Dingo žodis „rizika“
Pakeistos sąvokos: nebeliko rizikos šeimos ir socialinių darbuotojų darbui su rizikos šeimomis, kuriose auga vaikai. Vietoj jų – šeimos, kurioms teikiamos socialinės paslaugos, ir socialiniai darbuotojai, teikiantys paslaugas toms šeimoms. Neįgudusiai ausiai pasikeitimai minimalūs: dingo žodis „rizika“. Parašiau šį šešių raidžių žodį ir susimąsčiau, kas gi jame užkoduota? Sakoma, jog šiandien viską žino internetinės paieškos sistemos. O jose rašoma, kad arabų kalboje žodis rizg reiškia „nuo Dievo malonės priklausantis pragyvenimas arba apsukrumas“. Toks „rizikos“ atkodavimas lyg ir sunkiai limpa prie rizikos šeimų. O štai dar vienas paaiškinimas – esą rizikuoti, vadinasi, priimti sprendimą nežinant jo rezultatų bei pasekmių – kur kas tiksliau apibūdina socialinių darbuotojų akiratin patekusias šeimas. Jų nariai, pradėję veiksmą, darbą, retai kada susimąsto apie jo pabaigą.
Esminis skirtumas – pavaldumas
Reforma siekiama atskirti vaiko teisių apsaugą nuo pagalbos šeimoms ir jose augantiems vaikams. Apsaugos funkcija patikėta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kurios struktūriniai padaliniai įkurti visose šalies savivaldybėse. Į skyrius perėjo dirbti dalis buvusių savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių specialistų. Esminis skirtumas – pavaldumas: anksčiau vaiko teisių skyriai priklausė savivaldybėms, o po reformos – tarnybai, kuri pavaldi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Reformos pradžioje tarnybos Rokiškio padalinio vaiko teisių gynėjams mūsų rajone buvo žadamos patalpos naujoje vietoje su specialiu kambariu vaikams, kuriame su mažyliais būtų bendraujama, jie galėtų žaisti, kol tėvai su tarnybos darbuotojais aptarinėja problemas, pildo dokumentus. Planams įgyvendinti Rokiškyje išieškota laisvų patalpų, aptarta keletas variantų, tačiau reformos pradžią tarnybos darbuotojai pasitinka tose pačiose patalpose. Džiugina tik tai, kad rajone vienas kambarys vaikams įrengtas – policijos komisariate.
Turės patikrinti teismas
Pertvarka siekiama užtikrinti visą parą veikiančią vaiko teisių apsaugos sistemą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai pirmieji turės reaguoti į pranešimus apie vaiko teisių pažeidimus, išklausyti vaiką, įvertinti grėsmės jam lygį, esant būtinybei – imtis griežčiausios priemonės – paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos. Reglamentuotas net reagavimo į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą laikas: gavus pranešimą apie smurtą prieš vaiką iš policijos, būtina sureaguoti per vieną, iš kitų šaltinių – ne vėliau kaip per šešias valandas. Su smurtu nesusijusio galimo vaiko teisių pažeidimo pirminėms aplinkybėms aiškintis skirta ne daugiau kaip trys darbo dienos. Dar viena, manyčiau, esminė naujovė – kiekvienu atveju vaiko atskyrimo nuo šeimos pagrįstumą turės patikrinti teismas, pritardamas vaiko teisių gynėjų sprendimui arba atsisakydamas išduoti leidimą dėl jo paėmimo. Šeimai, iš kurios paimtas vaikas, įveikti krizę padės mobiliosios pagalbos specialistų komandos, formuojamos dešimtyje Lietuvos apskričių, taip pat Kaune ir Vilniuje.
Ryžosi vos dvi šeimos
Socialines paslaugas šeimoms teiks socialinių paslaugų įstaigos, mūsų rajone – Rokiškio socialinės paramos centras. Į jį pervestos dirbti rajono seniūnijų socialinės darbuotojos darbui su šeimomis. Pasikeitus darbdaviui, daugumos šių socialinių darbuotojų darbo vieta išliks ta pati – seniūnija. Dalis socialinių darbuotojų ryžosi tobulėti – tapti atvejo vadybininkėmis, kurios atliks šeimos poreikių pagalbai vertinimą, sudarys pagalbos šeimai planą. Atvejo vadybininkėms iškelta sudėtinga užduotis – iki metų pabaigos pervertinti, sudaryti pagalbos planus per 160 į rizikos sąrašą įtrauktų rajono šeimų, kurios iki reformos buvo patekusios į vaiko teisių gynėjų akiratį.
Iš nesaugios aplinkos paimtam vaikui bus ieškoma naujos pastogės. Pirmiausia bus stengiamasi jį įkurdinti pas giminaičius, o jei tokių neatsiras – globėjų (rūpintojų) šeimoje, pas budinčius globotojus, socialinius globėjus, šeimynoje, krizių centre ar vaikų globos institucijoje. Reformoje skiriamas didžiulis dėmesys vaikų saugumui ir siekiui, kad jis augtų šeimoje. Tik išimtiniais atvejais vaiką iki trejų metų galima apgyvendinti vaikų globos namuose ir ne ilgiau kaip tris mėnesius. Ypač įsirėžė viename seminare iš pertvarkos kūrėjų išgirsta mintis: Europoje net laikinas vaiko apgyvendinimas instituciniuose globos namuose prilyginamas jo teisių pažeidimui.
Paieška žmonių, sutinkančių atverti savo namų duris smurtą patyrusiems vaikams – dar vienas didelis iššūkis mums visiems. Tokių šeimų paieškai, mokymams Lietuvoje įkurti globos centrai. Rokiškio socialinės paramos centre pradėjo veikti atskiras padalinys – Globos centras. Jo atestuoti specialistai moko būsimuosius globėjus pagal specialią globėjų ir įtėvių mokymų ir konsultavimo programą, kurios pavadinimo trumpinys „sugulė“ į simbolinį žodį GIMK. Kol kas Rokiškio rajone veikia viena šeimyna, laikinųjų globėjų kursus išklausė daugiau šeimų, tačiau tik dvi ryžosi į savo šeimą priimti krizę patyrusius svetimus vaikus, o kitos rūpinasi giminaičių, artimųjų vaikais.
Kaip naujoji sistema veiks?
Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos riziką turi prisiimti valstybė. Kaip naujoji sistema veiks, kiek ji bus efektyvi, kaip jai pasiruošėme? Atsakyti į šiuos klausimus bus paprasčiau po pirmųjų sudėtingesnių atvejų. Norėtųsi, kad prie reformos starto linijos stotų ne tik sistemos specialistai, kurių tiesioginis darbas – padėti vaikams ir krizinėje situacijoje atsidūrusioms šeimos, bet ir visi, kam svarbu ori mažųjų piliečių vaikystė.
