Pastaroji „Aušta aušrela“, vykusi praėjusį savaitgalį, buvo skirta besibaigiantiems Aukštaitijos metams paminėti, tad ir šventės dalyviai bei svečiai buvo sukviesti iš šio krašto. Biržų KC Pabiržės skyriaus folkloro ansamblis „Žemyna“, vadovaujamas Aušros Butkauskienės ir kartu grojantis bei dainuojantis nuo 1997 metų, atliko programą „Tunciaus neišgrajidava su kunkliais, o su skripka negrodava sutartinių, tik tuncius“. Skambėjo ne tik kanklės ir smuikai, bet ir armonikos, skudučiai, ragai, kiti tradiciniai instrumentai, ne tik tradicinis, bet ir šiuolaikinis folkloras. Pasvalio KC Saločių skyriaus Namišių folkloro ansamblis „Gaspadoriai“, vadovaujamas Renatos Kaziliūnienės, dar jaunas kolektyvas, susibūręs tik 2019 metais, bet kasmet parengiantis naują programą, rodė naujausią iš jų – „Prašom, svečė, keminėt“.
Savaime suprantama, šventėje dalyvavo ir geriausi rokiškėnų folkloro kolektyvai „Saulala“ (vadovai dalia ir Eugenijus Deksniai) ir „Gastauta“ (vadovė Nida Lungienė), „Vengerynė“ iš Žiobiškio (vadovė Aušra Kežutienė), „Sadulala“ (vadovė Jūratė Bagužienė) iš Pandėlio UDC, kurie pabaigė šventę jungtine programa. Rokiškėnai gražiai paminėjo liaudies dainininkės, sutartinių giedojimo puoselėtojos Emilijos Zaukaitės-Kuzavinienės gimimo 120-ąsias gimimo metines, pagiedodami vieną iš jos užrašytų sutartinių.
Folkloro entuziastai kartu su sale smagiai dainavo, šoko, o pabaigoje visi drauge su šventės vedėja gastautiete Edita Lapieniene užtraukė folkloro šventės himnu virtusią „Aušta aušrela“.
O tada visi šventės dalyviai dar rinkosi į netradicines dūzges, kuriose Lašų kaimo bendruomenės moterys mokė virti tradicinę lietuvišką košę. Tokio skanumo, kad liežuvį galėjai praryti.
Jei kas sako, kad nemėgsta folkloro, jie niekada nebuvo „Aušta aušreloje“. Tai, ką daro šie žmonės scenoje (ir nebūtinai joje), užkrečia ir patraukia. Kaip ir bet kuris didesnis liaudies dainų ir šokių mėgėjų susibūrimas, kuriame norisi, kad jis nesibaigtų.
