Tadas BARAUSKAS
Lietuvos socialdemokratų partijos Rokiškio rajono skyriaus pirmininkas
Atvirai ir aiškiai sakau: skyrius gyvas, stiprus ir dar labiau susikoncentravęs. Skleidžiamos kalbos, kad po mero A. Vagonio ir jo šalininkų pasitraukimo skyrius ėmė smarkiai byrėti, yra netiesa. Dabar turime apie 370 narių, arba pora dešimčių mažiau nei metų pradžioje. Svyravimai vyksta kasmet: vieni išeina, kiti ateina. Žinoma, jaučiame nuoskaudą, kad A. Vagonis, kurį mūsų skyrius iškėlė į merus, o visa mūsų komanda, ypač rinkimų štabas, aukojo daug laiko mero rinkimų kampanijai, likus pusantrų metų kadencijos ėmė ir paspruko. Galėčiau tai įvardyti politine išdavyste. Viena priežasčių, neslėpsiu, – partiečių nusivylimas A. Vagoniu. Tą patvirtina spalyje vykdyta rajono gyventojų apklausa, įvertinanti rajono socialdemokratų lyderius. Apklausa neišryškino aiškaus lyderio. Matyt, baimė dėl mero posto perspektyvų daug stipresnė nei partijos propaguojamos idėjos. Ne paslaptis, kad, man tapus skyriaus pirmininku, atsirado trintis tarp buvusio pirmininko Algio Čepulio šalininkų ir palaikiusiųjų mane. Esame dideles tradicijas ir rinkėjų palaikymą turinti partija. Demokratija – viena mūsų vertybių, bet prie ankstesnio pirmininko demokratijos buvo maža.
Partija yra demokratinė organizacija, ne koks balaganas. Jeigu daugumos balsų priimti sprendimai kai kuriems nariams nepatinka, reikia diskutuoti, bandyti keisti, bet nevalia viso skyriaus veiklą trikdyti ar trukdyti. Juk į skyrių nariai ateina ne pas pirmininką Barauską ar kurį nors kitą, bet vedami idėjų ir pasiryžimo dirbti. Skyriuje yra ir jaunų, ir vyresnio amžiaus lyderių, galinčių užimti pirmininko poziciją. Idealu, kad dabar turime balansą tarp jaunimo entuziazmo ir patyrusių bičiulių išminties, susikalbame. Tokie politikos „vilkai“ kaip Vytautas Saulis, Vytautas Vilys, Laima Keraitienė – jaunųjų politikų raktas į politinę karjerą.
Vytautas SAULIS
Lietuvos socialdemokratų partijos Rokiškio rajono skyriaus pirmininko pavaduotojas
Jeigu atvirai, tai mero A. Vagonio pabėgimas iš partijos, kuri jį iškėlė į rajono merus, man labai prispaudė širdį. Susitinku su žmonėmis, jie mane kamantinėja, priekaištauja, kam A. Vagonį, o ne Vytautą Vilį palaikėme į merus. Neturiu ką atsakyti, tyliu. Dabar suprantu, kad keldami A. Vagonį į merus padarėme klaidą. Esu tikras, mero rinkimus su V. Viliu būtume laimėję kur kas didesniu procentu, per klaidą praradome tokius stiprius kraštus kaip Kamajai. O dabar A. Vagonis mus išdavė, nors tiek daug dėl jo dirbome, agitavome.
Takoskyra tarp rajono socdemų prasidėjo ne dabar… Įvykiai kaito prie buvusio pirmininko A. Čepulio: skyriuje ignoruota demokratija, demonstruota arogancija. Mus, patyrusius partiečius, vadino senukais, diedais, mūsų nuomonė tapo nebesvarbi, stengtasi mus nušalinti nuo svarbesnių skyriaus veiklos barų ir procesų. Baigęs Seimo kadenciją naiviai tikėjausi, kad mano patirties ir ryšių rajonui, kuriam vadovauja partietis, reikės. Meru išrinktą A. Vagonį po ministerijas, Vyriausybę, Seimą už rankos vedžiojau… O kai skyriaus pirmininku buvo išrinktas „ne tas“ žmogus – Tadas Barauskas, tai kai kuriems labai nepatiko, atsirado pozicija ir opozicija. Todėl ir rezultatas toks: partijos bičiuliai prisidėjo, kad iš savivaldybės administracijos pareigų būtų atleistas Rimantas Velykis, apetitui kylant iš politinio posto mero iniciatyva išmestas ir buvęs jo rinkimų štabo vadovas, partijos skyriaus pirmininkas T. Barauskas, kurio dėka tapo meru. Veiksmai kalba patys už save – meras bandė iš kelio pašalinti galimus konkurentus antrai mero kadencijai nuo socdemų, bet nesulaukęs partiečių daugumos palaikymo, pats pabėgo iš partijos…
Laima KERAITIENĖ
Socialdemokratė, rajono tarybos narė
Mano turimo politinio patyrimo, atrodo, niekam ir nebereikia. Tai, kas darosi partijos centre Vilniuje, atsikartoja ir pas mus. Skaudu, kad žmonės nesugeba atsiriboti nuo savo ambicijų, užuot pagalvoję, juk čia mano partija ir mano žmonės, už juos aš atsakingas. Mero pasitraukimą iš partijos sunku pateisinti: jis sakė, kad narystė partijoje trukdo dirbti, nes tiesiogiai išrinktas rajono vadovas, kaip ir Seimo narys, turi būti visiems lygus. Meras teigė, kad įsipareigojimai partijai ėmė jam kliudyti. Gal mesti partiją anksčiau jam buvo nepatogu? Bet kam reikėjo skalbti baltinius viešai dėl mero patarėjo? Jeigu šis, kaip skyriaus pirmininkas, merui ėmė trukdyti ar dėl kitų priežasčių augo nesutarimai, galėjo akis į akį išsikalbėti ir pasakyti tiesiai: „Tadai, tu nebegali dirbti patarėju.“ Politika reikalauja kompromisų, o jei nė vienas nenusileidžia, tai ir perauklėti šituos vyrus sudėtinga. Skyrius tikrai nesubyrės, o man tas ar anas pirmininkas – visiškai tas pats, aš nė dėl vieno iš partijos neišeisiu. Buvusių bičiulių pasitraukimo nepateisinu. Koks tu narys, jeigu neturi stuburo, nebežinai, kokios tavo politinės vertybės?
