Senolės užmojai ir darbštumas dukrai įvaro baimės…
Jubiliejaus išvakarėse telefonu kalbėjomės su jos dukra Danguole Rasteniene. Dukra pasakojo, kad mama tebėra guvi: pavarto žurnalus, išeina į balkoną, į laiptinę pabėgioti. Pasitikslinu, ar gerai supratau. Pabėgioti? „Taip. Aš jai liepiu tik vaikščioti, o ji lengvai pabėgioja. Sako, reikia judėti, jei nejudėsiu, tai sustingsiu“, – linksmai pasakoja dukra, kuriai tokie pabėgiojimai sukelia nemažai baimės, kad mama nepargriūtų. Tačiau senolė atkakli. Pernai ji megzdavo kojines, šįmet bemezgant nuo virbalo pabėga viena kita akis, pradeda skaudėti rankas. Tačiau per vasaras abi grįžta į Kamajus, kur tebeturi nuosavą namą. Danguolė šypsodamasi pasakoja, kad ir tuomet mamą reikia ypač prižiūrėti: „Kai tik nematau, jau ir tupi vagoje, ravi.“ Vienintelė bėda Kazimieros prastoka klausa, dėl to naudojasi klausos aparatu, o su juo keblu bendrauti telefonu.
Už gimtadienį svarbesnės Kazimierinės
Ar sovietiniais metais rizikinga būdavo švęsti gimtadienius Vasario 16-ąją? Danguolė prisimena, kad gimtadienių mama nesureikšmindavo, o daug didesne švente tapdavo vardadienis – Kazimierinės kovo 4 d. Tada sulaukdavo svečių, o gimtadienius pradėjo švęsti vėliau.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
