XXXII Lietuvos profesionaliųjų teatrų festivalis
VAIDINAME ŽEMDIRBIAMS – 2016
Kovo 1-20 d.
Spektaklių anonsai
Kovo 7 d. 11 val. Keistuolių teatras
Donaldas Bisetas „Pyp Pyp”
Muzikinis spektaklis vaikams
Trukmė 60 min.
Režisierius – Aidas Giniotis
Donaldas Haroldas G. Bisetas (1910-1955) – žinomas anglų rašytojas, aktorius, TV laidų kūrėjas, animacinių filmų scenarijų autorius. Legendinis anglų rašytojas, sukūręs daugiau kaip 40 knygų vaikams. Nonsenso stiliumi parašytos pasakos mirgėte mirga įvairiausiomis keistenybėmis ir netikėtumais, kelia skaitytojams juoką ir verčia stebėtis, nes išmoningasis autorius įprastą pasaulį vaizduoja nerimtai, tiesiog „aukštynkojiškai”.
Taigi su savo keistom istorijom ir nuotykiais pasidalinti kvies žąsinėlis Viljamas, skruzdė Marta, savo kūrybos dainą atliks ir karvė Taškė, o savo ištverme galinėsis vabalas ir buldozeris, vardu Bačas.
Su jaunų aktorių komanda režisierius bandys šiek tiek netikėtas rašytojo pasakas paversti nepamirštamų nuotykių muzikine kelione, į kurią galės leistis ir vaikai, ir suaugusieji.
Kovo 7 d. 19 val. Keistuolių teatras
Karlas Gozi „Varnas”
Commedia dell‘ arte
Trukmė 2 val. 30 min.
Režisierius – Aidas Giniotis
Spektaklis „Varnas” – naujausias Keistuolių teatro kūrinys. Tai – commedia dell' arte žanro spektaklis. Jame – charakteringi personažai, kaukės, komiškumas, intriga, muzika, aktorių improvizacija, pasikalbėjimai su publika, ironiška visuomenės problemų ir kultūros kritika, metaforos, filosofija, žmogaus psichologija, originalūs Keistuolių teatro dailininkės Ramunės Skrebūnaitės kostiumai ir scenografija, Keistuolių teatro jauna aktorių trupė bei, žinoma, teatro aktoriai senbuviai scenoje. Joje išvysite ir patį spektaklio režisierių A. Giniotį bei mylimus aktorius Dalių Skamaraką ir Vaidotą Žitkų.
Šio mistiško spektaklio siužetas apie tai, kaip karalius Milo nušauna užkerėtą varną ir išgirsta jam išpranašautą prakeiksmą, taip pasmerkdamas save ir savo brolį Dženero neįtikėtiniems išbandymams. Juk kiekvienas esame patyręs jausmą, kai, atrodo, atsidūrėme netinkamu laiku netinkamoje vietoje. Taip jau yra, kad kiekvienas mūsų padarytas darbas praeityje turi pasekmių ateityje, o norėdamas ką nors ištaisyti žmogus turi bent mintimis sugrįžti į laiką ir vietą, kur prasidėjo visos jo nelaimės.
Kovo 8 d. 18 val. Klaipėdos jaunimo teatras
„Šauktiniai”
Trukmė – 1 val. 40 min.
Premjera, N-16
Režisierius – Paulius Pinigis
Kas apgins tavo laisvę? Kas garantuos šviesią ateitį? Kas užtikrins tavo saugumą?
Ką tau reiškia įstatymas? O ką įsakymas? Kokie yra tavo įstatymai? Kur yra tavo priešas? Kokiu būdu tu prieš jį kovosi? Ar kovosi? O kas kovos, jei ne tu?
Dabartinė geopolitinė situacija verčia kiekvieną iš mūsų atsakyti į šiuos ir panašius klausimus. Klaipėdos jaunimo teatras ir organizacija „Naujasis tautos balsas” kviečia šių atsakymų ieškoti kartu naujame darbe „Šauktiniai”. Kūrėjai supranta, kad teisingo sprendinio tokioje temoje nėra – karas niekada nebus suvokiamas vienareikšmiškai. Tačiau „Šauktiniai” siekia kalbėti atvirai ir iškelia savas karo sampratas. Žiūrovams suteikiama unikali galimybė rinktis, kurią iš pozicijų palaikyti.
