Gegužės 8-ąją pagerbiamas šv. Stanislovas, XI a. gyvenęs Krokuvos vyskupas. Dar ši diena vadinama cibuliniu, nes tai geriausias laikas sodinti svogūnus. Tačiau daržininkai pataria juos sodinti, kai nusistovi pastovi 10–15 laipsnių šiluma, kai įšyla dirvožemis. Galima orientuotis ir pagal sprogstančius ievos lapelius – jie skleidžiasi esant tokiai temperatūrai. Netinkamu laiku pasodinti svogūnai greitai pražysta, nesuformuoja galvučių. Liaudyje sakoma, kad jų negalima sodinti, kai danguje matomi šviesuliai, t. y., kai saulei dar nenusileidus, jau pateka mėnulis.
Kur ir kaip sodinti?
Svogūnai – šviesą mėgstantys augalai, todėl jiems parenkama atvira, saulėta vieta. Jie reiklūs drėgmei, bet nekenčia vandens pertekliaus, tad nesodinami ten, kur arti dirvos paviršiaus yra gruntiniai vandenys. Geriausia auginti dirvožemyje, kuriame pernai vešėjo agurkai, aguročiai, kopūstai, pomidorai, bulvės ir kitos daržovės, gausiai tręštos organinėmis trąšomis. Svogūnai nemėgsta augti ten, kur pernai karaliavo česnakai ir morkos. Svogūnų šaknys turi augti viršutiniame dirvos sluoksnyje, tad tarp eilių paliekamas 20 cm atstumas, o eilutėje – 10 cm atstumas. Geriausia sodinti 2–3 cm gylyje.
Dirvožemio purenimas
Dirvožemį nepatingėkite purenti dar prieš pasirodant svogūnų laiškams. Kai jie pasirodo, patariama purenti kas dvi savaites, kad dirvos paviršiuje nesusidarytų kieta pluta, be to, taip naikinamos piktžolės. Šalia augančios piktžolės sulaiko drėgmę, todėl svogūnus puola įvairios ligos ir kenkėjai, užgožti svogūnai užaugina storą kaklelį, tad jų galvutes sunkiau išdžiovinti.
