Vargonų muzikos festivaliai Rokiškyje – istoriškai susiklostęs įvykis. Prieš daugiau nei šimtmetį grafų iniciatyva čia buvo įkurta Grafiškoji muzikos ir giedojimo mokykla. Čia savo kelią pradėjo ne vienas Lietuvos klasikas. Kultūros žmonės neabejoja: prikelti rajono bažnyčiose nykstančius vargonus – mūsų garbės reikalas…
Vėl vyks
Šiemet rugsėjį ir spalį Rokiškyje vyks tradicinis tarptautinis vargonų muzikos festivalis, skirtas pirmosios vargonų mokyklos Rokiškyje įkūrėjui čekų muzikui Rudolfui Lymanui. Jį rengia Panevėžio kolegijos Rokiškio filialas. Tai bus jau 13-asis festivalis.
Prieš daugiau nei 120 m. čekas R.Lymanas ir paskutinioji Rokiškio grafienė Marija Tyzenhauzaitė-Pšezdzieckienė pasirašė sutartį. Ja įsipareigota gabesniuosius mokyti muzikos. Taip atsirado Grafiškoji muzikos ir giedojimo mokykla.
Gajos tradicijos
Taigi vargonavimo tradicijos Rokiškyje siekia XIX a. Puoselėdamas jas Panevėžio kolegijos Rokiškio filialas ėmėsi ruošti vargonininkus ir 1991-aisiais išleido pirmąją jų laidą. Dėstytojai prisimena: tuo metu susidomėjimas naujomis specialybėmis buvo didelis, o stojančiųjų – daug. Tačiau dabar situacija kitokia: vargonavimo beveik niekas nesirenka – iš jo nepragyvensi (šiuo metu vargonavimą studijuoja 6 asmenys). Prieš 20-metį, kai kolegija pradėjo vargonininkus ruošti, Švietimo ir mokslo ministerija nežadėjo jai ilgalaikių perspektyvų.
Populiarinti R.Lymano vardą Rokiškyje imta pastaraisiais metais. Panevėžio kolegijos Rokiškio filialo rengiamas vargonų muzikos festivalis tampa vis populiaresnis. Jame dalyvauja ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Vokietijos, Čekijos, Belgijos bei kitų šalių atlikėjai – studentai ir profesionalai.
Atitrūkimas nuo kasdienybės
Bet grįžkime prie R.Lymano įkurtos mokyklos.
“Žvelgdami į šio žmogaus gyvenimo kelią, mes stebimės jo veikla, tokia prasminga ir gilia, kad dar ir dabar rokiškėnams jo pavardė asocijuojasi su dvasios pakylėjimu, atitrūkimu nuo rutinos ir kasdienos rūpesčių”, – teigia Rokiškio krašto muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Onutė Mackevičienė.
1883 m. Rokiškyje R.Lymano įkurta vargonininkų mokykla buvo garsiausia Lietuvoje, labai reikšminga kultūros istorijai. Čia savo kelią pradėjo ne vienas garsus Lietuvos muzikas.
Knygoje apie Rudolfą Lymaną Vytautas Vajega rašo: “Senojoje Rokiškio muzikos mokykloje muzikos mokslo žinių gavo ir muzikinio Lietuvos gyvenimo avangarde atsistojo šie kompozitoriai: Juozas Gruodis – Kauno konservatorijos direktorius, valstybinės Kauno operos dirigentas, išugdęs visą kompozitorių kartą, Juozas Talatt-Kelpša – taip pat konservatorijos direktorius, operos klasės vedėjas ir daugelio dainų autorius. Joje paruošti vargonininkai ir chorvedžiai – J.Katelė, J.Gaubas, K.Diržys, P.Vikšnelis, M.Milaknis, A.Balčiūnas, K.Klišonis, K.Didžiukas ir kiti – ugdė Lietuvoje chorinio dainavimo įgūdžius, kūrė tradicijas. Jų vedamų chorų dainos skambėjo tautinio atgimimo metais lietuviškuose vakaruose bei gegužinėse. Dvidešimčiai metų praėjus, jos suskambo nepriklausomos Lietuvos 1924 m., 1928 m. ir kitose dainų šventėse.”
“Užtenka paminėti jau vien šiuos mokyklos auklėtinius, kad įsitikintume: ši muzikos mokymo institucija tenkino ne tik siauras dvaro reikmes, bet padėjo ir bažnyčiai skleisti meną tarp tikinčiųjų, turėjo plačią visuomeninę reikšmę”, – toje pačioje knygoje rašo Kazimieras Dobkevičius.