Kovo 9 d. 12 val. Klaipėdos jaunimo teatras
Justinas Marcinkevičius „Voro vestuvės”
Trukmė 60 min.
Premjera
Režisierius – Valentinas Masalskis
Klaipėdos jaunimo teatro sezono premjera – spektaklis vaikams pagal Just. Marcinkevičiaus poemą „Voro vestuvės”. Festivalio „Vaidiname žemdirbiams” metu tai bus tik antras spektaklio pasirodymas scenoje, tad žiūrovai turės progą patys įvertinti ir susidaryti nuomonę apie naujausią Klaipėdos jaunimo teatro pastatymą.
Kovo 10 d. 18 val. Lietuvos nacionalinis dramos teatras
Ingmaro Bergmano „Intymūs pokalbiai”.
2 dalių spektaklis, trukmė – 2 val. 30 min.
Premjera – 2016 m. vasario 13 d.
Inscenizacijos autorius ir režisierius – Vytautas Rumšas
Vaidina: Adrija Čepaitė, Ramutis Rimeikis, Remigijus Bučius, Dalia Storyk, Ramunė Skardžiūnaitė
Spektaklis sukurtas pagal garsaus švedų rašytojo, įtakingo teatro ir kino režisieriaus to paties pavadinimo knygą, kurios pagrindą sudaro rašytojo tėvų gyvenimo istorija. Tai pasakojimas apie aistras, kurios per „intymius pokalbius” sukelia herojams Anai ir Henrikui gyvenimo katastrofą. Tai „keistas švedų meilės romanas”, kuriame kiekvienas gali atpažinti daugelį dalykų, minčių iš savo gyvenimo, patikrinti savo požiūrį į tiesą ir melą, išpažinties paslaptį.
Nelaimingai ištekėjusi Ana dėdei Jokūbui, savo religiniam vadovui, prisipažįsta padariusi vieną didžiųjų nuodėmių: ji pamilo teologijos studentą ir buvo neištikima savo vyrui. Tikėjimo sergėtojas pasirinkimo nepalieka. Ji turinti tuojau pat pasakyti vyrui apie neištikimybę ir nutraukti santykius su meilužiu, nesvarbu, kad myli jį besąlygiškai.
Kovo 12 d. 18 val. – Vilniaus kamerinis teatras
„Angliškas detektyvas”
Komedija
Trukmė – 1 val. 30 min.
Premjera – 2016 m. sausio 30 d.
Režisierius ir pjesės autorius – Ramūnas Cicėnas
Aristokratų Henkinsų šeimoje – šventė! Seras Čarlzas Henkinsas švenčia 50 metų jubiliejų. Sveikinti susirenka visa šeima. Liejasi tostai, dalijamos dovanos, kol staiga į rūmus trenkia žaibas. Po kelių akimirkų, atsiradus šviesai, visi pamato – jubiliatas nužudytas.
Bylos imasi geriausias seklys Šerlokas ir jo padėjėjas Vatsonas. R. Cicėnas žada, jog žmogžudystę kartu su garsiaisiais tyrėjais narplios ir žiūrovai. Intrigų ir mįslių kupina istorija paskatins ir galvoti, ir nusijuokti.
Komedija ypatinga tuo, kad ją aktoriai vaidins labai rimtai. Publika turėtų juoktis iš pačios situacijos ir absurdo. Muzikinė komedija, tačiau čia svarbios pavydo, keršto, gobšumo, melo temos.
Muzika bus atliekama gyvai, skambės gerai žinomos melodijos ir arijos.
Kovo 14 d. 18 val. Kauno šokio teatras „Aura”
Šokio spektaklis „Godos”
Trukmė – 60 min.
Premjera – 2016 m. vasario 17 d.
