Kamajų Šv. Kazimiero raudono mūro bažnyčiai – 110 metų. Žvelgiant į šį masyvų, didingą kryžiaus formos pseudogotikinio stiliaus statinį nė neįtartum, jog maldos namų vidus, priešingai griežtai lauko išvaizdai, pasitiks aukštyn lyg strėlės kylančiais ąžuolo altoriais ir lengvumo įspūdį suteikiančiomis medinės puošybos detalėmis.
Dvi sudegė, trečia liko be bokštų
Ar dabartinės bažnyčios išorės ir vidaus architektūros plastinis kontrastas specialiai buvo sumanytas projektuotojo latvio Florijono Vyganovskio? Atsakyti į šį klausimą gali senieji kamajiškiai, dar pamenantys, kokia Kamajų bažnyčia buvo prieš karą. Todėl reikia grįžti prie istorijos…
Šv. Kazimiero mūrinė bažnyčia – Kamajams trečioji. Vietiniai pasakojo, kad jų maldos namus visais laikais persekiojo nelaimės. Beveik prieš 400 metų Kamajai statė pirmąją medinę bažnyčią. Ji kilo vietos dvarininko Adomo Lukianskio-Paulavičiaus rūpesčiu: ponas maldos namams skyrė 4 margų sklypą, o 1650 m. – Duokiškio palivarką ir 3 tūkst. auksinų. Vėliau dvaro savininkas įkūrė altariją, skyrė jai išlaikymą. Tačiau medinė bažnyčia 1737 m. sudegė, o jos vietoje buvo pastatyta kita medinė. 1820 m. šventovė perstatyta, pailginta, o šventorius apmūrytas. Bet treštančius maldos namus išlaikyti buvo sunku, besiplečiančiam miesteliui jie buvo per maži ir per kuklūs. 1892 m. prašyta valdžios leidimo statyti naują mūrinę bažnyčią, bet prašymas atmestas. Tačiau kamajiškiai nenusileido: kai tik nebereikėjo valdžios malonės statyti maldos namus, jie gavo leidimą iš konsistorijos ir ėmėsi darbo. Pagal rygiečio inžinieriaus F. Vyganovskio projektą 1897-1903 m. pastatyta dabartinė plytų mūro bažnyčia (galutinai baigta 1909 m.), o senoji medinė nugriauta 1897 m.
Monumentali raudono mūro kryžminė bažnyčia, kurios plotas – per 1 tūkst. kv. m, iki karo atrodė gerokai kitaip nei dabar. Maldos namai turėjo du labai aukštus bokštus, puošusius pagrindinį fasadą. Bokštų mūro aukštis iki smailių siekė per 31 m, o baigėsi medinėmis 26 m aukščio smailėmis, tarsi strėlės šaunančiomis į dangų. Bendras buvusių bokštų aukštis iki kryžių viršaus siekė beveik 60 m, tad smailes užbaigę kryžiai žmonėms atrodė esantys prie pat debesų. Tačiau Antrasis pasaulinis karas bažnyčios išorę pakeitė: 1944 m. per bombardavimą vienas bokštas buvo susprogdintas, o antrasis – stipriai pažeistas. Kadangi pastarąjį palikti buvo pavojinga, abiejų bokštų medinė konstrukcija nugriauta iki mūro.
Po karo Kamajų bažnyčia buvo remontuota, tačiau bokštai, šventovės išorėje liudiję neogotikos stilių, neatstatyti iki šiol.
Ąžuolo altoriai
Bažnyčios vidus didingas savo erdve ir architektūriniu išplanavimu. Skliautus remia galingi pilioriai, kuriuos laiko masyvios kolonos, viršuje puoštos ornamentiniais kapiteliais. Pagrindiniai interjero akcentai – ąžuoliniai neogotikos stiliaus altoriai, pagaminti menininko Zaborsko. Didysis altorius – beveik 20 m aukščio ir vos nesiekia skliauto. Jis pastatytas parapijos jaunimo lėšomis.
