Ne visi skundai virsta bylomis
S. Verseckas pateikė svarbių faktų: šiuo metu Lietuvoje dirba 597 prokurorai, 2023 m. Lietuvoje ištirtos 28 868 nusikalstamos veikos, vienam prokurorui teko 55 ištirtos nusikalstamos veikos. Dažniausiai registruojamos šios nusikalstamos veikos: vagystės, fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, sukčiavimas, vairavimas išgėrus, disponavimas narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo platinti, turto sugadinimas ar sunaikinimas, nesunkus sveikatos sutrikdymas, viešosios tvarkos pažeidimas. Paminėta, kad ne visi gyventojų pranešimai apie daromus teisės pažeidimus virsta baudžiamosiomis bylomis. Dalis skundų bei pranešimų išnagrinėjami pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, kur prokuroro prisidėjimo prireikia retai. Galima ir kitokia pranešimų bei skundų baigtis – Lietuvos Respublikos prokuratūros veiklos ataskaitoje pažymima, kad prokurorai pernai priėmė 56 233 nutarimus atsisakyti pradėti, sustabdyti arba nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Teisme dalyvauja ne visada
Viena svarbiausių prokuroro funkcijų – palaikyti valstybinį kaltinimą. 2023 metais prokurorui dalyvaujant pirmosios instancijos teisme, išnagrinėta 8000 baudžiamųjų bylų, kuriose nuteisti 14 752 asmenys, išteisinti – 266. Prokurorui pasirinkus ekonomiškesnį procesą, 7 359 baudžiamosios bylos pernai išnagrinėtos priimant baudžiamąjį įsakymą, t. y. prokurorui nedalyvaujant.
Prestižas didėja?
D. Skrebiškio nuomone, prokuratūra atvira visuomenei, jos veikla maksimaliai nušviečiama spaudoje. S. Verseckas pastebėjo, kad prokuratūra – senstanti organizacija. Prokurorai į pensiją išeina 65 metų, ne vėliau. Kurį laiką norinčių dirbti prokurorais rasti buvę sunku dėl aukštų kvalifikacijos reikalavimų bei nedidelio atlyginimo. S. Verseckas pasidžiaugė, kad paskutiniu metu prokuroro darbo prestižas kyla. Dar viena gera žinia – smarkiai sumažėjo sunkių ir labai sunkių nusikalstamų veikų.
Sukčiai žaidžia emocijomis
Keičiantis laikams, populiarėja nusikaltimai elektroninėje erdvėje. Prokurorė V. Kliaugienė supažindino su populiariausiomis sukčiavimo schemomis. Ji papasakojo apie keletą atvejų, kurie patuštino patiklių piliečių kišenes. Viena moteris internete paskelbė parduodanti kosmetines. Atsirado neva norinti jas pirkti nepažįstamoji, kuri paprašė nurodyti el. paštą. Prekės pardavėja paštą nurodė. Į jį moteris gavo nuorodą, per kurią turėjo jungtis prie banko. Taip nutiko, kad paspaudus ant nuorodos bei suvedus identifikacinius duomenis, į banko „Revolut“ sąskaitą buvo pervesti keli tūkstančiai eurų. Pinigų susigrąžinti nepavyko. Paminėti ir kitokie sukčiavimo būdai – įvairūs „pagalbos prašymai“, „palikimo“ siūlymai, besiperšantys karininkai, „prekyba“ kriptovaliutomis. Gyventojams rekomenduojama laikytis dviejų taisyklių: neskubėti ir pasitarti. Sukčiai žaidžia žmonių emocijomis – tiek teigiamomis, tiek neigiamomis. Jeigu pasiūlymas atrodo labai geras, verta sustoti ir įsitikinti, ar tikrai taip yra.
Ritos Grigalienės nuotr.
