Kai ateina naujas viršininkas, jis dažniausiai pradeda nuo kabineto – pasidaro remontą, nusiperka naujus baldus. Tai ar pasikeitėt baldus seniūno kabinete?
Ne. Turiu kietą nusistatymą, kad sau kažką darysiu paskutinėj vietoj. Iš pradžių žmonėms. Pinigų nedaug, tai su tuo kabinetu neskubu, visada suspėsiu. Todėl jame liko viskas kaip buvo. O ir darbas ne kabinetinis.
Nuo ko pradėjot? Prisimenat pirmas darbo dienas seniūno pareigose?
Nuo susipažinimo su kolektyvu.
Jau apvažiavot visą seniūniją, visus kaimus?
Žinoma. Per tiek laiko visur apvažinėjau, su bendruomenėmis susipažinau. Seniūnija didelė, viena didžiausių – didesnė tik Rokiškio kaimiškoji. Jeigu imsim gyventojų skaičių, tai apie 3000. Gyventojų po truputį mažėja, bet pačioj Juodupėj nepasakyčiau, kad yra tendencija mažėti, nes butai pigūs ir žmonės atvažiuoja čia gyventi.
Praėjo pusė metų, kai seniūnaujate. Kas seniūno darbe sudėtingiausia?
Sunku net pasakyti, kadangi viskas dar nauja. Visai kita darbo specifika. Ir bendravimas su žmonėmis, ir bendravimas su žiniasklaida. Ankstesniuose darbuose to nelabai buvo. Bet nieko tokio – be to neapsieisi.
Nebuvo tokių minčių: koks velnias nešė mane į tą galerą?
Buvo. Bet labai nesigailiu. Šitos pareigos man teko truputį netikėtai. Na, gal ne visai netikėtai – ėjau, dalyvavau konkursuose. Metus prieš tai neturėjau darbo, tai čia buvo antras konkursas, kuriame dalyvavau. Ir pavyko. Žinojau, kad yra penki kandidatai, tai tikrai nieko nesitikėjau.
Jūsų pavaduotoja Laura Stulgienė irgi naujas žmogus seniūnijoje. Nebuvo sunku dviems naujokams iš pradžių? Kas padėjo?
Laura dar gal mėnesiu ar pusantro vėliau pradėjo dirbti, bet labai gerai ėmėsi darbų, atsakingai žiūri į darbą, daug padeda vykdant inventorizaciją ir kitur. Ji iniciatyvi, nori dirbti ir dirba gerai.
Turim labai gerą raštvedę Astą Šniokienę, išmanančią savo darbą. Ji buvo pirma pagalbininkė, užvedė ant kelio, daugiausiai iš pradžių padėjo. Be jos tikrai būtų sunku. Juk su kiekviena diena vis nauja patirtis. Vasarą vieni darbai, rudenį kiti, dabar vėl kiti – eglutė, Nauji Metai. Po truputį su žmonių pagalba, kolegų patarimais ir judam.
Ko labiausiai trūksta seniūnijai?
Labai trūksta technikos.
Bet prieš pora metų šnekantis su ankstesniu seniūnu Valdu Adomoniu jis džiaugėsi, kad su technika lyg ir viskas gerai. Pritaikė sniegui valyti žolės pjovimo traktoriuką.
Mūsų traktorius jau 16 metų senumo ir vos gyvas – sankaba neveikia, šiandien skundėsi, kad vienas bėgis nesijungia. Jeigu tokiu laiku sugestų, būtų labai prastai. Smulkiosios technikos truputį nusipirkom, nes buvo daug apgedusių žoliapjovių, trimerių. Ši vasara buvo labai lietinga, žolė sparčiai augo, tai technika pavargo. O žmonėms nepaaiškinsi, kad nėra darbuotojų ar nėra technikos. Išnaudojom paskutinius biudžeto likučius. Gal administracijos direktorius ir nelabai buvo patenkintas, bet roges reikia ruošti vasarą, o žoliapjoves – žiemą. Tai truputį apsipirkom, nes situacija buvo tragiška. Dabar vienintelė problema – traktorius, nes tokį didesnį, kuris gali kelius ir valyti, ir barstyti, turim vienintelį. Dar yra ir tas mažesnis traktoriukas, kaip minėjot, šaligatviams valyti. Jis geras, veikiantis, šaligatvius tikrai nuvalysim. Barstytuvą turim, šiemet nusipirkom šluotų prie traktoriuko. Tai techniką truputį atnaujinom. Kas sena, po truputį remontuojam, kažką ir nurašom. Dabar metų pabaiga – peržiūrim visą ūkį, vyksta inventorizacija. Tai kruopštumo reikalaujantis darbas.
