Planuoja sodint ąžuoliukų alėją
Gegužės 17 dieną Mykolui Romeriui – Lietuvos teisės tėvui, gegužės13 dieną Antanui Tumėnui – teisingumo ministrui, Nepriklausomos Lietuvos ministrui pirmininkui, birželio 22 dieną Vladui Mironui – dviejų Vyriausybių ministrui pirmininkui, lapkričio 2 dieną Juozui Jankevičiui – susisiekimo ministrui – jubiliejai. Visiems jiems sukaktų 145 metai. Muziejininkai šioms progoms parašė projektą „Kraštiečiai, gyvenimą pašventę Lietuvai“, žada bendradarbiauti su kitais muziejais, gauti medžiagos iš Kauno, taip pat iš Vrublevskių bibliotekos, patys irgi turi eksponatų.
Krašto muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Laima Skardžienė sakė, kad planuoja rengti rimtą parodą, pasikviesti į Rokiškį specialistų mokslininkų, kurie daugiau papasakotų ne tik apie nuopelnus Lietuvai, bet ir apie asmeninius šių žmonių gyvenimus, nes jie neeiliniai, skaudūs.
„Įdomu, kad tarpukario Lietuvoje net aštuonioms Vyriausybėms vadovavo iš Rokiškio krašto kilę žmonės, dvylikoje Vyriausybių kraštiečiai buvo ministrais, o yra buvę Vyriausybių, kai net trys kraštiečiai vadovavo ministerijoms. Todėl muziejininkams kilo mintis pradėti sodinti ąžuoliukų alėją, skirtą mūsų valstybininkams“, – sakė istorikė. Alėja driektųsi šalia dvaro link mažojo kumetyno Juodupės pusėn, o ties kiekvienu ąžuolu būtų lentelė su istoriniais duomenimis apie šias asmenybes ir jų nuopelnais. Tai būtų atvira erdvė ir galbūt ateityje čia atsirastų vieta rinktis per valstybines šventes. Ir parodos, ir alėjos atidarymas planuojamas balandžio 25-ąją, o parašę projektą muziejininkai nori gauti šešis tūkstančius. Kartu planuojamas ir leidinys, šviečiamoji veikla jaunimui. L. Skardžienė neslepia matanti spragą – šioms asmenybėms kol kas skiriama per mažai dėmesio.
Šešių Tyzenhauzų gimtadieniai
Valstybininkai bus paminėti pavasarį, o metų pabaigoje laukia dar šeši gimtadieniai, mat Rokiškio grafams Tyzenhauzams – jubiliejinės datos: Ignotui – 265, Aleksandrai – 245, Konstantinui – 240, Sofijai – 235, Konstantino žmonai Valerijai Vankavičiūtei-Tyzenhauzienei – 220, o jų sūnui Reinoldui – 195 m. Muziejininkai Tyzenhauzų alėjoje žada datas įamžinti, o renginys numatomas rudenį.
Rokiškio dvaro statytojas Ignotas Tyzenhauzas (1760–1822), vedęs Mariją Pšezdzieckytę, susilaukė keturių vaikų – dviejų dukrų ir dviejų sūnų: Konstantinas buvo žinomas to meto mokslininkas ornitologas, Rudolfas – karo mokslų specialistas, Sofija – rašytoja, Aleksandra – dailininkė. Labiausiai iš jų istorijai žinomi Konstantinas ir Sofija.
Tuo tarpu tėvas Ignotas Tyzenhauzas – gvardijos šefas, Šv. Stanislovo ir Baltojo erelio ordinų kavalierius ir Rokiškio dvaro rūmų statytojas – istorikams išskirtinė asmenybė yra ne tik todėl, kad pastatė Rokiškio dvaro rūmus. Anot istorikų, jis turėjo didžiulę įtaką ir Rokiškio raidai. Mat XIX a. pradžioje pagal klasicizmo stiliaus reikalavimus ne tik pertvarkė dvaro sodybą, bet ir patį senamiestį. Didžiausias I. Tyzenhauzo pasiekimas – Rokiškio senamiesčio performavimas įkuriant keturkampę aikštę: viename jos gale – Šv. Mato bažnyčia, kitame – nauja stilinga Rokiškio dvaro sodyba.