Ne tuščioje vietoje
Taigi vargonų festivalio atsiradimas Rokiškyje – nėra atsitiktinumas. Jo iniciatorė – buvusi Panevėžio kolegijos Rokiškio filialo direktorė Stanislava Juškienė pasakojo, kaip gimė šis renginys. Krašto muziejuje tuomet koncertavo žinomas vargonininkas Gediminas Kviklys. Besiklausant jo p. Juškienei kilo mintis: čia – tinkamiausia vieta vargonų festivaliams rengti. G.Kviklys jos idėją palaikė, o vėliau nepraleido, ko gero, nė vieno renginio.
Prasidėjo darbas. Ne tuščioje vietoje, o tęsiant R.Lymano tradicijas. Festivalio koncertai vykdavo tuometinėje Rokiškio aukštesniosios pedagogikos mokyklos salėje. Čia klausytis vargonų galėjo nedidelė visuomenės dalis, o skleisti ją norėjosi plačiau, perkelti į dvarą, bažnyčias.
Iš pradžių p. Juškienei sudėtingiausia buvo ne pasikviesti į festivalius vargonininkus, bet gauti jiems lėšų. Pirmąjį ir antrąjį tuometinė Rokiškio aukštesnioji pedagogikos mokykla rengė savo lėšomis. Trečiaisiais metais p. Juškienė rašė projektą: renginys sulaukė 2 tūkst. litų paramos. Vėliau projektai būdavo finansuojami didesnėmis sumomis.
Festivalį ėmė globoti ir remti Čekijos ambasada.
Žinomi atlikėjai
Pirmaisiais metais festivalio rengėjai nerimavo: gal vargonų muzika nebus populiari. Tačiau pamažu į Šv. Mato bažnyčią, į kurią persikėlė koncertai, traukė vis daugiau publikos, o Virgilijaus Noreikos pasiklausyti rinkdavosi ir maži, ir žili. Šiandien, kai klasikinės muzikos festivaliai – ir ne tik vargonų – įsitvirtino, galima drąsiai sakyti: klasika Rokiškiui reikalinga.
Festivalyje yra dalyvavę žinomi Čekijos vargonininkai Tomas Imbramajeris, Deividas Postraneckis, Leošas Koukalas, Tatjana Chrobokova. Vėliau, pasikeitus Jungtinių Tautų ambasadoriui, ryšiai su Čekijos ambasada nutrūko. Tačiau atlikėjų nestigo: dalyvauja žymūs Lietuvos vargonininkai G.Kviklys, Bernardas Vasiliauskas, Renata Marcinkutė-Lesieur, solistai V.Noreika, Eduardas Kaniava, Regina Maciūtė. Kiekvienais metais atvyksta Vilniaus arkikatedros bazilikos jaunimo choras, kamerinis ansamblis “Muzika Humana”.
Rokiškio festivalyje jau yra pasirodę per 20 chorų.
Net paminklo nepastatė
Tyrinėjantiesiems R.Lymano biografiją ir šiandien atrodo keista, kad turtingi Rokiškio grafai, pasikvietę čia žinomą muziką, jį rėmę, po mirties net kuklaus paminklo jam nepastatė. Čia tenka galvą lenkti prieš šviesų žmogų – Rokiškio kleboną A.Talačką: 1950 m. Rokiškio kapinėse jis surado vargonininko kapą ir ant jos pastatė kryžių, gulėjusį prie tvoros.
Išleido knygą
Ilgą laiką apie R.Lymaną nebuvo elementarių žinių.
Šias spragas užpildė 2004 m. tūkstančio egzempliorių tiražu išleista knyga “Čekų muzikas, pedagogas, vargonininkas Rudolfas Lymanas”. 10 tūkst. litų šiam leidiniui atsirasti išrūpino pati S.Juškienė.
Tai buvo pirmoji rimta knyga apie šią neeilinę asmenybę ir pirmiausia įdomi tuo, kad joje spausdinti iki tol niekur nepublikuoti R.Lymano laiškai, nematytos archyvinės šeimos nuotraukos, kurias rengėjai gavo iš Čekijos Antonino Dvoržako muziejaus bei muziko giminių. Čia gausu informacijos apie vargonininkų mokyklą, mokymosi sąlygas, aprašomas paties R.Lymano autoritetas ir galimybė baigus jo mokyklą “atverti bet kurias duris”.
Leidinyje yra muziko giminių prisiminimų, 1984-2000 m. spaudoje publikuotų straipsnių apie šią asmenybę, tarptautinių vargonų festivalių fotografijų.
Šią knygą parengė kolegijos filialo dėstytojai, o jiems padėjo Čekijos ambasada, globojusi vargonų festivalį nuo 2002 m., bei Krašto muziejaus istorikai, parašę atskirus skyrius apie žymiojo čeko sąsajas su Rokiškiu, čekų kultūros žingsnius mūsų mieste.
R.Lymano 100-ųjų mirties metinių proga Rokiškyje buvo surengtas jaunųjų vargonininkų konkursas.
