„Norėdami patarti, ką auginti, turime žinoti, kokia vietovė, gruntas. Augalas, kaip ir žmogus, – jam reikia tinkamos aplinkos. Dažnai šeimininkai galvoja, kad per žiemą augalas nušalo, tačiau ne visada kaltas šaltis – pasidarbuoja kirmėlaitės, mintančios smulkiomis šaknimis, kiti kenkėjai. Tokiais atvejais augalo šaknys sunaikinamos dar rudenį, o šeimininkas galvoja, kad nušalo ar tiesiog neprigijo, netiko dirvožemis“, – sakė jau daugelį metų augalus auginanti ir jais prekiaujanti Šilagalio kaimo (Panevėžio r.) ūkininkė Daiva Plerpienė.
Iš naujų nelepių augalų, puikiai derančių Lietuvoje, ji siūlo auginti kamčiatkinę mėlynę (sausmedis). Jos pailgos uogos prisirpsta anksčiau nei braškės – gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje. Kuo daugiau krūmelių drauge auga, tuo gausiau uždera. Jie kryžmadulkiai, tad mažiausiai šalia turėtų augti bent du augalai.
Iš Tibeto kilę ožekšniai atlaiko net 35–40 laipsnių šaltį, nereiklūs dirvai. Jų uogos – vitaminų „bombos“. Jos skinamos vėlai – nuo rugsėjo pabaigos iki spalio pradžios. Tai medėjantis augalas, aukštesnis už serbentų krūmą, karpomas ir genimas.
Dar vienas naujas augalas – iš Ukrainos kilęs šilkmedis. Jis dar vadinamas avietmedžiu. Skiepytosios formos šakos svyra žemyn. Užaugina juodas, geltonas arba raudonas uogas. Geriausiai Lietuvoje dera geltonąsias ir juodąsias uogas vedantys avietmedžiai. Jie nebijo genėjimo, mėgsta užuovėją. Tai šviesiamėgiai vaistiniai augalai, mat jais reguliuojamas cukraus kiekis kraujyje.
Kartais nauja – tai užmiršta sena. Lietuvių užmiršta ir naujam gyvenimui prikelta medlieva priklauso vaivorų augalų genčiai – kaip ir mėlynė. Jų vaisių skonis ir primena mėlynių bei aronijų skonį. Pražysta anksti pavasarį baltais, sakuras primenančiais žiedais. Šis sukultūrintas augalas nelepus, galima rasti ir daugiau jo atmainų bei porūšių.
Tai vis dėl to – kada geriau sodinti sodinukus?