Visai neseniai Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson susitiko su Dainų švenčių nacionalinės komisijos atstovais ir aptarė pasirengimą šventės programai bei organizacinius klausimus. Kultūros ministrė pabrėžė, kad: „Dainų šventė – vienas didžiausių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginių, todėl komisijos darbas – labai atsakingas ir svarbus. Turime pasistengti, kad ši šventė būtų išskirtinė ir įsimintina. Juk Dainų šventė padeda pristatyti Lietuvą pasaulio kultūros kontekste.“ Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir Dainų šventės direktorius Saulius Liausa šiame susitikime teigė, kad pasiruošimas pradėtas senokai – svarbiam šalies kultūros įvykiui parengti prireikė net ketverių metų. Šiuo metu intensyviai ruošiamos keturiolikos renginių meninės programos, vykdomos kolektyvų atrankos ir apžiūros. 2018 m. Lietuvos šimtmečio dainų šventė, kuri vadinsis „Vardan tos…“, džiugins ne tik tradiciniais reginiais ir renginiais, bet ir naujovėmis. Vyriausybės sprendimu Dainų švente šiais metais rūpinasi ne tik Kultūros ministerija, bet į šį procesą įtrauktos ir kitos ministerijos bei žinybos, užsienio lietuvių organizacijos.
Rokiškio rajone sausio 19 d. įvyko 2018 m. Lietuvos šimtmečio dainų šventės „Vardan tos…“ folkloro kolektyvų apžiūra – atranka, pavadinta „Didžių žmonių žemė“. Joje respublikinei komisijai savo naujas programas pristatė visi penki šiam žanrui atstovaujantys kolektyvai. Ansamblių programos, skirtos iškilioms iš Rokiškio krašto kilusioms ir etnografine veikla pagarsėjusioms asmenybėms. Programos ruoštos, gludintos ir šlifuotos ne vieną mėnesį, daug rūpesčių kėlė ansamblių narių apranga, instrumentai. Pandėlio universalaus daugiafunkcio centro folkloro ansamblis (vadovė Jūratė Bagužienė) parengė programą apie kraštotyrininką A. Gašką ir parodė jo aprašytas Pandėlio vestuves. Žiobiškio kultūros centro folkloro ansamblis „Vingerinė“ (vadovė Aušra Kežutienė) tokioje apžiūroje dalyvavo pirmą kartą. Rokiškio kultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Bitula“ (vadovė Jūratė Garnelienė) parodė programą apie Obelių krašto dainininkę Emiliją Zaukaitę-Kuzavinienę. Rokiškio kultūros centro folkloro ansamblis ,,Saulala“ (vadovė Dalia Deksnienė) parengė programa apie guvų ir judrų 92 metų ansamblio narį Albiną Kazulėną. Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centro folkloro ansamblis „Gastauta“ (vadovė Nida Lungienė) pristatė programą „Aš užaugau raškožėly“ apie žymiausią Pandėlio krašto dainininką Juozą Bagužį (1915–1996). J. Bagužis – neišsemiama šio krašto dainų versmė, iki šiol maitinanti „Gastautą“. Po programos pristatymo užsifiksavo epizodas iš dainininko gyvenimo: kai balsingieji Bagužiai (kurių buvo 11 brolių) per šienapjūtę užtraukdavo dainą, pasiklausyti susirinkdavo visas kaimas. Šeimos tradiciją tęsia marti Jūratė Bagužienė – Pandėlio folkloro ansamblio vadovė.
Smagu pranešti, kad visi šie kolektyvai sėkmingai perėjo apžiūrą, kad Rokiškis išlieka svarbiu lietuviško folkloro forpostu, o rajono savivaldybės Kultūros, turizmo bei ryšių su užsienio šalimis skyriaus vadas Petras Blaževičius galės užsidėti 5 riebius pliusus. Liūdna, kad renginyje nė „viena gyva dūšia“ iš Kultūros, turizmo bei ryšių su užsienio šalimis skyriaus nepasirodė. Niekas nepasidomėjo, gal trūksta rūbų, instrumentų, kitokios pagalbos? Niekas iš savivaldybės nepasveikino didžiulio būrio ansamblių dalyvių ir vadovų, neinformavo žiniasklaidos, nepasidžiaugė pasiekimais, apskritai – neparodė nė menkiausio dėmesio.
„Gastauta“ iš karto buvo pakviesta dalyvauti Kaune birželio 9 d. vyksiančioje eksperimentinės dainų šventės folkloro dienos baigiamajame koncerte, kur suvažiuos visas Lietuvos folkloro elitas. Ansamblis „Gastauta“ sulaukė ypač daug apžiūros komisijos narių Audronės Vakarinienės ir Jūratės Šemetaitės (folkloro specialistės iš Lietuvos nacionalinės kultūros centro) pagyrimo žodžių už subtilų Abelių (Pandėlio sen.) kaimo dainavimo ir tarmės tradicijos pristatymą. Tai buvo įvardinta, kaip „naujas ir ypatingas“ „Gastautos“ kūrybinis etapas ir ansambliui patvirtinta aukščiausia folkloro kolektyvo kategorija.