Choreografė – Birutė Letukaitė (Lietuva), Anė Ekenes, Pia Holden (Norvegija)
Žodį „godos” jau vargu ar beišgirsime kasdienėje kalboje, tačiau jame telpa kiekvieno mūsų išgyvenimai, patirtys ir jausmai. Žymios lietuvių choreografės Birutės Letukaitės ir dviejų choreografių iš Norvegijos sukurtame spektaklio pasaulyje susipina praeitis, dabartis ir ateitis, susitinka moteriškas jausmingumas, paslaptingos mitologijos būtybės ir futuristinio pasaulio vizijos. Kas slepiasi užkerėto vilkolakio kailyje, kokius burtus naudoja šiuolaikinės laumės, kas neša laimę, jei nebetikime aitvarais?
Subtiliai užsimindami apie lietuvių mitus ir legendas, šokėjai juda raštais ir formomis, ritmu primenančiu audimo staklių taukšėjimą. Prie šių staklių prisėda godojantis šiandienos žmogus.
Kovo 15 d. 18 val. Valstybinis Vilniaus mažasis teatras
Paulina Pukytė „Bedalis ir labdarys”
1 dalies spektaklis (N-16)
Trukmė – 1 val. 50 min.
Režisierė – Gabrielė Tuminaitė
Vaidina: Arvydas Dapšys, Larisa Kalpokaitė, Almantas Šinkūnas, Vilija Ramanauskaitė, Elžbieta Latėnaitė, Gintarė Latvėnaitė, Agnė Šataitė, Daumantas Ciunis, Josifas Baliukevičius, Tomas Kliukas, Tomas Rinkūnas, Tomas Stirna, Mantas Vaitiekūnas, Aura Garmutė
Šiuolaikinis Lietuvos teatras vis dažniau įkvėpimo ieško nūdiena alsuojančioje lietuviškoje literatūroje. Pagaliau atėjo metas teatre prabilti apie dabartį, apie mūsų amžininką, naująjį herojų, bandantį išlikti ir kurti savo būtį čia ir dabar. Pasak režisierės: „Šiuolaikinis teatras naujausioje literatūroje ieško šiandienos pasaulio bei atranda daugybę naujų idėjų ir meninių užduočių.” Kūrinys, išlietas iš trumpų literatūrinių etiudų, sužavi lengvumu ir meistriškai didėjančia emocine įtampa, budistiška švara ir besiplečiančios vienatvės, likimo, nykimo temomis. Šis kūrinys turi paslaptį, atmosferą, emociją, tvirtą siužetą, yra lakoniškas, sukauptai intensyvus ir labai tikslus.
Kovo 16 d. 18 val. Meno fortas
Francas Kafka „Bado meistras”
Trukmė – 1 val. 30 min.
Režisierius – Eimuntas Nekrošius
Vaidina: Viktorija Kuodytė, Vaidas Vilius, Vygandas Vadeiša ir Genadijus Virkovskis
Naujausias Eimunto Nekrošiaus spektaklis – režisieriaus ir aktorių improvizacijų F. Kafkos apsakymo tema rezultatas. Režisierius itin reiklus savo darbui, kaip ir pats F. Kafka, sugebantis surasti, nepraleisti nė vienos prasmingos minties, frazės, žodžio, įtaigiai, atvirai, teatrinėmis priemonėmis panardina aktorius į pačią istorijos esmę ir leidžia žiūrovui net ne suprasti, bet visa siela pajusti, ką išgyvena kūrėjas savo šlovės valandomis, kaip jis kovoja už savo idėją su jo nesuprantančiais žiūrovais ir jo kūryba manipuliuojančiu impresarijumi. Kaip ir apsakyme, E. Nekrošiaus spektaklyje nemaža autoironijos, subtilaus, intelektualaus humoro. Šis spektaklis – tai smagus ir jaudinantis pasakojimas apie žmogaus-menininko kelionę per gyvenimą iš vieno miesto į kitą, nuo viršūnių iki nesėkmių, nuo mažų džiaugsmų prie skaudžių ir varginančių dvejonių.
Toks E. Nekrošiaus režisuoto, Viktorijos Kuodytės vaidinamo ironiško, o iš tiesų tragiško kūrinio poveikis.
Kovo 17 d. 10 ir 12 val. Kauno valstybinis lėlių teatras
Daiva Čepauskaitė „Ąžuolo vaikas”
Pagal V. Petkevičiaus knygą „Gilės nuotykiai Ydų šalyje”, nuo 5 m.
