Enciklopedija liko namie
Žana Starovoit į Lietuvą atvažiavo iš Žytomyro srities. Jos kaimas netoli Žytomyro miesto. Moteris pasakoja, jog kai kuriuos kaimus, esančius arčiau Baltarusijos, rusų aviacija subombardavo, nors juose nebuvo karinių dalinių. Žanos gimtosiose apylinkėse esančios kareivinės tapo taikiniu, tačiau, tyčia ar netyčia, smūgiai kliuvo gyvenamiesiems namams ir mokyklai. Laimė, visi liko gyvi. Naktimis gyventojus gąsdindavo lėktuvų garsai, nes būdavo neaišku – savi ar svetimi skrenda. Norėdavosi užmigti giliu miegu, bet būdavo neįmanoma dėl nuolatinės įtampos ir sprogimų baimės. Toji baimė, nežinia dėl ateities ir paskatino ieškotis ramesnės vietos. Trauktis į Lietuvą paakino dvi pažįstamos, turinčios kontaktų Lietuvoje. Žana ir jaunesnėlis sūnus Davidas patraukė kartu su jomis. Iš namų išsivežė tik reikalingiausius daiktus. „Davidas labiausiai norėjo pasiimti enciklopediją, bet kažkodėl persigalvojo“, – pasakojo mama. Į Lietuvą atvyko vėlų kovo 8-osios vakarą. Kartu atvažiavusios draugės įkurdintos Rokiškyje, o Žana – Kavoliškyje. Pasimato, kadangi jas teskiria vos keletas kilometrų.
Dabar mūšiai aprimę
Anksčiau moteris dirbo šalia kaimo esančioje paukščių skerdykloje. Pasak jos, prasidėjus karui, dalis žmonių išvažiavo. Daugiausiai jaunimas. Dabar sprogimai Žytomyre pritilo, rečiau skraido kariniai lėktuvai. „Matyt, raketomis bombarduoja“, – spėja moteris. Ji užtikrina, – jei padėtis taptų blogesnė, išvyktų kur kas daugiau gyventojų.
Ieškant ramybės, jai teko palikti šeimą, artimuosius. Tame pačiame name liko Žanos mama ir brolis bei netoliese gyvenančios dar dviejų brolių šeimos. Kas ten dabar dedasi, moteris sužino bendraudama su jais bei pažįstamais telefonu, vaizdo ryšiu. Dėl toli esančios dukros ir anūko labai išgyvena mama, verkia ir bijo, kad svetimoje šalyje galbūt jiems labai blogai. Pasak Žanos, ją tenka guosti, kad sugrįš, kad čia būdami jie nealksta.
Kokią ateitį mato čia, Lietuvoje?
Dėl ateities nėra tikra, nes daug kas priklauso nuo įvykių Ukrainoje. „Man labai norisi namo. Labai išgyvenu dėl to, kas ten darosi. Noriu namo, nes ten liko vyresnysis sūnus Artiomas. Jei žinočiau, kad ateityje jam viskas bus gerai, gal ir pasilikčiau čia… Kol kas tai – tik stotelė“, – liūdnai svarsto moteris. Bet tuojau pat šypsodamasi priduria: „Kas žino, o gal čia man patiks?..“
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