Altorius labai puošnus, paauksuotas, daug raižytos ir drožinėtos ornamentikos, ažūro. Trys jo bokštų smailės kyla į bažnyčios skliautą, kaip nugriautieji statinio bokštai stiebėsi į dangų. Altoriaus centre yra Šv. Kazimiero ir Švč. M. Marijos paveikslai, kurie gali būti pakeliami ir nuleidžiami. Šonuose stovi šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus statulos, šalia jų – 6 mažesnės šventųjų skulptūros. Altoriaus viršuje – Švč. M. Marijos Nekalto prasidėjimo statula.
Šoniniai altoriai – taip pat ąžuoliniai, puošnūs, paauksuoti, jų architektūra atkartoja pagrindinio altoriaus elementus: daug raižinių, ornamentų, medinių puošybos detalių, skulptūrų. Vyrų pusėje esančio altoriaus centre – Nukryžiuotasis, o šonuose – Švč. M. Marijos ir Šv. Jono statulos. Viršutinę dalį puošia Švč. Jėzaus Širdies skulptūra.
Moterų pusės altoriaus centre yra Švč. M. Marijos Nekalto prasidėjimo paveikslas, o šonuose – Šv. Onos ir Šv. Joakimo statulos. Altoriaus viršų puošia Šv. Jono Krikštytojo statula.
Sakykloje – drožiniai, statulėlės, auksas
Ypač puošni gotikinio stiliaus sakykla, stovinti prie kolonos netoli moterų pusės altoriaus. Jos puošyboje naudota daug ornamentikos ir drožinių, dalis jų paauksuoti. Sakyklą tarsi saugo keturių evangelistų statulos, o jos dangtis – įmantrių formų, padabintas šventųjų statulėlėmis.
Bažnyčios medinės skulptūros – tikras vertybių lobynas. Ypač vertingomis laikomos XVIII a. pagamintos Šv. Kazimiero, Šv. Jurgio, Nežinomos Šventosios, Šventojo su knyga, Vyro su toga ir trys angelų skulptūros. Kultūros vertybė ir bronzinis bareljefas, skirtas bažnyčios statytojui kunigui J. Joakimui atminti, įmūrytas 1935 m. bažnyčios išorėje, ties didžiuoju altoriumi. Tais pačiais metais maldos namuose buvo pastatyti ir Karaliaučiuje pagaminti “Goebeland S.S.” firmos 11 registrų, 2 manualų vargonai.
Klausyklos atkartoja nugriautus bokštus
Bendrą stilių išlaiko ir aštuonios medinės gotiško stiliaus klausyklos. Jas 1934-1935m. pagamino Rokiškio krašto tautodailininkas Laurynas Malziliauskas, o pinigus joms aukojo vietos gyventojai. Klausyklose daug puošnios drožybos, raižinių, ažūro, bendras stilius papildo altorių gotiką: viršų puošia detalėmis dekoruoti bokšteliai, kurių smailės užsibaigia kryžiais. Šie elementai tarsi atkartoja nugriautų bažnyčios bokštų architektūrą.
Apie bažnyčios ir tikėjimo bokštus
Kamajų parapijos klebonas Andrius Šukys sakė, jog pirmą kartą įėjęs į bažnyčią nustebo, nes nesitikėjo tokios didelės erdvės, šviesos ir stilistinės tvarkos: „Visko čia tiek, kiek reikia. Altoriai labai dideli, įspūdingi, puošnūs.” Dvasininką sužavėjo klausyklos – ant kiekvienos jų išraižytos pinigus aukojusių vietos gyventojų ar kraštiečių pavardės. Savo bažnyčią kamajiškiai anais laikais gausiai rėmė, o ir dabar prie šventovės puoselėjimo prisideda kas kiek gali. Neseniai tikinčiųjų bendruomenė, padedant seniūnijai, išpjovė senus šventoriaus medžius.
Ar kada nors bus atstatyti bažnyčios bokštai, kunigas prognozuoti nedrįso: „Pasiremsiu vyskupo Liongino Virbalo žodžiais. Jis Kamajuose per pamokslą sakė, jog daug svarbiau atstatyti ne bažnyčios mūro, o tikėjimo bokštus žmonių širdyse.”
P. S. Straipsnio autorė naudojosi P. Blaževičiaus „Rokiškio krašto bažnyčios”, B. Kviklio „Lietuvos bažnyčios” ir Nekilnojamų kultūros vertybių registro informacija.
Aldona Minkevičienė