Trukmė – 50 min.
Režisierius – Olegas Žiugžda (Baltarusija)
Girių valdovo Ąžuolo sūnus Giliukas auga galingo tėvo lepinamas, Varlių šeimyną po Ąžuolu erzindamas, paukščiams išdaigas krėsdamas, silpnesnius už save skriausdamas. Jokių išmintingų pamokymų jis girdėti nenori, mokytis nesirengia, tačiau sumanymų turi didžių… Ketina būti karo korespondentu! Ieškodamas nuotykių, Gilė patiria daug pavojų, įgauna išminties ir išmoksta nuoširdžiai draugauti.
Atsižvelgdami į šių dienų kontekstą, iš gausių knygos herojų nuotykių dramaturgė Daiva Čepauskaitė ir režisierius Olegas Žiugžda pasirinko vieną pagrindinių – karo įvykių liniją. Vėjavaikiškas ir neatsakingas pagrindinis spektaklio herojus Gilė, kaip ir dauguma vaikų, karą įsivaizduoja tarsi smagų žaidimą, kuriame galima paišdykauti. Tačiau tikrieji karo vaizdai visai neatrodo nei smagūs, nei linksmi. Spektaklio kūrėjai mažiesiems žiūrovams suprantama kalba gvildena atsakomybės už savo poelgius, santarvės su pasauliu, žmogiškojo orumo temas.
Kovo 18 d. 12 val. Valstybinis Šiaulių dramos teatras
Antonas Čechovas „Kaštonė”
Pjesės autorė – Daiva Čepauskaitė
Trukmė – 1 val. 20 min.
Vienos dalies spektaklis
Režisierius – Arvydas Lebeliūnas
Spektaklis vaikams pagal žinomo rusų rašytojo ir dramaturgo A. Čechovo apsakymą „Kaštonė”. Tai jautri istorija apie draugystę, talentą ir ištikimybę mielos kalytės Kaštonės akimis. Benamę ją priglaudžia cirko artistų šeima. Kaštonei puikiai sekasi triukai, ji randa ne tik naujus namus, bet ir draugus: žąsiną Ivaną, katiną Fiodorą ir kiaulę Chavronją. Jaudinantį debiuto vakarą lyg tyčia cirko pasirodymo ateina žiūrėti buvę jos šeimininkai. Kaštonei tenka skausminga dilema: likti cirke ir mėgautis atskleisto talento šlove ar grįžti pas išsiilgtą šeimą.
Pjesės autorė D. Čepauskaitė išsaugojo tik A. Čechovo apsakymo veikėjų vardus ir charakterius. Kalaitė Kaštonė, žąsinas Ivanas, katinas Fiodoras ir kiaulė Chavronja spektaklyje – tai vaikai, dėl kokių nors priežasčių praradę savo namus, pamesti, pabėgę ar paklydę, priglausti cirke, kuriame auga, mokosi ir lavina savo talentus. Tačiau, bet kokiai progai pasitaikius, jie grįžta į namus, kurių niekada nesiliovė ilgėjęsi, sapnavę, apie juos svajoję.
Kovo 18 d. 18 val. Valstybinis Šiaulių dramos teatras
Arturas Mileris „Komivojažieriaus mirtis”
Trukmė – 2 val. 50 min.
Dviejų dalių melo drama
Režisierius – Arvydas Lebeliūnas
„Komivojažieriaus mirtis” – vieno garsiausių XX a. Amerikos dramaturgų A. Milerio pjesė, laikoma XX a. dramaturgijos klasika. Dramoje per brandaus žmogaus gyvenimo vertės ir kainos suvokimą bei jauno žmogaus ieškojimų krizę ir bandymus įgyvendinti tėvo svajones atskleidžiamos tiesos ir melo, kaltės ir atsakomybės problemos. A. Mileris eksperimentavo su dramos forma: realybę supynė su pagrindinio personažo Vilio Lomeno pasąmonės vaizdais, į siužetą įterpė prisiminimų fragmentus, scenos erdvę ir laiką skaidė į praeities ir dabarties erdves. 1949 m. parašyta drama autoriui pelnė Pulicerio premiją.
