Pagalbinis apvaisinimas: mokslas ir Bažnyčia

Moterys sako: „Vaikai – visas mano gyvenimas.“ Atleiskite, o kur dingo vyras?

Saulius KERAS

Onuškio šv. arkangelio Mykolo parapijos kunigas

Bažnyčia neoponuoja mokslui, mokslo įžvalgai, ji visą laką atvira mokslo ieškojimui, plėtotei, šiuo atveju – medicinos mokslo vystymuisi. Bet kalbėdama pagalbinio apvaisinimo klausimu, Bažnyčia akcentuoja tą filosofinę, antropologinę, moralinę koncepciją – „kas yra žmogus?“ Mokslo instrumentarijus negali išsemti visos tikrovės. Kalba sukasi apie etinius principus, apie tai, kad šiandien yra pažeidžiami tam tikri konceptai – žmogaus atsiradimas, gimimas, moters ir vyro sąjunga, jų ryšys. Negalima visko „suvesti“ į „vitro“, t. y. mėgintuvėlius. Jeigu viską suvedame į techninius instrumentarijus, pažeidžiamas konceptas, kad žmogus yra natūralus dalykas.

Įsivaizduokime: aš noriu vaikų, bet negaliu jų turėti. Jeigu aš jų vis dėlto kažkokiais būdais susilaukiu, iškyla tam tikti aspektai, pvz., ką, sakykim, po 20 metų jaus nenatūraliai pradėtas žmogus? Tu – pradėtas natūraliai, o aš, kas toks – nenatūralas? Reikia palikt paslapčiai vietos.

Aš esu už natūralų žmogaus pradėjimą, už pagalbą – turim daugybę vaikų namų, našlaičių. Aš esu prieš mėgintuvėlius

Nevaisingumas yra liga, problema ir ją reikia spręsti, bet mokslas be etikos vista „baubu“, kuris gali būti panaudotas visiškai priešingiems tikslams. Nesu prieš protą ir mokslo pažangą, bet tai labai subtilūs dalykai. Kviečiu diskutuoti, esu atviras pokalbiams, susitikimams, mielai paskaityčiau paskaitą.

Pagalbinis apvaisinimas – mokslo pasiekimas, o jo neišnaudoti – graudu

Jovita ŠAPOLIENĖ

Gydytoja akušerė-ginekologė

Mes gyvename Europoje ir man tikrai labai gaila, kad mūsų moterys neturi tokių galimybių, kokias turi daugelio aplinkinių šalių gyventojos. Suprantu ir katalikiškąją pusę, bet žmonės turi turėti teisę rinktis. Aš esu už galimybę susilaukti vaikų ir už įstatyminę tvarką.

Linkėčiau kuo labilesnio ir liberalesnio pagalbinio apvaisinimo įstatymo, kad žmonės turėtų galimybę rinktis pagal savo įsitikinimus. Prieš savo įsitikinimus žmogus neis, o jei jam bus priimtini mokslo pasiekimai – jis keliaus į klinikas, darysis tyrimus ir procedūras. Apriboję embrionų šaldymą ar donorystę pasieksime mažiau: praktika rodo, kad ten, kur galioja liberalesni įstatymai, pasiekiama geresnių rezultatų.

Vaisingumo problemų turi įvairaus amžiaus poros. Pagalbinio apvaisinimo problema didėja dėl to, kad daugelis šeimų planuoti vaikus pradeda vis vėliau.

Jeigu žmogus moka mokesčius ir nori vaikučio pagalbinio apvaisinimo būdu – jam reikia suteikti tokią galimybę. Mes negalime žmogui nurodyti, kaip jis turi gyventi, visa tai – tik jo paties pasirinkimas. Pagalbinis apvaisinimas – mokslo pasiekimas, o jo neišnaudoti, kai šalyje didelė emigracija ir žemas gimstamumas, būtų graudu.

Išsamiau – šeštadienio “Gimtajame…”