Tokią gaisrų gausą lėmė ankstyvą pavasarį išaugęs jų skaičius atvirosiose teritorijose. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) dar kartą prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės ir įspėja, kad jos deginimas kelia pavojų ne tik gamtai, žmonių turtui, bet ir jų gyvybei.
PAGD duomenimis, per tris šių metų mėnesius gaisruose žuvo 26 žmonės, o 28 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo užgesinti 2237 gaisrai, o juose žuvo 37 gyventojai, šiemet gaisruose žuvo 11 gyventojų, arba 30 proc., mažiau. Tai mažiausias gaisruose žuvusių žmonių skaičius per 19 metų.
Šiemet kilo trys gaisrai, kuriuose žuvo po du šalies gyventojus, o 20 gaisrų nusinešė po vieną žmogaus gyvybę.
Miestuose žuvo 7 žmonės (27 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 19 (73 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 2,7 karto daugiau žmonių nei miestuose.
Daugiausia žmonių žuvo šeštadienį (žuvo 6 gyventojai) ir sekmadienį (5). Gaisruose žuvo 19 vyrų ir 6 moterys, o vieno žuvusiojo tapatybė nenustatyta. Gaisruose žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 63 metai, nurodoma PAGD šių metų ketvirčio gaisrų apžvalgoje.
Vienuolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 3 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, po 2 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų ir dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, po 1 – dėl pašalinio ugnies šaltinio ir dėl kitų priežasčių. Dar 6 žmonių žūties priežastys tikslinamos.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 26 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį – 31), 245 pastatus (203), 35 transporto priemones (54), 492 gyvūnus (207).
Daugiausia gaisrų kilo atvirosiose teritorijose – 1061, arba 35,9 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 800 ha atvirųjų teritorijų. Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinti 446 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno – 130, Alytaus – 106, Šiaulių – 90, o kitose apskrityse jų kilo mažiau. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kuomet atvirosiose teritorijose kilo 280 gaisrų, šiemet jų užgesinta 279 proc. daugiau. Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, vidutiniškai kovo mėnesį kyla 1180 gaisrų, iš jų 515 – atvirosiose teritorijose, t. y. šiemet kovo mėnesį ugniagesiai gesino du kartus daugiau atvirųjų teritorijų gaisrų (užgesinti 998 atvirųjų teritorijų gaisrai).
928 gaisrai užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose, t. y. 31,4 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 21 gyventojas. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1081 gaisras, juose žuvo 31 gyventojas, gaisrų skaičius čia sumažėjo 14,2 proc., o žuvusiųjų – 32,3 proc. Mažiau gaisrų kilo dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose (kilo 10 proc. mažiau). Šiemet 206 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7,0 proc. visų gaisrų), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 88 gaisrai), pirtys (32) ir garažai (20), 203 kartus degė transporto priemonės (6,9 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 129 lengvuosius automobilius. 27 gaisrai užgesinti gamybos ir pramonės paskirties pastatuose, t. y. 0,9 proc. visų gaisrų.
Miestuose užgesinti 1257 gaisrai (42 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 1702 (58 proc.). Ugnis sunaikino 62 pastatus, 63 transporto priemones, 392 gyvūnus, 1206 kv. m gyvenamojo ploto, o 2193 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pasak ugniagesių gelbėtojų, pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (20,6 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (19,1 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (14,0 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (7,8 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (6,2 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (4,0 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (1,5 proc.), neatsargus rūkymas (1,4 proc.). Be to, įregistruoti 38 padegimai (1,3 proc.), o 328 gaisrų (11,1 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 4199 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikti 3146 gelbėjimo darbai, šiemet jų atlikta 33,5 proc. daugiau. Ugniagesiai gelbėtojai 2381 kartą teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 1455 darbai – techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt. (šiemet šių darbų atlikta 64,6 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį). 1082 kartus jie talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 631 darbas – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 376 kartus ugniagesiai padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 36 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 9 žuvusiuosius.
57 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 17 skenduolių bei išgelbėjo 6 gyventojus. 63 kartus jiems teko budėti nukenksminant sprogmenis, 158 kartus likviduoti cheminius incidentus, 19 kartų rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 84 gyventojus.
