Kaip antradienį pranešė Valstybės kontrolė, audito rezultatai rodo, kad tik 13 proc. asmenų, kuriems buvo nustatytas pagalbos poreikis, savivaldybėse gavo specialiąsias paslaugas. 35 proc. asmenų su negalia pagalbos nesikreipė ir savivaldybės neturėjo informacijos apie juos.
Pasak institucijos, savivaldybių pateikti duomenys rodo, kad daugiau nei pusė jų (32) neužtikrina, kad bent 30 proc. viešųjų pastatų, kuriuose teikiamos socialinės, švietimo, sveikatos ir kultūros paslaugos, būtų pritaikyti žmonėms su negalia.
„34 savivaldybėse neįgaliesiems nebuvo pritaikyta nė viena viešojo transporto priemonė. Penkiuose didžiuosiuose miestuose prieinamumas didėja ir siekia 56 proc., kitose savivaldybėse transportas atnaujinamas lėtai ir prieinamumas siekia tik 12 proc.“, – nurodė Valstybės kontrolė.
Audito rezultatai rodo, kad dėl pagalbos įsidarbinant kiekvienais metais į Užimtumo tarnybą kreipiasi 7 proc. (11 tūkst.) darbingo amžiaus asmenų su negalia, ir jų įsitraukimas bei aktyvumas reikšmingai negerėja. Atviroje rinkoje dirbančių asmenų dalis per paskutinius metus sumažėjo iki 22,6 proc. (2018 metais jų buvo 24,5 proc.).
„Kur Lietuvoje daugiausia reikėtų pasistengti – tai asmenų su negalia santykinio skurdo rodikliai, kurie gerokai didesni nei vidutiniai Lietuvos rodikliai. Vienas iš būdų maksimaliai sumažinti skurdą žmonėms, kurie yra darbingo amžiaus, yra padėti integruotis į darbo rinką. Deja, Lietuvoje įsidarbinimo procentas yra 29 proc.“, – audito pristatymo renginyje antradienį sakė valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė.
„Norisi šitoje vietoje paminėti Estiją, kuri prieš penkerius metus turėjo panašų procentą ir atlikusi reformą asmenų su negalia įdarbinimo procentą padidino iki 40 proc.“, – pridūrė ji.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė užsiminė, kad finansinio skatinimo sistema šiuo metu neveikia taip, kad motyvuotų žmones su negalia dirbti.
„Reikia sutikti, kad finansinio skatinimo sistema šiandien dar neveikia taip, kad žmogų motyvuotų. Yra informacijos stoka, (manymas – ELTA), kad, jeigu aš įsidarbinsiu, prarasiu dalį lengvatų, ir kai kur gal taip ir atsitiktų. Kol lengvatų visuma yra minimalios algos dydžio, tada žmogus pagalvoja, ar jis nori dirbti, ar tegul viskas lieka taip, kaip yra“, – žurnalistams sakė V. Augienė.
Jos teigimu, ministerija taip pat yra užsibrėžusi sukurti rodiklių sistemą, kuri padėtų analizuoti, kaip žmonėms su negalia suteikiamos paslaugos.
„Informacijos suvaikščiojimas, pasidalijimas vis dar yra menkas. Ministerija yra užsibrėžusi sukurti rodiklių sistemą, kad pagal rodiklius savivaldybės matuotųsi, kaip jos yra sukūrusios paslaugų sistemą, ir kad tų žmonių nepamestų. Šiandien tos stebėsenos nėra, ji sukonstruota pagal tai, kas paprašė. Jeigu paprašė, tai galimai suteikė paslaugą, bet (…) analizės nėra“, – sakė viceministrė.
Susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius sakė, kad sunkumų gerinant viešojo transporto prieinamumą neįgaliesiems kelia tai, kad už tarpmiestinį viešąjį transportą yra atsakinga Susisiekimo ministerija, o už miesto – savivaldybės.
„Žinome problemą, kad viešasis transportas daugeliu atvejų neatitinka reikalavimų. Kur yra miesto parkas, gal yra geresnė situacija, bet rajonų savivaldybėse situacija prasta“, – sakė viceministras.
Lietuvoje 31,3 proc. asmenų su negalia patiria skurdo riziką, ir šis rodiklis yra 10,7 proc. punkto didesnis už bendrą skurdo rizikos lygį (20,6 proc.), rodo naujausi Statistikos departamento duomenys.
Praėjusiais metais negalią turėjo 8 proc. šalies gyventojų, didžioji jų dalis buvo darbingo amžiaus (158 tūkst.).
