AB „Pa­ne­vė­žio ener­gi­ja” Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­mos lė­šo­mis mo­der­ni­za­vo Ba­jo­rų ši­lu­mos tra­są

AB “Pa­ne­vė­žio ener­gi­ja” tie­kia ši­lu­mą Ba­jo­rų (Ro­kiš­kio kaim. sen.) dau­gia­bu­čiams, Kul­tū­ros cen­trui, bib­lio­te­kai. Įmo­nė, pa­si­nau­do­ju­si Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) lė­šo­mis, mo­der­ni­za­vo gy­ven­vie­tės ši­lu­mos sis­te­mą ir tai su­da­rė są­ly­gas dau­giau nei pen­kis­kart su­ma­žin­ti ši­lu­mos nuos­to­lius, pa­ge­rin­ti karš­to van­dens bei var­to­to­jų būs­to šil­dy­mo ko­ky­bę

Per 30 me­tų vamz­dy­nai vi­siš­kai su­si­dė­vė­jo

Ba­jo­rai – ne­di­de­lė gy­ven­vie­tė, esan­ti vos už tri­jų ki­lo­met­rų nuo ra­jo­no cen­tro. Se­nie­ji kai­mo žmo­nės dar pri­si­me­na, kaip prieš tris de­šimt­me­čius bu­vo sta­to­mi dau­gia­bu­čiai na­mai ir tie­sia­mos ši­lu­mos tra­sos. Pa­sak “Pa­ne­vė­žio ener­gi­jos” Ro­kiš­kio ši­lu­mos tin­klų ra­jo­no vir­ši­nin­ko Rim­vy­do Po­vi­la­vi­čiaus, per il­gą lai­ką ko­ro­zi­ja pa­vei­kė vamz­dy­nų iš­orę ir vi­dų, su­si­dė­vė­jo jų ši­lu­mos izo­lia­ci­ja.  Ši­lu­mos tie­kė­jai pa­tir­da­vo di­de­lius ener­gi­jos nuos­to­lius, o dėl daž­nų ava­ri­jų jiems bu­vo sun­ku už­tik­rin­ti ko­ky­biš­ką pa­slau­gą.

Anks­čiau Ba­jo­ruo­se vei­kė ke­tur­vamz­dė ši­lu­mos ir karš­to van­dens tie­ki­mo sis­te­ma: karš­tas van­duo, pa­ruoš­tas ka­ti­li­nė­je,  vamz­dy­nu pa­siek­da­vo var­to­to­ją. Var­to­to­jų ši­lu­mos punk­tai bu­vo su­si­dė­vė­ję. Ši­lu­mos kie­kis pa­tal­poms šil­dy­ti re­gu­liuo­tas įva­di­nės ar­ma­tū­ros dro­se­lia­vi­mo bū­du. Tai la­bai ne­pa­to­gu – su­ma­ži­nus ši­lu­mos kie­kį, šil­dy­mo sis­te­ma veikė ne­vie­no­dai.

Var­to­to­jams – sep­ty­ni au­to­ma­ti­zuo­ti ši­lu­mos punk­tai

Vi­si šie trū­ku­mai pa­ska­ti­no AB “Pa­ne­vė­žio ener­gi­ja” ieš­ko­ti ga­li­my­bių tra­soms at­nau­jin­ti. Ben­dro­vės spe­cia­lis­tų pa­reng­tam pro­jek­tui “Ro­kiš­kio r. Ba­jo­rų k. ši­lu­mos tie­ki­mo sis­te­mos mo­der­ni­za­vi­mas” įgy­ven­din­ti gau­ta 681 tūkst. Lt ES 2007-2013 m. fi­nan­sa­vi­mo lai­ko­tar­pio pa­ra­mos pa­gal Eu­ro­pos re­gio­ni­nės plėt­ros fon­do prie­mo­nę “Ši­lu­mos tie­ki­mo sis­te­mos mo­der­ni­za­vi­mas ir plėt­ra”.

Pro­jek­to lė­šo­mis de­mon­tuo­tas 1,878 km il­gio vamz­dy­nas – se­nie­ji vamz­džiai pa­keis­ti nau­jais, izo­liuo­tais pra­mo­ni­niu bū­du; Ba­jo­rų kai­mo ka­ti­li­nės boi­le­ri­nė­je iš­mon­tuo­ti karš­to van­dens ruo­ši­mo įren­gi­niai ir vamz­dy­nai; mo­der­ni­za­vus ši­lu­mos tin­klus ne­be­eksp­lo­a­tuo­ja­mi karš­to van­den­tie­kio sis­te­mos vamz­dy­nai; re­konst­ruo­tas ter­mo­fi­ka­ci­nio van­dens ši­lu­mos tin­klų ruo­žas nuo ka­ti­li­nės iki Pu­šy­no ir Ba­jo­rų gat­vių. Ši­lu­mos tie­ki­mo tin­klai ne­pra­ei­na­muo­se ka­na­luo­se ir ant­že­mi­niai pa­keis­ti į be­ka­na­lius.

