(Ne)patogūs klausimai kultūros įstaigoms

Kaip prisidės prie senamiesčio atgimimo?

Tarybos narė Raimonda Stankevičiūtė-Vilimienė teiravosi Rokiškio kultūros centro direktorės Vaivos Baltrūnaitės-Kirstukienės, kaip šiltuoju metų laiku suaktyvinti Rokiškio senamiestį. „Juk tai – mūsų perlas, ir turistai čia nevažiuos, jeigu čia nevyks kultūrinis veiksmas. Kaip Kultūros centras galėtų prisidėti prie senamiesčio atgijimo?“ – domėjosi politikė.
V. Baltrūnaitė-Kirstukienė atsakė: „Tai kad turistai važiuoja, ir jų turim daug. Tai patvirtins muziejaus direktorė. Ir jie tikrai kupini veiklų – tiek muziejuje, tiek bažnyčioje, tiek rajone. Na, o mes birželio mėnesį dirbame ir mieste, ir rajone. Nuo liepos 10-osios dauguma darbuotojų išeina atostogauti, o rugpjūčio mėnesį labai intensyviai „aptarnaujame“ rajoną su renginiais, tai tiesiog žiūrint į žmogiškuosius išteklius, sunkiai įsivaizduojame, ar dar galėtume aprėpti daugiau renginių. Šiai minutei galvoju taip“, – atsakė V. Baltrūnaitė-Kirstukienė.

Pokyčių neplanuoja
Tarybos narys Egidijus Vilimas klausė, kokie, Kultūros centro direktorės nuomone, tęstiniai renginiai kaimiškuose filialuose yra išskirtiniai. „Jeigu kažką keisite, pasidalinkite nuomone“, – prašė jis.
Pasak V. Baltrūnaitės-Kirstukienės, Jūžintai, Žiobiškis stiprūs Baltramiejaus atlaidais, Laibgaliai turi tradicinę savo šventę – „Gandrines“, Juodupė – Antanines. „Kad kažką keisti… Žiūrovų turi – lankomumas yra, finansavimą turi… Aišku, kad mes padedam iš savo pusės su įgarsinimu, scenografijos detalėmis, bet iš esmės, kad keistų patį renginio konceptą, turi sutarti ir bendruomenė, ir seniūnija. Mūsų trišalė jungtinė komanda tokių planavimų neturi“, – teigė V. Kirstukienė.

Reklama yra, tik… per žemai?
Tarybos narys Mindaugas Petkevičius Kultūros centrui išsakė repliką dėl, jo nuomone, Rokiškio mieste per žemai esančių reklaminių stendų. „Aš gerai matau, bet neįskaitau, per žemai yra. Reikia gerokai pritūpti, kad perskaitytum. Nežinau, ar čia gera reklama.“ Reklaminiai stendai, apie kuriuos kalba tarybos narys, priklauso Kultūros centrui. Tarybos nariai teiravosi, ar centras bandė kreiptis dėl pagalbos reklaminei sklaidai į savivaldybę. „Ar kreipėtės į savivaldybę dėl reklaminių stendų, kur problema?“ – klausė R. Stankevičiūtė-Vilimienė.
„Kreipėmės dvejus metus iš eilės į seniūniją ir architektūros skyrių. Gavom atsakymą, kad to neplanuojam daryti“, – paaiškino V. Baltrūnaitė-Kirstukienė.

Kur dingo pavasarinė talka?

Krašto muziejaus direktorės Aušros Gudgalienės tarybos narys Antanas Vagonis klausė, kur dingo pavasarinė tradicija tvarkyti šalia Rokiškio dvaro esantį parką. „Pandemija kai kurias tradicijas sugriovė, bet galim atgaivinti. Šiais metais nesam suplanavę paslaugos, nes ir oro sąlygos nebūtų tinkamos technikai įvažiuoti į dvaro parką, įklimptų. Bet gal mes galime pasidaryti rudeninę talką?“ – svarstė A. Gudgalienė.