Režisierius įsitikinęs, kad ši pjesė mums aktuali, o dabar – ypač.
Kovo 19 d. 18 val. Valstybinis jaunimo dramos teatras
Aronas Buškovskis „Pabaigos pradžia”
Trukmė – 2 val. 45 min.
Režisierius – Arvydas Lebeliūnas
Vaidina: Dalia Brenciūtė, Ina Kartašova, Danutė Kuodytė, Laimutė Štrimaitytė, Vidas Petkevičius, Aldona Bendoriūtė, Aušra Pukelytė, Dovilė Šilkaitytė, Neringa Varnelytė, Kostas Smoriginas, Aleksas Kazanavičius, Gediminas Storpirštis
A. Lebeliūnas nagrinėja artimo meilės, susitaikymo ir priėmimo temą, susijusią su žmonėmis, sergančiais nepagydoma Alzhaimerio liga. Lietuvos teatro scenoje dažnai vengiama jautrių socialinių temų, tokių kaip neišgydomos ligos, kurios iš pirmo žvilgsnio aktualios tik tiems, kurie turi su jomis tiesioginį ryšį. Atrodo, kitiems apie tai kalbėti ir mąstyti nėra reikalo. Kas toli, mūsų neliečia. Tačiau kanadiečių dramaturgas A. Buškovskis tam prieštarauja. Jo pjesė apie dviejų pagyvenusių žmonių fatališką meilę sužavėjo kanadiečių ir kaimyninių šalių žiūrovus. Alzhaimerio liga sergantys Maiklas ir Gabrielė susipažįsta tik patekę į slaugos namus, tačiau iš karto pajunta vienas kitam simpatiją. Nors jų atmintis trumpalaikė, jausmams, regis, tai įtakos neturi. Du žmonės, gyvenime matę ir šilto, ir šalto, įsimyli vienas kitą, kiekvieną dieną pamiršdami vienas kito vardus, o kitą dieną vėl bandydami juos prisiminti.
A. Lebeliūnas naujuoju spektakliu klaus, kur yra žmogaus sielos buveinė – širdyje ar visagaliame prote? Jei protas sutrinka, ar širdis liaujasi mylėjusi?
Kovo 20 d. 17 val. – Juozo Miltinio dramos teatras
„Rūkas virš slėnių”
2 dalių drama pagal Romualdo Granausko romaną
Trukmė – 2 val. 30 min.
Režisierius Raimundas Banionis
Tarpukaris. Iš Amerikos grįžęs viengungis Petrošius (Albinas Kėleris) viso gyvenimo santaupas aukoja kilniam tikslui – pastatyti Nausodės kaimo mokyklą. Pasamdo du jaunus mokytojus. Persižegnojęs pirmąsyk skambina varpeliu… Mokinukei Marijai sugiedojus „Tautišką giesmę”, mecenatas pakiliai pranašauja mergytei Lietuvą garsinančios artistės šlovę…
Deja, senojo nepriklausomos Lietuvos kaimo idilę lyg viesulas rūką sudarko istorinės pervartos. Vokiečių ir rusų okupacijos savaip režisuoja žmonių likimus, šluoja senąsias vertybes, keičia charakterius. Idealizmas ir tradicijos nyksta kartu su valstybe. Neatpažįstamai keičiasi ir melioruojama, kolektyvizuojama Nausodė. Mokytojų vaikas, žuvusio partizano sūnus Jonas Vyniautas, kurio gyvenimo istoriją matys žiūrovai, – jau kitokių laikų žmogus.
Kaip Erla ir Upalis, tekantys per ūkanotus slėnius, plaukia Jono Vyniauto ir tą pačią dieną gimusios Mildos Marijos gyvenimai.
Pasirinkta spektaklio spektaklyje forma, pasak režisieriaus R. Banionio, suteikia sąlygiškumo, leidžia išryškinti svarbiausias mintis. Tai galimybė jauniausiems teatro aktoriams – Rolandui Normanui ir Justinai Nemanytei pasakoti apie Joną ir Mariją Mildą nuo pat kūdikystės iki gyvenimo saulėlydžio.