Lietuvos šimtmečio dainų šventės kontekste yra nelengva suvokti, jog dar visai neseniai, pasirengimo šiam renginiui ciklo metu, buvęs Rokiškio kultūros centro direktorius Erikas Druskinas, kurį „visokiom madom“ palaikė P. Blaževičius, galėjo nusišnekėti, esą „Lietuvoje tarybų valdžios iniciatyva kuriami folkloro kolektyvai buvo palaikomi ideologiniu pagrindu“. „Laisvės šaukliais folkloro ansamblių negalima vadinti, o dabar jie natūraliai pradėjo nykti. Kultūroje atsiranda nauji žmonės, su savomis idėjomis. Laikmetis viską keičia, kas nebeaktualu, tas miršta, arba turi prisitaikyti darbui naujomis sąlygomis“, – teigė E. Druskinas savo interviu 2016 m. rugpjūčio 23 d. „Gimtajame Rokiškyje“. Ir tokius „vėjus“ viešai dėstė žmogus, kuris buvo atsakingas už pasiruošimą Dainų šventei. Jam savo gana šviežioje publikacijoje ‚#nanoJėzus, arba kada mūsų sielos pagaliau išlips iš medžių“ antrina žurnalistė Lina Dūdaitė-Kralikienė: „Gyvename XXI a.: technologijų, išradimų, o ne skudučių, vyžų ir balanų gadynėje (…) na, gal laikas jau išlįsti iš priplėkusios sendaikčių ir senminčių palėpės?“ Žurnalistei, o dabar dar ir Seimo nario padėjėjai, matyt, vaidenasi, kad, grojant skudučiams, „užsilenkia“ nanotechnologijos, o sutartinės trukdo pakilti į kosmosą palydovams…
Tokios nuomonės apie Lietuvos šimtmečio dainų šventę, matyt, yra ir Kultūros, turizmo bei ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjas P. Blaževičius, rodantis visišką abejingumą ir abuojumą jam patikėtai šiai visuomeninio gyvenimo sričiai. Nesidomėti kultūros problemomis, nesilankyti meno renginiuose, neatstovauti juose savivaldybei, nuolat rodyti aroganciją, pasipūtimą ir nesugebėti pasveikinti su pasiekimais darbščių ir atsidavusių kultūrai žmonių darosi nuolatiniu P. Blaževičiaus darbo stiliumi ir išskirtine ypatybe.
P.S. Iš visko sprendžiant P. Blaževičiui seniai laikas į užtarnautą poilsį. Metas pagaliau susiprasti. Galima būtų atsidėti mėgstamam užsiėmimui – „knygų“ rašymui…
Derėtų Augučiui ir Lungienei dar kartą perverst Lietuvos istoriją, o tai rašinėja čia nesamones ir ant kitų puldinėja dėl savo neišmanymo.
Stebiu jau pora metų. Dar nenusibodo vaidinti nuskriaustus? Kažkaip vien šitam ansambliui blogai, o kiti matyt durnesni. Groja ir laimingi.
Man kazkaip darosi gaila,Augucio,jam yra kazkokia gyvenimo nuoskauda , kad jis yra turbut neivertintas,bet uz ka vertinti nestabilios psichikos zmogu,kuris apart gastautos ir dailininku klubo,kuriame yra tikrai geru menininku *atsiprasau,bet taves Auguti tokiu nelaikau, nieko Rokiskyje gero nemato,pagiezos ir bukumo kupinas zmogus esi 🙂
Va tai aktualija. Ir nesvarbu, kad ligoniai neaiškios kilmės kukuliais maitinami, kad ugnegesių mašinos nuo senumo neužsiveda, kad bibliotekininkai, mokytojai, medikai, policija plikom “šiknom” svarbu su daina.
Tiesiai šviesiai ir taikliai, kaip visada. Šaunuolis, Arūnai!
Šio žmogaus “straipsnelius” jau darosi koktu skaityti.Gal jau laikas jį už šmeištą į teismą paduoti.
Kad Rokiškio folkloristai yra aukščiausio lygio žino visa Lietuva. Lauksime Vilniuje Gastautos, Saulalių ir kitų pasirodymų. Kada pagaliau rajono “valdžia” supras kokį lobį jie turi, kada pradės vertinti ir padėti folkloro ansambliams? Laikas nusimesti aroganciją arba eiti kitų darbų dirbti, jei apie tradicinė kultūrą neturi supratimo.
Labai malonu girdėti, kad “Gastauta” kurioje kažkada dainavai, kurios veikloje dalyvavai, tiek daug pasiekė, kad nesustoja, tęsia savo prasmingą veiklą. Džiaugiuosi kartu ir lnkiu didelės sėkmės! Vienok, patapo labai “madinga” dergti savo ištakas, “kratytis vyžų”, vaidinti kažką, kuo nesame. Apgailėtina ir gėdinga, kad šitaip pirsčioja Seimo nario padėjėja. Suprask, “kosmopolitė”…..
Kaip ir visada, Arunas teisus visais punktais. Gera ir malonu skaityti si straipsni