Lapkritį jau pora kartų snigo. Spėjat nuvalyti kelius?
Spėjam, kol traktorius dar visai nesugedo. Dabar žada atšilimą, tai tikimės per tą laiką traktorių patvarkyti. Galėjo būti, kad kai kas kažko nesužiūrėjo, bet stengiamės visur suspėti. Skundų, ačiū Dievui, kol kas nebuvo. Tokiomis dienomis, kai sninga, darbininkai keliasi anksčiau, darbą pradeda nuo ketvirtos valandos ryto.
Kiek darbuotojų turit?
Penkis. Jų labai trūksta. Šnekėjau apie tai su rajono valdžia, žadėjo atsižvelgti. Mūsų seniūnija tikrai nemaža, o darbuotojų turim mažiausiai iš visų seniūnijų. Administracijos direktorius Valerijus Rancevas kitais metais pažadėjo pridėti kelis etatus. Nenoriu užbėgti įvykiams už akių, bet tikiuosi, kad taip ir bus.
Prižiūrim teritorijas, greideriuojam kelius. Aišku, didžiausia problema yra keliai. Ir ne tik pas mus – visur. Biudžetas nedidelis, tai stengiamės tvarkyti ten, kur labiausiai reikia. Žmonėms nepaaiškinsi – visi nori važiuoti lygiu, gražiu keliu. O darbininkai geri, kad ir nedaug, bet viską, ką reikia padaro.
Didelė problema – šiukšlės. Daug kur išmeta mašinų padangas. Gerai dar, jeigu prie konteinerių, bet juk ir ten negalima. Bandom kovoti, statom vaizdo kameras, kurių irgi trūksta, tai keičiam jų vietą, užfiksavę pažeidimą siunčiam įspėjimus. Būtų labai gerai Juodupėje turėti stambiagabaričių atliekų aikštelę. Kalbėjom apie tai su rajono valdžia, nes tai priklauso daugiau nuo politinių sprendimų. Kitais metais lyg ir žada tokią aikštelę atidaryti Obeliuose, nors ten gyventojų mažiau. Tai gal ir pas mus kada nors.
Ko dar trūksta?
Pinigų, žinoma. Bet jų trūksta visiems. Verčiamės kaip galim. Administracinis aparatas veikia, moterys dirba gerai, savo darbą išmano. Jos kurį laiką dirbo ir be seniūno, ir be pavaduotojo, bet seniūnija nesugriuvo.
Rajono valdžia dažnai „ant kilimo“ kviečiasi?
Dar nėra labai barę. Kol kas labai neprasikaltau. Nuvažiuoju ir pats, nes atsiranda prašymų, reikia pagalbos, papildomo finansavimo. Tokiais atvejais be valdžios niekaip neapsieisi. Todėl nuolat bendraujam ir su meru, ir su administracijos direktorium – jie geranoriškai padeda, neatstumia.
Anksčiau dirbote policijoje. Kiek metų?
Policijoje 20 metų ir dar beveik 10 – Viešojo saugumo tarnyboje.
Kodėl nemažai policininkų išėję į pensiją pasuka į politikus ar nueina į žemesnę valdininkų grandį – seniūnus, jų pavaduotojus?
Nežinau tokios statistikos. Policijos pareigūnai į pensiją išeina truputį anksčiau. Iš pareigūno pensijos labai gerai negyvensi, tai reikia kažkur dirbti. O ir šiaip norisi kokios nors veiklos. Kiekvienas atvejis individualus.
Seniūnu dirbti lengviau negu policijoje?
Kaip čia pasakius… Ir ten, ir ten sudėtinga. Specifika kitokia. Nėra lengvų darbų – ir ten, ir čia darbas atsakingas. Reikia tai pripažinti, dirbti, stengtis atlikti pareigas kuo kokybiškiau.
Ką veikiat po darbo?
Turim ūkį, sodą, daržus. O laisvalaikiu – sportas. Pabėgioju, futbolą paspardau. Mėgstu keliones. Nesinori labai užsisėdėti.
O ūkis koks? Turit žemės?
Ūkis apie namus. O žemės sklypelis Obelių seniūnijoje paveldėtas iš mano prosenelių. Ten turim klėtį ir statomės su šeima bendrom jėgom.
Ramiai miegat? Darbo nesapnuojat?
Žinoma, kad ir po darbo apie jį galvoji, visokių minčių būna. Ir savaitgalį kartais užsirašai, kad nepamirštum vieno ar kito dalyko. Labai jau didelė darbo apimtis, daug visko reikia išmanyti, visur suspėti.
Ačiū už pokalbį.
