioraitė.
Šį sunkų ir labai atsakingą darbą ji dirba jau 26 metus. Kokios savybės būtinos medikui? „Atsakomybė, noras padėti, atjauta, kantrybė ir ištvermė“, – vardino gydytoja.
Analizuoti ir taisyti
Ar gydytojai, kasdien matydami skausmą, susidurdami su nelaimėmis, tampa mažiau jautrūs? Pašnekovės žodžiais, medikai kasdien patiria stresą. Tokia jų profesija. „Visą laiką kaupti vien neigiamas emocijas yra blogai. Stiprybės ir kantrybės semiuosi iš tikėjimo. Po sunkios darbo dienos džiaugsmo man teikia knyga, muzika, artimųjų ir draugų palaikymas“, – sakė pašnekovė.
Medikų dienos renginyje dekanas V.V.Cukuras ir politikai kalbėjo apie tai, jog kunigą, mokytoją ir gydytoją žmonės gerbdavo visais laikais. Ar šiandien pakanka pagarbos medikui? Pasak gydytojos V.Daščioraitės, mums visiems, nepriklausomai nuo profesijos, pareigų ar išsilavinimo, labai trūksta tarpusavio supratimo.
„Visuomenė daug diskutuoja apie gydytojų klaidas. Medikai stengiasi jų išvengti, o pasitaikiusias taiso ir analizuoja. Kiekvienam pacientui linkime tik gero. Deja, žmonės skiria mažai dėmesio savo sveikatai, ja susirūpina tik užklupus skausmams“, – mano p. Daščioraitė, „Gimtojo…“ skaitytojų išrinkta geriausia rajono gydytoja. Jos nuomone, pats didžiausias žmogaus teisėjas yra jo sąžinė.
Siela
Medicinos slaugytoja J.Tumonienė surinko per 400 „Gimtojo…“ skaitytojų balsų. Aktyviausiai už ją balsavo Salų (Kamajų sen.) žmonės. Šiame gražiame kaime p. Jolanta gimė ir augo. Būtent Salų medicinos punkte ji pradėjo savo karjerą. Dirbo čia net 17 metų, iki pat jo uždarymo. Jau 3 metai p. Tumonienė – Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (PASPC) Greitosios medicinos pagalbos skyriaus felčerė-slaugytoja.
Pokalbio susitikome p. Tumonienės darbo vietoje.
„Kolegė, skubanti visiems ištiesti pagalbos ranką, Salų kaimo siela“, – pagyrimų J.Tumonienei negailėjo greitosios pagalbos medikai.
„Garbaus amžiaus sališkiai skambino man ir teiravosi, kurioje laikraščio kupono eilutėje įrašyti mano pavardę. Kaimo žmonės įpratę mus vadinti seselėmis arba felčerėmis, nors jau keleri metai mes esame slaugytojos. Mūsų pacientams šis pavadinimas asocijuojasi su slauge“, – paaiškino p. Tumonienė.
Nepaprašysi palaukti
Darbas kaimo medicinos punkte ir greitojoje pagalboje, anot pašnekovės, labai skiriasi.
Punkte ji daugiau laiko skirdavo mažiems vaikams ir garbaus amžiaus žmonėms. Daugelio pacientų jai buvo gerai pažįstami, žinomos jų ligos bei rūpesčiai. Tai buvo darbas be savaitgalių ar šventinių dienų, be nustatytų darbo valandų. „Sunegalavusio nepaprašysi palaukti: viską metus būtina lėkti pagalbon. Kaimo medicinos felčerė pirmoji privalo atskubėti į avarijos ar kitokios nelaimės vietą. O štai greitojoje pagalboje dirbu tik kas ketvirtą parą. Pasitaiko labai įtemptų budėjimų: per parą tenka išvažiuoti 10 ar dar daugiau kartų. Susiduriu su daugybe nepažįstamų žmonių. Išklausiusi juos, pasitarusi su kolegomis, turiu apsispręsti, kokia pagalba jam reikalingiausia“, – lygino pašnekovė. Naujajame darbe džiugina šiek tiek didesnis atlyginimas, tačiau vargina kelionės iš Salų į Rokiškį
Į medicinos sritį J.Tumonienė pateko atsitiktinai. Nuo vaikystės ji svajojo būti pradinių klasių mokytoja, tačiau šiam darbui jai pristigo muzikinių gebėjimų. Kažkas iš klasės draugų jai pasakė apie Utenos medicinos mokyklą (dabar Utenos kolegija). „Pradžioje labai slėgė žmonių ligos, mirtys, tačiau palaipsniui apsišarvojau kantrybe ir ištverme. Medikai, matydami net ir pačius tragiškiausius vaizdus – vaitojančius sužalotus žmones, negali palūžti. Priešingai, turime neprarasti budrumo, orientacijos ir ieškoti išeities iš susidariusios sudėtingos situacijos“, – aiškina p. Tumonienė.
Visuomenė keitėsi
Medikė pergyvena, jog per jos darbo dvidešimtmetį visuomenė pasikeitė ne į gerąją pusę. Dabar ji susiduria su daug žmonių, kurie nenori ar nesugeba pasirūpinti savimi. Darbe ypač dažnai jai tenka suteikti pagalbą tiems, kam gyvenimo džiaugsmą teikia tik… alkoholis. Šį medicinos slaugytojos teiginį patvirtino ir skambutis iš atokaus Juodupės seniūnijos kaimo. Pagalbos šaukėsi kasos uždegimo – pankreatito kamuojamas vyriškis. „Praėjusio budėjimo metu jį, prasidėjus ūmiam uždegimui, atvežėme į ligoninę. Per keturias dienas sugebėjo atsidurti namuose ir vėl prisigerti, nors jam alkoholis – pats didžiausias nuodas“, – aiškino slaugytoja.
Ji prisiminė ir atveją, kai nuvykus pagal iškvietimą, pro namo langus išvydo muštynes. „Nutilkite, greitoji atvažiavo“, – šie žodžiai su keiksmų lavina lydėjo ją, įeinančią namo vidun. Kambaryje tarp gausybės išmėtytų daiktų vienoje lovoje ji pamatė gulintį kelerių mėnesių vaiką. „Ir kaip reikės šioje pekloje gyventi šiam mažyliui, koks jo žiaurus likimas“, – į pagalbą atskubėjusią medikę persmelkė mintis.
Dalia ZIBOLIENĖ