Liepos 31 d. 15 val. Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios šv. Juozapo koplyčioje kraštietė istorikė Vilma Bukaitė pristatys knygos „Nepriklausomybės akto signataras Vladas Mironas“ antrąjį papildytą leidimą. Jame – daug naujų įdomių detalių apie garsųjį kraštietį bei jo, kaip dvasininko, kelią.
Apie politiką ir dvasininką
Vladas Mironas – iš Kuodiškių kaimo (Panemunio valsčius) kilęs žinomas tarpukario Lietuvos politikas ir dvasininkas. Jis – Vasario 16-osios akto signataras, 1938-1939 m. – šalies ministras pirmininkas, žemės ūkio ministras. Pokario metais suimtas, nuteistas, mirė 1953 m. vasario 17 d. Vladimire (Rusija).
Šio politiko biografiją išsamiai tyrinėja kraštietė istorikė Vilma Bukaitė. Prieš keletą metų ji parašė pirmąjį monografijos apie V. Mironą leidimą. Ką naujo istorikai apie šį politiką sužinos iš antrojo, papildyto knygos leidimo? „Naujajame knygos leidime yra daugiau įdomių iliustracijų, atspindinčių šio dvasininko veiklą. Be to, antrajame leidime daugiau medžiagos, atskleidžiančios V. Mirono, ne tik kaip politiko, bet ir kunigo, bažnytinio administratoriaus gebėjimus. Manyčiau, skaitytojams bus įdomu sužinoti ir jo, kaip ganytojo, asmenybės bruožus“, – apie naująją knygą kalbėjo V. Bukaitė. Papildomų duomenų apie šio neeilinio žmogaus veiklą atskleidė kraštietės tyrinėjimai, atlikti pasinaudojant Kauno arkivyskupijos archyvo dokumentais.
Viena kylančių
istorijos žvaigždžių
Pandėlietė V. Bukaitė istorikų bendruomenėje gerai žinoma. Ji – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto absolventė. 2010 m. vasario 11 d. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija jai skyrė stipendiją. Ją kraštietė laimėjo įveikusi 8 pretendentus, jaunuosius tyrėjus iš kitų šalies universitetų.
Stipendijos konkursui ji pateikė tyrimų projektą „Lietuvos valstybininko Petro Klimo politinė ir diplomatinė veikla 1918-1943 metais“.
V. Bukaitė ne kartą lankėsi Prancūzijoje, šios šalies archyvuose tyrė turtingą ir įdomią šio politiko bei mūsų šalies tarpukario tarptautinių santykių istoriją. Atlikus tyrinėjimus dienos šviesą išvydo keli solidūs moksliniai straipsniai. Vienas jų skirtas P. Klimo laiškų iš sovietinio lagerio analizei, kitame analizuojama Prancūzijos reakcija į 1938 m. ir 1939 m. Vokietijos bei Lenkijos pateiktus ultimatumus Lietuvai.
2008-2013 m. V. Bukaitė Vilniaus universiteto Istorijos fakultete studijavo doktorantūros studijas, sėkmingai apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos Respublikos politiniai ir diplomatiniai santykiai su Prancūzija 1919-1940 m.“.
Apie savo įspūdžius iš tyrinėjimų Prancūzijoje V. Bukaitė apibūdina taip: „Ten glūdi tarpukario istorijos šaltinių neišsemiami klodai. Man per gana trumpą laiką pavyko pamatyti tik nedidelę dalį ten esančių dokumentų apie mūsų šalį. Bet tai, ką pamačiau, intriguoja ir skatina toliau domėtis tarpukario tarptautinių santykių niuansais“, – sakė kraštietė.
Šiuo metu istorikė dirba Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje „Signatarų namai“, kuris rūpinasi 1918 m. Nepriklausomybės akto signatarų atminimo įamžinimu bei jų veiklos tyrimais.
Lina Dūdaitė