Ši­lu­mos tra­sų mo­der­ni­za­vi­mas ir boi­le­ri­nės pa­nai­ki­ni­mas, įren­giant sep­ty­nis au­to­ma­ti­zuo­tus ši­lu­mos punk­tus var­to­to­jams, lei­do pa­di­din­ti ši­lu­mos tie­ki­mo efek­ty­vu­mą ir už­tik­rin­ti patikimą pa­slau­gą 53 var­to­to­jams Ba­jo­rų kai­me.

Tai ne pir­mo­ji ben­dro­vės in­ves­ti­ci­ja į Ba­jo­rus: 1998 m. bu­vo re­konst­ruo­ta šios gy­ven­vie­tės ka­ti­li­nė. Da­bar ji kū­re­na­ma bio­ku­ru – me­die­na ir jos at­lie­ko­mis.

Pa­sie­ki­mai

šĮgy­ven­di­nus pro­jek­tą su­ma­žin­ti ši­lu­mos nuos­to­liai ter­mo­fi­ka­ci­nio van­dens vamz­dy­nuo­se – su­mon­tuo­ti nau­ji, ga­myk­lo­je izo­liuo­ti vamz­džiai, tu­rin­tys ge­di­mų kon­tro­lės sis­te­mą.

šSumažėjo nuostoliai tinkluose (2008 m. jie sie­kė 677 MWh, o per­nai, at­li­kus mo­der­ni­za­vi­mą, – tik 112 MWh.)

šNau­ja, pro­gra­muo­ja­ma karš­to van­dens ruo­ši­mo įran­ga su­tei­kia ga­li­my­bę tau­py­ti.

šPagerėjo vartotojų būsto šildymo kokybė. Su­mon­ta­vus nau­jus ši­lu­mos punk­tus, pa­tal­pos ne­be­per­kai­ti­na­mos per­ei­na­mai­siais lai­ko­tar­piais: ši­lu­ma re­gu­liuo­ja­ma au­to­ma­tiš­kai pa­gal lauko oro tem­pe­ra­tū­rą. Tai su­tei­kia var­to­to­jui ga­li­my­bę tau­py­ti.

šPa­nai­kin­ta ori­nė ši­lu­mos tra­sos da­lis. Dėl to su­ma­žė­jo ši­lu­mos nuos­to­liai bei pa­ge­rė­jo es­te­ti­nis apy­lin­kės vaiz­das.

šBu­vęs ši­lu­mos tra­sos dre­na­žas vei­kė nepa­ten­ki­na­mai. Ke­le­tą ši­lu­mos ka­me­rų sė­mė grun­ti­nis van­duo. Drėg­mė ka­na­luo­se bei ši­lu­mos ka­me­ro­se ska­ti­no me­ta­lo ko­ro­zi­ją. Pro­jek­to me­tu per­klo­tas vi­so ši­lu­mos tin­klo dre­na­žas, su­mon­tuo­ti pa­pil­do­mi iš­lei­dik­liai, pa­ko­re­guo­tas vamz­dy­nų bei dre­na­žo ly­gis.

šĮreng­ta šiuo­lai­ki­nė vamz­dy­nų ge­di­mų kon­tro­lės sis­te­ma, ku­ri at­ei­ty­je leis ope­ra­ty­viai nu­sta­ty­ti trū­ki­mo vie­tą.

šDėl su­ma­žė­ju­sių ši­lu­mos nuos­to­lių bei efek­ty­vaus jos nau­do­ji­mo su­ma­žė­jo ši­lu­mos ga­my­ba ka­ti­li­nė­je, o kar­tu ir oro tar­ša.

šProjek­tas garan­ta­vo ši­lu­mos tie­ki­mo sis­te­mos pa­ti­ki­mu­mą.

Vy­tau­tas Pa­dvais­kas

Ro­kiš­kio kai­miš­ko­sios se­niū­ni­jos se­niū­nės pa­va­duo­to­jas

Dau­ge­lį me­tų se­niū­ni­ja eks­plo­a­ta­vo Ba­jo­rų ka­ti­li­nę ir tra­sas. At­si­ra­dus ga­li­my­bei, gy­ven­vie­tės ši­lu­mos ūkį per­da­vė­me “Pa­ne­vė­žio ener­gi­jai”. Ma­nau, tai bu­vo ge­ras spren­di­mas: įmo­nė, su­for­ma­vu­si pro­fe­sio­na­lų ko­man­dą, ga­li ope­ra­ty­viai re­a­guo­ti į pro­ble­mas, ša­lin­ti ge­di­mus, pa­reng­ti sis­te­mą nau­jam se­zo­nui. Be to, di­de­lė ben­dro­vė ga­li su­kaup­ti lė­šų mo­der­ni­za­ci­jai.