Dainora MINEIKIENĖ
Rajono socialdemokratų skyriaus Moterų klubo pirmininkė
Socialdemokratų skyriaus narė esu apie 10 metų, anksčiau politinėje veikloje nedalyvavau. Man labai artimos ir priimtinos socialdemokratinės idėjos ir neįsivaizduoju aplinkybių, dėl kurių galėčiau šių idėjų atsisakyti. Labai liūdna dėl to, kas įvyko mūsų skyriuje. Iš partijos, o kartu ir klubo, pasitraukė kelios narės. Aišku, pasaulis be jų tikrai neapsivers. Nesu tikra, kad jos partiją paliko dėl pasikeitusių įsitikinimų, o ne dėl baimės turėti nemalonumų darbe ar kitokios įtakos. Moterų lyderių rasti nėra lengva, be to, ne visos lyderystei gabios sutinka imtis šio vaidmens. Gal dėl to politikoje dominuoja vyrai. Iki bičiulės Danguolės Kondratenkienės moterys rajono valdyme neužėmė nė vieno vadovaujamo posto. Tikiuosi, kad po 2019 m. savivaldos tarybų ir merų rinkimų situacija pasikeis.
Pribrendo pokyčiai ne tik mūsų skyriuje, bet ir partijos viršūnėje, kituose partijos skyriuose. Partija nėra laisvų avelių banda: yra statutas, yra disciplina, o jeigu ji nepriimtina, jei prasideda trintis, reikia imtis sprendimų. Kaip šeimoje – jeigu nebegali kartu, požiūriai tampa nebesuderinami, reikia skirtis. Iš mūsų skyriaus pasitraukus grupelei maištavusių ir jiems pritarusių dabar jau buvusių bičiulių, skyriuje tapo ramiau ir tikrai niekas nesugriuvo.
Gerbiu buvusių partiečių apsisprendimą, bet toks bičiulių žingsnis parodė, kad partijoje jie greičiausiai buvo ne dėl partinių idėjų… Na, nebent jie apskritai politikoje nebedalyvaus, prie jokios partijos nebesiglaus, judėjimo nekurs ir rinkimuose nebedalyvaus…
Virgilijus DAMBRAUSKAS ir Laimis MAGYLA
Rajono jaunųjų socialdemokratų grupės nariai
Virgilijus DAMBRAUSKAS. Įtakos man turėjo tėtis (Stanislovas Dambrauskas), daugybę metų dalyvaujantis socialdemokratų veikloje. Jaunimo grupė didelė, turime daug įdomios veiklos, įdomu bendrauti ir su patyrusiais politikais, daug metų dirbančiais rajono taryboje, sprendžiančiais rajono reikalus. Neįsivaizduoju, ar jau sugebėčiau atstovauti rinkėjams taryboje, bet apie politinę karjerą galvoju. Tokie „susikirtimai“, koks įvyko mūsų skyriuje, nuvilia, kerta per įsitikinimus, kad narystę partijoje aktyvūs žmonės renkasi dėl idėjų, o ne postų ar įtakų. Partijos nariu esu apie septynerius metus. Prie ankstesnio pirmininko mes, jaunieji socialdemokratai, jautėmės nelabai jaukiai, pirmininkui mūsų nuomonė nelabai rūpėjo. Kai jauti, kad nesi labai reikalingas, įdomus, tai ir šaliniesi. Dabar situacija visai kitokia – nebėra takoskyros tarp jaunimo ir vyresnės kartos partiečių. Manau, kad partijoje būtina disciplina, bet ne mažiau svarbus ir pasitikėjimas, kitokios nuomonės išklausymas ir pagarba.
Laimis MAGYLA. Mes su Virgilijum vienoje klasėje mokėmės, viename suole sėdėjome, dirbame toje pačioje įmonėje ir kartu į partiją atėjome. Narystė partijoje daug duoda: tai ir startas politinei karjerai, nors kol kas man tai nėra pagrindinis dalykas. Per veiklą įgijau daugybę naujų pažinčių, prasiplėtė akiratis, jaučiu atsakomybę ir turiu pareigų, vykdėme daugybę projektų, socialinių akcijų, žygių, rinkimų kampanijų. Kaip ir nemanau, kad buvusiems bičiuliams iš partijos reikėjo bėgti. Gal reikėjo išsikalbėti, ieškoti išeičių ir bendro sprendimo. Juk turime labai patyrusių politikų, tokių kaip Vytautai – Vilys ir Saulis, kurie gali patarti bet kuriuo klausimu, sutelkti. Nors politikoje esu dar pakankamai jaunas, žinau, kad nebūna visada gerai, bet tam ir yra ieškojimai, kompromisai. Juk pirmininkai neamžini: jie ateina ir išeina, o partijos vertybės ir idėjos lieka. Todėl man gaila, kad taip atsitiko, bet tai išėjusiųjų sprendimas, kurio aš nesuprantu.
Užs. 1269
