Verslininkas Valdas Pipikas (iš kairės) praktiškai parodė, kaip galima atpažinti tikro verslininko bruožus pasinaudojant veidoskaita. Šios praktinės dalies dalyviais buvo Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos direktorius Gediminas Matiekus ir rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Aurimas Laužadis. N. Šulcienės nuotr.

Irena Laužadienė (projekto koordinatorė)

Džiaugiuosi, kad mokytojai iš Italijos, Portugalijos ir Kroatijos tapo projekto partneriais – sutiko prisijungti prie mūsų ir suburti puikias komandas, kurios parodė daug kūrybiškumo viso projekto metu. Buvo nuostabu matyti, kaip projektas įgauna gyvybę, tampa vis įdomesnis ir artimesnis kiekvienam jo dalyviui. Projekto dėka mokiniai ir mokytojai ne tik pagerino įvairias kompetencijas, bet ir smarkiai praplėtė kultūrinį akiratį, asmenines nuostatas į kitų tautų žmones. Aš, kaip projekto koordinatorė, įgijau didžiulės patirties. Esu visiems dėkinga už supratingumą ir geranoriškumą. Tikiu, kad sukaupta praktika ir patirtis dirbant su šiuo projektu bus naudinga ir kitoms mokykloms, dalyvaujančioms tarptautiniuose projektuose, ir jos pasinaudos mūsų sukurtu intelektiniu produktu – Metodiniu Gidu.

Šiame Metodiniame Gide yra 35 pamokų planai: visi projekto partneriai pasiūlė po du išskirtinius savo šalies amatus. Vienam amatui skirtos 3 pamokos. Trys pamokos skirtos bendram visose šalyse amatui – pynimui iš vytelių (mes naudojame vyteles, padarytas iš senų laikraščių), dar 8 pamokos yra skirtos verslumo ABC ir mugių organizavimui. Pamokų planai turi vaizdinę ir aiškinamąją medžiagą, parengti priedai, kuriuos mokytojai gali kopijuoti ir naudoti pamokų metu.

 

 


Valdas Pipikas (UAB „Legra“ vadovas)

Esu pandėlietis, tačiau dirbu Ignalinos rajone. Atėjo metas, kai savo pastebėjimus, patirtį, įgūdžius galiu perduoti kitiems. Toks mano tikslas ir čia: sukelti minčių, pasidalinti savo mintimis.

Įmonė, kurioje dirbu, įkurta 1999 metais, gaminame durpes. Iš pradžių buvau įmonės savininkas aš,  dabar jos savininkai yra vokiečiai. Aš – tik įmonės direktorius. Apie tai, koks variantas yra geriau, lengviau, galiu pasidalinti ir su jumis.

Dažnai pagalvoju, kiekgi tų verslininkų reikia ir yra, kurie dirba verslo rinkoje? Pasirodo, apie 10 procentų. Kompanijoje, kurioje dirbu, yra 35 darbuotojai, aš, įmonės vadovas ir mano pavaduotojas. Vasaros metu pas mus ateina dirbti sezoninių darbuotojų dar apie 100, taigi vadovaujančių darbuotojų procentas sumažėja iki 1,5 proc. Jeigu toks nedidelis verslininkų poreikis, kyla klausimas, ar verta mokyklose skirti tiek daug dėmesio verslumo ugdymui? Geru verslininku būti nelengva, yra savybių, kurios įgimtos. Dažnai užduodu testą žmonėms, kurie nori įsidarbinti: kiek procentų valandoje sudaro 15 minučių? Deja, ne kiekvienas gali atsakyti į šį klausimą. Atrodo, paprastas klausimas, tačiau jis parodo, ar žmogus yra mąstantis.

Apie verslininką labai daug gali pasakyti ir jo veidas. Veidoskaitos specialistai gali pasakyti, koks yra gero verslininko veidas. Veido bruožai, savybės gali daug pasakyti apie žmogų. Tvirto kaklo žmonės yra bebaimiai. Tokio sudėjimo žmonių yra daug policininkų, apsaugos darbuotojų. Toks žmogus, jeigu jį kas užpuls, lengvai apsigins – baimės jausmas jam svetimas. Trumpą kaklą turintis žmogus tinkamas sėdimam darbui. Didelių akių savininkai – geri žmonės, o mažas, gilias akis turi įžvalgūs, galintys kurti verslą žmonės. Jeigu akių kampučiai kyla į viršų – prieš jus optimistas, į apačią – pesimistas. Atkreipkite dėmesį, kad lyderiai, vadovaujantys žmonėms, turi aiškiai išsikišusį smakrą.

Tai ne šiaip sau žaidimas. Dauguma tai pabandžiusiųjų teigia, kad jiems tinka tos savybės. Manau, kad tai ypač svarbu jaunam žmogui, kuris yra pasirinkimų kelyje. Juk nieko nėra blogiau, kaip jaustis ne savo vietoje. Visuomet sau vertėtų drąsiai užduoti klausimą, ko norite: būti darbininku ir dirbti 8 valandas per dieną, 5 dienas per savaitę ar verslininku, dirbančiu 24 valandas 7 dienas per savaitę. Iš savo patirties sakau, kad nėra lengva – ir po darbo valandų neatsiriboji nuo minčių apie verslą.

Kitas aspektas yra toks. Kiekvienas  darbininkas nori uždirbti daugiau, tačiau retas susimąsto, kiek kainuoja jo darbo vieta. Žvelgiant iš darbuotojo pozicijos 1000 eurų alga nėra didelė – juolab kad atskaičius mokesčius „į rankas“ lieka tik apie 760 eurų. Verslininkas tą 1000 eurų mato kitaip. Jam darbuotojas kainuoja jau ne 1000, o 1410 eurų – tai mokesčių kaina. Pradedant verslą labai svarbu to nepamiršti ir pasiskaičiuoti, nes įmonė pirmiausiai turi pagaminti produktą, jį parduoti. Pajamos ateis vėliau, o darbuotojui reiks mokėti algą jau po mėnesio. Čia labai svarbu turėti tą startinį kapitalą. Aš pats ne vienerius metus dirbau ketvirčiu etato, kad taip įmonė atsistotų ant kojų, galėčiau sutaupyti lėšų.

Geras verslininkas neturėtų vien tik panirti į darbą. Reikia rasti laiko ir šeimai, nepamiršti pasiteirauti kolektyvo narių, kaip jiems sekasi, rūpintis savo sveikata, dalyvauti renginiuose, visuomeninėje veikloje, turėti svajonių ir jų siekti.

Mano svajonė, kai būsiu pensinio amžiaus – būti nemokamu įmonių konsultantu. Tai labai reikalinga pradedantiems verslininkams – juk patirtis ateina tik po kurio laiko. Tikiuosi, kad tuo galėsiu pasidalinti.

(Daugiau – ketvirtadienio „Gimtajame…“)

 

 

Subscribe
Informuoti apie
guest
1 Komentuoti
Naujausius
Seniausius Įvertinimą
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
asu6
asu6
2017 20 spalio 20:33

Apdovavokit Pona Damrauska keliu virsininka uz melagystes ir uz neteingus atostgu grafikus manau reikia toki zmogu teist uz pareigu nevygdima o antra uz darbuotojo teisiu pazeidima pasts pasiima atostogas kada nori o kitiems nulis

Rekomenduojami video: