Rokiškio rajono ligoninės Chirurgijos ir ortopedijos-traumatologijos skyriuje per metus atliekama apie tūkstantį planinių ir skubių operacijų: daugiau nei 500 chirurginių ir maždaug tiek pat traumatologinių.
Negalima nurodyti konkrečios
gydymo įstaigos
„Norime rokiškėnams paaiškinti, kad ne visą laiką esate išsamiai informuojami apie VšĮ Rokiškio rajono ligoninėje teikiamų chirurgijos profilio paslaugų asortimentą ir apimtis. Pacientai turėtų žinoti, jog neretai be pagrindo yra siunčiami į tretinio lygio gydymo įstaigas ar analogišką antrinio lygio gydymo įstaigą kitame mieste, o kartais net į privačias mokamas klinikas, nors visą reikiamą gydymą be vargo galime suteikti mes. Kartais prieinama net prie absurdo: pacientas į kitą miestą siunčiamas ištraukti siūlų po operacijos. Neretai tokiais atvejais žmonės asmeniškai kreipiasi į mus klausdami, ar negalėtume vietoje to padaryti”, – atvirai pasakojo rajono ligoninės Chirurgijos ir ortopedijos-traumatologijos skyriaus medikai.
Anot jų, siųsdamas pacientą specialisto konsultacijai, gydytojas negali konkrečiai nurodyti nei gydymo įstaigos, nei mediko: „Vadovaujantis ministro įsakymu, siekiant išvengti korupcijos, negalima nurodyti konkretaus gydytojo ar gydymo įstaigos. Siuntime nurodomas tik reikalingas specialistas, pvz., chirurgo konsultacija. Iš pirminio lygio įstaigoje dirbančių medikų gavę siuntimą, rokiškėnai turėtų neskubėti pagalbos ieškoti kitur, o ateiti pas mus pasiklausti, ar tikrai neteikiame jiems reikalingų paslaugų. Jei negalėsime padėti, tikrai juos nukreipsime į tai atliekančias gydymo įstaigas. Aišku, tokių situacijų būna.”
Gydytojas ortopedas-traumatologas Robertas Baltrūnas tikino, kad Rokiškio ligoninę ir jos chirurgus dažnai renkasi kitų rajonų gyventojai: „Operuotis pas mus atvažiuoja pacientai iš kitų šalies rajonų, grįžta lietuviai emigrantai. Pirmieji kreipiasi visus metus, o štai antrųjų daugiau sulaukiame vasarą. Ir šiuo metu gydome zarasiškį. Prieš porą mėnesių jam atlikome išvaržos operaciją, o dabar iškilo kitokia problema ir gydytis jis vėl pasirinko mus. Atvažiuoja ir vilniečių. Juk ir planinių operacijų eilės Rokiškyje kur kas trumpesnės: ilgiausiai tenka laukti porą savaičių.”
Atlieka sudėtingas operacijas
Skyriaus vedėjas Antanas Zadorožnas patikino, kad ilgametę darbo patirtį turinti profesionalų komanda pajėgi atlikti ne tik iš pažiūros paprastas tulžies pūslės ar žarnų nepraeinamumo operacijas, tačiau ir kur kas sudėtingesnes: „Mūsų operacijų spektras yra platus. Dauguma – skubios pilvo chirurgijos: skrandžio-dvylikapirštės žarnos susirgimai, opų, pilvo organų, tarp jų – žarnų, perforacijos, tulžies pūslės ūmaus uždegimo ir akmenligės, ūmaus apendicito, žarnų nepraeinamumo, įstrigusių išvaržų, ūmaus pilvo organų kraujotakos sutrikimo atvejai. Žinoma, vyksta ir planinės operacijos: dvylikapirštės žarnos arba skrandžio susiaurėjimo korekcija, tulžies pūslės lėtinių uždegimų ir akmenligės, išvaržų, pilvo sienos, išsiplėtusių venų. Rokiškėnai, kuriems reikalingos, pvz., venų, išvaržos ar tulžies pūslės akmenligės operacijos, – o jas mes atliekame jau daugelį metų – labai dažnai išsiunčiami į kitus miestus. Esą rajono ligoninėje tokių operacijų neatliekame. Štai išvaržų operacijoms mes pasitelkiame alotransplantatus, mažai naudojamus kituose rajonuose. Tai specialūs tinkleliai, sustiprinantys išvaržos vietą, kad nebūtų pakartotinių susirgimų. Beveik 100 proc. minėtų operacijų darome būtent šiuo būdu ir neturime komplikacijų.”
Medikams teko ne kartą gelbėti gyvybę. „Buvo laikai, kai Rokiškio jaunimas dažnai mosuodavosi peiliais. Ne vieną ir ne du kartus operuoti širdies sužalojimai: siūti prieširdžiai, skilveliai, taip pat plaučiai, krūtinės ląsta. Prieš mėnesį vėl turėjome tokį atvejį. Vyrui buvo pradurtas plautis, diafragma, rimtai sužalota blužnis. Mums reikėjo atverti krūtinės ląstą, susiūti plaučius ir diafragmą. Susiuvus krūtinės ląstą, toliau sekė pilvo srities operacija: jos metu pašalinome sužalotą blužnį, sutvarkėme viską, kas „dėjosi” pilve, drenavome. Operacija truko apie 4 val. Taigi net ir tokias operacijas atliekame. Niekur nesiunčiame”, – kalbėjo A. Zadorožnas.
Rajono medikai imasi įvairių ortopedinių-traumatologinių operacijų: peties sąnario sukamosios manžetės plyšimo, riešo tunelinių sindromų, ganglijonų (sąnario srityje susidaro išvaržėlė, dėl kurios riešuose atsiranda „guzai”), įvairių raiščių, sausgyslių patologijų, haliuksų (pėdos nykščio iškrypimai į išorę).
Atnaujintos operacinės
Rajono ligoninės Chirurgijos ir ortopedijos-traumatologijos skyrius didžiųjų miestų gydymo įstaigoms nenusileidžia ne tik specialistais, bet ir technika. Skyriuje yra trys operacinės, jose – nauja ir moderni įranga. „Operacinėse ir reanimacijos palatoje dalis aparatūros atnaujinta prieš pusę metų. Anesteziologai dirba naujais narkozės, dirbtinio kvėpavimo aparatais, atnaujintas ir visas monitoringas. Įrengti nauji operaciniai stalai bei apšvietimo lempos, atnaujintas laparoskopijos rinkinys. Ortopedai-traumatologai dirba naujais, specifiniais varžtais, pjūkleliais”, – tikino Anestezijos-reanimacijos skyriaus vedėjas Viačeslavas Kotliarovas.
Jo įsitikinimu, planinių operacijų apimtis turėtų būti kur kas didesnė. „Mes pajėgūs jų atlikti kur kas daugiau. Chirurgai moka dirbti ir dirba gerai. Žinias gilina mokymuose. Tik kažkodėl formuojamas toks įvaizdis, kad mūsų ligoninė – bloga. Žmonės važiuoja operuotis į kitas įstaigas, o juk gali namuose, pas mus”, – sakė V. Kotliarovas. Jo nuomone, pagrindinė problema – atskirtos pirminė ir antrinė grandys: PASPC veikia atskirai nuo ligoninės. “Tikėtasi, kad tai pasiteisins. Tačiau praktika parodė ką kitką”, – įsitikinęs skyriaus vedėjas.
Diagnozuoti susirgimus medikams padeda kompiuterinis tomografas, telerentgeno aparatas. „Kompiuterinio tomografo 3D vaizdas leidžia apžiūrėti kaulą, sąnarį iš visų pusių. Tarkim, reikia vinimi sutvirtinti kaulo lūžį. Paties lūžio gydytojas nemato ir jo link „eina” akluoju būdu: pjūvis būna visai kitoje vietoje nei lūžis. Telerentgeno pagalba tiksliai matai, kaip ir kur yra lūžęs kaulas, kaip įvedi vinį. Šiuo aparatu galima atrasti, pvz., į minkštąjį audinį susmigusią adatą. Tačiau dirbti juo sudėtinga dėl išorinių veiksnių: personalas privalo dėvėti specialias švinines prijuostes, sveriančias po 8 kg ir apsaugančias nuo rentgeno spindulių. Taip padirbėjęs bent valandą, būni kaip reikiant išvargęs”, – darbo niuansus atskleidė ortopedas-traumatologas Egidijus Jonušaitis.
Kiekviena operacija –
naujas iššūkis
Profesinę patirtį dešimtmečiais skaičiuojantys medikai tikina, kad įprasti prie šio darbo neįmanoma, o kiekviena operacija reikalauja psichologinio pasiruošimo: „Juk į operacinę ne malkų skaldyti einame… Net jei dirbtume šimtą metų, kiekviena operacija yra naujas startas su nauju finišu. Ir kiekvienas iš mūsų jaučiame psichologinę įtampą. Ypač sekina skubios operacijos: kai diagnozė nėra visiškai aiški, o sprendimus reikės priimti operacijos metu. Pvz., neseniai atvežė nekalbančią pacientę. Kliniškai žinojome, kad jai – žarnų nepraeinamumas, bet buvo neaišku, kokio lygmens. Išklausti kur skauda – neįmanoma. Operavome. Žarnoje radome sutrombuotą polietileninio maišelio gniužulą… Operacija užtruko apie valandą: reikėjo ne tik pašalinti gniužulą, bet ir panaikinti žarnų nepraeinamumą. Gal kai kam atrodo, kad tokios „invazinės” specialybės medikai mažiau dirba nei šeimos gydytojai, nes ligonių srautas mažesnis, bet emocinis krūvis daug didesnis. Kai turi priimti skubius sprendimus, kaip pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje, – tai ypač liečia anesteziologus, privalai būti nepaprastai geros orientacijos, labai susikaupęs. Kartais išoperuoti vieną ligonį yra sunkiau, nei 50-čiai žmonių pamatuoti spaudimą.”
Užs. 269