Parodos iš saugyklų?R. Stankevičiūtė-Vilimienė turėjo klausimą apie dvaro pastatus – kumetyną ir pieninę. „Muziejus turi labai didelį archyvą, didelį rinkinį XX amžiaus dailės, skulptūros, keramikos ir visa tai saugyklose, nėra kaip žmonėms pasigėrėti tais kraštotyriniais lobiais. Kaip sekasi, nežinau su kuo, derybos, kad tai, ką išvardinau, būtų prieinama lankytojams – turistams ir gyventojams?“
Anot A. Gudgalienės, pastatų tvarkymas užima daug laiko. „Apie dvaro pieninę mažai kalbam, nes tai avarinės būklės pastatas. Aptvarkėm, sutvarkėm, užkalėm langus, nes matom, kad kažkas ten lipa gyventi. Ten net pati nebuvau įėjus, nes pavojinga. O dėl kumetyno turim visokių minčių. Tikiu, kad kumetynui, gal treji, ketveri, penkeri metai, galėtų rastis kokios finansavimo priemonės, tik mums reikia pasidaryti didelį darbą – techninį projektą ir… laukti finansavimo galimybių. Apie tai diskutuojama. O dėl viso turto – gal parodas pradėti daryti iš savo saugyklų? Pakeltume ir parodytume, ką turime sukaupę. Sąlygos geros – nuo oro drėkintuvų iki sausintuvų. Bet čia spontaniškai pagalvojau“, – komentavo A. Gudgalienė.

Pasigedo interaktyvių priemonių
M. Petkevičius klausė, ar ateityje neplanuojama šalia dvaro pastatų įrengti informacinių lentelių, nes „vaikštant be gido neįmanoma suprasti, nei koks objektas, nei kam skirtas“. „Ačiū už pasiūlymą. Dabar kaip tik atkeliauja funkcinių zonų projektai, suplanuota nemažai interaktyvių informacijos priemonių, nuo QR kodų iki klaviatūros akliesiems. Idėja ir mintis labai gera. Pripažįstu, kad mes Rokiškyje atsiliekam su tokiom priemonėm“, – sakė ji.

Siūlymas koreguoti darbo laiką

O štai Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos vadovei Daivai Vilkickienei tarybos nariai uždavė klausimą dėl bibliotekos ir jos padalinių darbo laiko. „Ilgiausiai dirbate iki aštuonioliktos valandos. Dirbantiems žmonėms nelabai įmanoma spėti pasinaudoti jūsų paslaugomis. Ar apie tai diskutuojate, sprendžiate, kaip koreguoti darbo laiką, lanksčiau jį derinti prie dirbančiųjų poreikių?“ – poreikį išsakė R. Stankevičiūtė-Vilimienė.
„Mūsų lankytojai aktyviausiai lankosi iki penktos vakaro, o nuo penktos – mažėja. Pabrėšiu, kad biblioteka tarnauja visuomenei. Pagrindiniai mūsų lankytojai – nedirbantys žmonės, o dirbantys, na, turbūt, jie suspėja. Bet juk nespėjantiems Rokiškyje yra knygomatai, kur galit užsisakyti knygų savarankiškai ir atsiimti patogiu laiku. Yra knygnešystės paslauga, galėtume priimti po darbo, bet tą labai reikėtų suderinti“, – aiškino D. Vilkickienė.

Juodupėje – šąlančios bibliotekininkės
Taip pat tarybos nariai domėjosi, su kokiomis problemomis susiduria bibliotekos kaimiškieji padaliniai. Direktorė įvardijo, kad yra keli filialai, kurių padėtis liūdna, tačiau bene didžiausias sopulys – itin šaltos patalpos Juodpės skyriuje. „Mokam didžiulius mokesčius, bet darbuotojos šąla su pirštinėm ir striukėm. Už sienos esančiame darželyje – šilčiau. Jie taupydami užsuka, o iki mūsų, liaudiškai pasakysiu, „nedatempia“. Domėjomės, ką galim padaryti – nenorim, kad darbuotojos šaltų. Ieškosim siurbliuko ar ko, kad pumpuotų daugiau šilumos. Žodžiu, reikia remonto“, – sakė D. Vilkickienė.