Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungai (LŠDPS) priėmus sprendimą skelbti mokytojų streiką, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas laikosi anksčiau išsakytos pozicijos. Anot jo, ministerija gerbia pedagogų apsisprendimą streikuoti ir yra pasiruošusi toliau diskutuoti dėl mokytojų darbo sąlygų gerinimo.
„Demokratinėje šalyje gerbiame kiekvieną teisėtą sprendimą. Ir nors pasirinktas toks dialogo kelias, esu nusiteikęs kalbėtis bet kokiomis sąlygomis, nesikeičia ir planai kitais metais mokytojų atlyginimus didinti du kartus: nuo sausio ir nuo kitų metų rugsėjo“, – Eltai perduotame komentare teigia ministras G. Jakštas.
„O nuo šios rugsėjo 1-osios pagal atnaujintas programas dirbsiantiems mokytojams 20 proc. didinamas atlygis už pasirengimą pamokoms. Tam iš valstybės biudžeto skiriama 7,5 mln. eurų“, – akcentuoja ministras.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) pirmadienį priėmė sprendimą skelbti streiką. Artimiausiomis dienomis Lietuvos mokyklų atstovai diskutuos dėl konkrečios streiko datos, laiko ir formos.
„Išklausėme ministrą ir nesulaukėme konkrečių pasiūlymų ar sprendimų. Todėl priėmėme sprendimą skelbti streiką“, – Eltai pranešė LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.
Pirmadienį į susitikimą su švietimo darbuotojų profsąjungos atstovais buvo atvykęs ir švietimo ministras G. Jakštas. Jis dar kartą pakartojo, kad šiuo metu nėra galimybių pakelti atlyginimus pedagogams.
Švietimo darbuotojų profsąjunga jau nuo birželio mėnesio reikalauja gerinti mokytojų darbo sąlygas.
LŠDPS siekia, kad nuo šių metų rugsėjo pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas būtų padidintas 20 proc., o nuo 2024 m. sausio 1 d. – padidintas dar 30 proc.
ŠMSM skaičiavimais, šiam reikalavimui 2023 m. papildomai reikėtų 138 mln. eurų, o 2024 m. papildomam didinimui reikėtų dar 721 mln. eurų. Iš viso 2023 m. – 138 mln. eurų, o 2024 m. – 1,135 mlrd. eurų.
Taip pat profsąjunga prašo sumažinti didžiausius leistinus klasių dydžius: pradiniame ugdyme – iki 20 mokinių (dabar – 24), viduriniame ir pagrindiniame ugdyme – iki 20 mokinių (dabar – 30), ikimokykliniame ugdyme iki 3 m. – iki 10 mokinių (dabar iki 2 m. – 10; nuo 2 iki 3 m. – 15), ikimokykliniame ugdyme nuo 3 m. iki priešmokyklinio ugdymo – 15 mokinių (dabar – 20).
ŠMSM vertinimu, esant ribotiems valstybės ištekliams, nebūtų galimybių vienu metu ir mažinti klases, ir didinti darbo užmokestį ar investuoti į kitas priemones.