Si­tu­a­ci­ja Ba­jo­ruo­se kur kas pa­lan­kes­nė nei Ka­vo­liš­ky­je ar Ske­muo­se. Šiuo­se di­des­niuo­se kai­muo­se bu­vo nu­tar­ta nai­kin­ti cen­tra­li­zuo­tą ši­lu­mos ener­gi­jos tie­ki­mo sis­te­mą. Ka­vo­liš­kė­nai ga­lė­jo šil­dy­tis du­jo­mis, ta­čiau jos la­bai bran­gios, to­dėl žmo­nės dau­gia­bu­čiuo­se įsi­ren­gė kros­nis. Tuo­met iš­ki­lo pro­ble­ma, kur san­dė­liuo­ti mal­kas. Dar blo­ges­nė si­tu­a­ci­ja Ske­muo­se: ki­lo gin­čų, kas šil­dys di­džiu­lius So­cia­li­nės glo­bos na­mų pa­sta­tus.

Su­ži­no­jęs apie tra­sų at­nau­ji­ni­mą, va­žia­vau į Ba­jo­rus, nes rū­pė­jo pa­ma­ty­ti se­nų­jų vamz­džių būk­lę. Ati­den­gę tra­sos lo­vius vi­si iš­si­gan­do­me: izo­lia­ci­nė va­ta nu­si­lu­pu­si, su­si­dė­vė­ju­si, o vamz­džiai – su­rū­di­ję. Tai­gi pa­čiu lai­ku įmo­nė su­sku­bo im­tis at­nau­ji­ni­mo dar­bų.

Da­lia Zie­me­lie­nė

Ba­jo­rų kai­mo se­niū­nai­tė

Kai­mo žmo­nės pa­ten­kin­ti, nes re­zul­ta­tai aki­vaiz­dūs. Pra­ė­ju­sią žie­mą virš tra­sų ne­be­ža­lia­vo žo­lė. Va­di­na­si, ši­lu­ma ne­be­iš­lei­džia­ma orui šil­dy­ti. Dau­ge­lį me­tų mū­sų na­me ši­lu­ma pa­si­skirs­ty­da­vo ne­vie­no­dai. Gy­ve­nu pir­ma­me aukš­te ir vi­sa­da šal­da­vau, o kai ku­rie kai­my­nai ir vi­dur­žie­mį pra­ver­da­vo lan­gus. Per­nai pa­ga­liau su­ši­lo vi­suo­se bu­tuo­se. Ši­lu­mos punk­tai mo­der­ni­zuo­ti, o ener­gi­jos tie­ki­mas kom­piu­te­ri­zuo­tas. Ši­lu­mą re­gu­liuo­ja da­vik­liai. Pa­ste­bė­jau, kad orui šy­lant ra­dia­to­riai vės­ta. Anks­čiau va­sa­rą bū­da­vo­me pri­vers­ti gy­ven­ti be karš­to van­dens, o vo­nio­je ne­šil­da­vo gy­va­tu­kas. Da­bar si­tu­a­ci­ja pa­si­kei­tė: na­mo gy­ven­to­jai pa­tys ga­li nu­spręs­ti, ar jiems rei­kia karš­to van­dens, ka­da jung­tis ši­lu­mą. Ben­dri spren­di­mai su­ar­ti­na kai­my­nus, for­muo­ja ben­druo­me­nę.

Jū­ra­tė Ne­niš­kie­nė

Ba­jo­rų bib­lio­te­ki­nin­kė

Bib­lio­te­ka įsi­kū­ru­si Ba­jo­rų kul­tū­ros cen­tro pir­ma­ja­me aukš­te. Pa­tal­pos erd­vios, nau­ji plas­ti­ki­niai lan­gai. Ne­ga­liu skųs­tis, kad šil­dy­mo se­zo­no me­tu bib­lio­te­ko­je bū­da­vo šal­ta, ta­čiau pa­dė­tis ant­ra­ja­me pa­sta­to aukš­te bu­vo vi­sai ki­to­kia. Kai ter­mo­met­ro stul­pe­lis nu­kris­da­vo že­miau nei 20 laips­nių šal­čio, sa­lės ir lė­lių mu­zie­jaus ra­dia­to­riai nė ne­šil­da­vo. Po re­no­va­ci­jos, įren­gus šiuo­lai­kiš­ką ši­lu­mos punk­tą, šių pro­ble­mų ne­li­ko. Per­nai vi­sa­me pa­sta­te bu­vo jau­ku ir šil­ta.

Užs.1891