Problema
Paklausti, ar šiandieniniais popmuzikos, sumaterialėjimo laikais Rokiškiui reikia tokio ambicingo vargonų muzikos festivalio, jo organizatoriai ir Panevėžio kolegijos direktorius Egidijus Žukauskas sako: “Taip.” Jų teigimu, jau yra savas klausytojas, o renginio geografija plečiasi – koncertai vyksta Obelių, Aleksandravėlės, Pandėlio, Panemunio, Kriaunų bažnyčiose, nebūtinai ten, kur yra geros kokybės vargonai.
Neseniai sukako 600 metų, kai į šalį atkeliavo pirmieji vargonai. Šia proga Rokiškyje buvo surengta respublikinė konferencija. Pranešimus joje skaitė muzikologai, vargonininkai, dėstytojai, vargonų istorijos tyrinėtojai. Pagrindinis renginio tikslas – atkreipti dėmesį į seną problemą – beviltiškai gendančius vargonus. Vargonavimo tradicijas saugančiam Rokiškiui tai labai svarbu: šių muzikos instrumentų mūsų rajone priskaičiuojama 10 ir vos keli jų patenkinamos būklės.
Būtent dėl nerestauruotų vargonų nukenčia festivalis ir apskritai kultūra.
“Mes negalime įsakyti bažnyčioms – derinkit, remontuokit. Tai labai brangu”, – jau prieš kelerius metus problemą kėlė p. Juškienė. Kaimo bažnyčių vargonai tokie prasti, kad jose net choras negali koncertuoti.
Savivaldybė lėšų šiems instrumentams restauruoti neskiria ir turbūt neskirs.
Pasak knygų apie bažnyčias autoriaus, savivaldybės Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjo Petro Blaževičiaus, Rokiškio šv. Mato bažnyčios vargonai, pagaminti XIX a. garsioje vokiečių “Walcker” firmoje, restauruoti neseniai. Tačiau kaimo bažnyčių padėtis tikrai liūdna, ypač turinčių unikalius barokinius vargonus. P.Blaževičius jau seniai yra sakęs: nykstantys vargonai – visos šalies problema: pas mus sudėtinga rasti ne tik jų meistrą, bet netgi derintoją.
Parapijiečių lėšomis
Vis dėlto mūsų rajone galima rasti išskirtinių pavyzdžių, kaip populiarinti šį unikalų muzikos instrumentą. Kai Obelių šv. Onos bažnyčios klebonu buvo paskirtas Juozapas Kuodis, per trejus metus buvo suremontuoti Obelių, Aleksandravėlės ir Kriaunų bažnyčių vargonai. Darbai kainavo apie 25 tūkst. litų, o lėšų suaukojo parapijiečiai. “Sunku, tačiau norint, viskas įmanoma”, – prieš kelerius metus “Gimtajam Rokiškiui” sakė J.Kuodis.
Rokiškis, ko gero, vienintelis Lietuvos kraštas, kurio herbe yra sidabriniai vargonų vamzdeliai. Tai – muzikinės kultūros gilių tradicijų įrodymas. Deja, šio Rokiškio instrumento istorija mažai tyrinėta. Surašytas tik Jūžintų bažnyčios vargonų dosjė. Tyrinėjimams kartais trukdo nenumatyti dalykai. Meistrai įbrėždavo vargonus gaminę, tačiau restauratoriai daug tokių įrašų sunaikino.
Tik Čedasų bažnyčioje toks užrašas išlikęs lietuvių, vokiečių, rusų, lenkų kalbomis.
Verti atskiro rašinio
Rokiškio šv. Mato bažnyčios vargonai verti atskiro rašinio. Jie – ne tik vertingiausi mūsų krašte, bet ir neabejotinai yra šios rūšies šedevras.
Anot p. Blaževičiaus, ir instrumento techninė dalis, ir skambesys, ir neogotikinis fasadas yra ypač aukštos kokybės.
Istorinių šaltinių duomenimis, 1820-1872 m. firma “Walcker” pastatė 270 vargonų. 1884 m. Rygos Domo katedroje įrengti šios firmos vargonai buvo didžiausi to meto Europoje.
“Ne veltui vokiečiai sako: Walckeris vargonams yra tas pats kas Bachas ar Bethovenas muzikai”, – vienoje istorinėje konferencijoje yra sakęs p. Blaževičius. Apie Šv. Mato bažnyčios muzikos instrumentą jis pasakojo įdomių detalių. Pasirodo, Lietuvoje yra tik dveji šios garsios firmos vargonai – Kauno Įgulos bažnyčioje ir Rokiškyje. Be to, neseniai į Kauną buvo atvykęs ir mero priimtas “Walcker” firmos atstovas. Jis, p. Blaževičiaus žiniomis, labai nustebo radęs čia istorinius vargonus: pačioje Vokietijoje jie jau labai reti.
Reda Milaknienė
