Tradicinio siuvinėjimo stovyklos dalyvės aplankė Alantos bažnyčią, parapijos kapines, Janonių Švč. Mergelės Marijos Aplankymo koplyčioje dalyvavo šv. Mišiose, apžiūrėjo gamtos ir skulptūrų parką „Baltų sodas“. Kairėje pusėje akmenį liečianti rokiškietė Rita Vaitiekauskienė, dešinėje – Vilė Sarulienė.

– Iš kur sužinojote apie siuvinėjimo stovyklą?

Rita: Dar 2019 m. apie šią stovyklą, kurioje ir dalyvavau, sužinojau iš turizmo centro darbuotojos Loretos. Į šią vasarą vykusią stovyklą mane asmeniškai pakvietė Molėtų muziejaus stovyklų organizatorė Nijolė, pasiūlė atvykti ne vienai.

Vilė: Sužinojau atsitiktinai. Iškart sutikau.

– „Žaliasis laumžirgis“ – kas tai?

Rita: Taip vadinasi pati stovykla,  ji turi savo logotipą, himną. Ji gyvuoja jau 25-erius metus. Pirmoji stovykla 1973 m. surengta būtent Rokiškyje. Paskui ji persikėlė į Alantos kraštą, kuriame gyveno penkios tradicinio siuvinėjimo meistrės.

– Ar stovykloje buvo ir vyrų?

Rita: Buvome vien moterys, vyrų nebuvo. Ir nė karto, man atrodo, jų stovykloje nėra buvę.

– Ar stovykla turėjo temą? Ką naujo išmokote, ar kas nustebino?

Rita: Stovykla vyko penkias dienas, šįkart jos tema buvo susieta su tvarumu, todėl siuvinėjimas buvo derinamas kartu su aplikacija: siuvinėjamos detalės ir tvirtinamos siūliukais pritaikant tam tikrus dygsnius.

Vilė: Turiu mamos labai daug siuvinėtų ir austų pavyzdžių, tai akis turiu kur paganyti. Pati tik vaikystėje per pamokas siuvinėjau, todėl supratau, kaip dar prastai siuvinėju.

Rita: – Pavyzdžiu Vilei, kad ji vaikystėje matė mamos darbus, natūralioje aplinkoje natūraliai pritaikytus gaminius. Dabar mes čia galvojame, kur ir kaip siuvinėti, o anuomet tokia meistrystė buvo gyvenimo dalis.

Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: