– Jau beveik trys mėnesiai, kaip grįžote į Lietuvą. Kodėl buvote išvykusi į užsienį?
– Pirmas išvyko mano vyras. Tuo metu laukiausi vaikelio. Ką čia viena veiksiu? Po mėnesio išvažiavau. Ne paslaptis – turėjau ir kreditų. Anglijoje būdavau namuose, gaminau maistą ir, kad dar kažkuo užsiimčiau, vėriau karoliukus. Gimus vaikui, labai neturėjau laiko. Kai jis ūgtelėjo, į vaikų darželį leisti ir pačiai dirbti neapsimokėjo. Didžiausias įdomumas, kai vaikas pradeda kalbėti, vaikščioti, o tuo metu jį prižiūrėtų kažkas kitas. Nuomojomės dviejų aukštų namą. Dieną tvarkydavausi, gamindavau valgį, prižiūrėdavau vaiką. Vakarais verdavau karoliukus, kai vyras ir vaikas užmigdavo. Vėriau, vėriau, kol atidirbau… skolas. Dar ir pasitaupiau. Paskutinieji metai užsienyje buvo kančia. Iš tikrųjų nėra taip, kaip rodo televizija. Jei nuomojiesi namą, tai už nuomą sumoki apie 1 tūkst. svarų. Minimali alga 1 tūkst. 400 svarų. Dviese su šeima galima sau leisti daugiau, bet susitaupyti – vargu. Susitaupiau tik verdama karoliukus. Jei dirbi nelegaliai ar vertiesi nusikalstama veikla, tada taip, pajamos didelės. Ten tarp lietuvių alkoholis ir žolė – įprastas dalykas. Draugų neturėjau, nes man svarbiau – vaikas ir namai. Nuo mažens įsitikinusi: namai – mano tvirtovė, o geriausi draugai – šeima. Neplanavau ateities Anglijoje. Darželyje vaikui buvo labai sunku angliškai kalbėti (jį nemokamai lankė per savaitę tris dienas po 5 valandas). Norėjau, kad vaikas gyventų pilnavertiškai, turėtų senelius. Ten jis savo tėtį ir dirbančią gerokai vyresnę sesę matydavo retai. Viskas susidėliojo taip, kad daugiausiai jis bendravo tik su manimi. Be to, Lietuvos gamta ir Anglijos miesto gamta – nepalyginami dalykai. Labai ilgėjausi Lietuvos gamtos. Įsigijau storą „skūrą“, išmokau apginti savo šeimą ir interesus. Kovo mėnesį nusprendžiau – gana, ir grįžau į Rokiškį.
– Kada pradėjote verti karoliukus?
– Medelius ir gėles iš karoliukų pradėjau verti 2011 metais. Iš draugės sūnaus gavau apyrankę, ji paprasčiausiai buvo suverta iš karoliukų. Man patiko ir pagalvojau, kodėl aš negaliu? Pabandžiau. Pirmuosius pasidariau auskarus. Tada atsirado gėlės, karoliukų medeliai… Padariau išvadą: užsidirbti sunku, nes tam reikia turėti daug vietos, kad viską susidėtum, nuvežtum parduoti. Palinkau prie papuošalų. Pastebėjau: medžių ir gėlių atvaizdus įmanoma sukurti ir ant jų, t. y. nedideliame plotelyje. Ant natūralaus akmens, ant gintaro.
2013 m. buvo nužudytas metais jaunesnis mano brolis. Dėl to susirgau depresija, neberadau sau vietos, nebenorėjau net valgyti. Turėjau keletą gabalų gintaro. Juos bečiupinėdama pajaučiau, kad čia mano. Atsirado noras kilti ir kurti. Pradėjusi dirbti su gintarais, išsigydžiau depresiją.
– Kada prasidėjo papuošalų užsakymai?
– Jie prasidėjo, kai gyvenau Anglijoje. Užsakinėjo lietuviai iš viso pasaulio. Tarp papuošalų kūrėjų labai didelė konkurencija. Aš kuriu originalius, išskirtinius. Rūpi išsiskirti iš minios. Feisbuke turiu savo vėrinukų puslapį, dirbu be didelės reklamos. Užsienio lietuviai pageidavo, kad parengčiau papuošalų katalogus, iš kurių jie siūlytų mano papuošalus savo klientams. Dirbinius siunčiu ir paštu.
– Sakėte, išstudijavote gintaro paslaptis ir lengvai perprantate, kuris gabalėlis „jaunas“, kuris vertingas, o kuris tik apgaulė. Priklijuotas gintaras praranda grožį, todėl nenaudojate klijų ir vėrinius siuvinėjate. Tam naudojate tvirtą vadinamąjį silamidės siūlą. Priderinate biserio karoliukus. Kokių paslapčių dar galite atskleisti?
– Dažnai naudoju senose sagėse buvusį gintarą, nes jis pats gražiausias ir vertingiausias. Jis tikras ir natūralus. Tas, kuris supirkinėjamas, yra vertingiausias. Dabar pardavinėjamas gintaras yra „jaunas“. Jo kainos didžiulės. Jei didelio gintaro nededu, mano sukurtas papuošalas kainuoja iki šimto eurų, jei gintaras masyvus, kaina kyla. Siuvinėtą vėrinį dažnai kuriu visą savaitę, todėl juos vadinu savaitiniais. Paprastesnius padarau per dvi dienas. Mano vėriniai tvirti ir kokybiški, nesutrūksta. Nebent gintarėlis perskiltų. Tačiau papuošalams maža kas gali nutikti, todėl savo klientams juos pataisau.
– Idėjos veja viena kitą?
– Galiu dirbti tik vėlų vakarą ir naktimis, kai vaikas užmiega. Turiu sugalvojusi net penkis papuošalus į priekį. Savo fantazijas galiu įgyvendinti, kai neturiu užsakymų. Klientams pirmenybė. Pavyzdžiui, atidėjau į šalį papuošalą su gintaro akimi, nes kuriu karūną jaunamartei. Jei patiks, tai užsisakys ir papuošalą ant kaklo. Užsakovė labai meniškas žmogus, visko prigalvojo.
– Dėkoju už pokalbį.