Konstantinas Tyzenhauzas – Rokiškio grafystės paveldėtojas – istorikų yra laikomas vienu garsiausių Tyzenhauzų giminės atstovų, palikusių pėdsaką daugelio Europos šalių istorijoje. Grafas, Livonijos vokiečių kilmės Lietuvos zoologas, daugiausia nuveikęs ornitologijos srityje, parengė ir išleido keliolika ornitologijos veikalų, sukaupė didelę paukščių iškamšų ir kitų eksponatų kolekciją. Jis – taip pat ir karininkas, tačiau jo veikla su karyba nesiejama. Grafas Konstantinas rėmė mokslą ir kultūrą, rinko ir kolekcionavo paveikslus.
K. Tyzenhauzo plačias pažiūras rodo ir tai, kad būtent jis užsakė atlikti savo krašto žemėlapius. Vienas jų, datuojamas 1848-aisiais, vertinamas kaip vienas brangiausių Rokiškio krašto muziejaus eksponatų.
Rokiškiui, be abejo, labai svarbi ir Konstantino sesuo Sofija Tyzenhauzaitė. Ji darė didžiulę įtaką kultūrai ir politikai, buvo pirmoji prancūziškai rašiusi moteris iš istorinės Lietuvos.
Rokiškio grafo Ignoto dukra tuokėsi ne Prancūzijoje, Lenkijoje ar galų gale Vilniuje, kaip iki XXI amžiaus manyta, o Rokiškio Šv. Mato bažnyčioje. Bažnyčios knygos atskleidė šio fakto įrodymus.
Unikalus ir kelius tolesniems tyrinėjimams atveriantis dokumentas rastas knygoje, kurioje užfiksuotos 1777–1834 metais Rokiškio bažnyčioje sudarytos santuokos. Bažnyčia tuomet dar buvo medinė.
Yra žinoma, kad S. Tyzenhauzaitė parašė dešimt romanų. Tyrinėtojai pastebi, kad jie išsiskiria lengva kalba ir tikrais faktais. Tačiau gražuolė S. Tyzenhauzaitė garsi ne tik rašytojos talentu. Ši moteris – labiausiai apipinta gandais, pagarsėjusi ryšiais ir pokyliais su garsiausiomis tų laikų asmenybėmis – rašytojais ir karvedžiais.
Reinoldas Tyzenhauzas – vienas žymiausių giminės atstovų – Rokiškiui visų pirmą svarbus kaip Šv. Mato bažnyčios fundatorius ir kaip muzikos mokyklos steigėjas.
Jubiliejus ir Lymanui
Į Reinoldo įkurtą mokyklą dėstyti atvyko čekas vargonininkas Rudolfas Lymanas, kuriam sausio 8 dieną sukaktų 170 metų. R. Lymano muzikos mokyklos direktorė Vilma Steputaitienė sakė, kad gimimo metinių paminėjimo akcentai numatyti visą savaitę. „Pirmiausia jį prisiminsime individualiose ir grupinėse pamokose. Solfedžio pamokų metu mokiniai, rašydami muzikinį diktantą, užrašinės jo kūrinius, mokyklos simfoninis orkestras pakvies visą mokyklos bendruomenę klausyti R. Lymano kūrinio „Surrexit Dominus“. Maestro gimimo dieną vyks smagi viktorina mokiniams „Ką žinau apie Rudolfą Lymaną?“, o vakare valandą bažnyčioje už mokyklos įkūrėją ir mokyklos bendruomenę bus aukojamos šv. Mišios. Tą dieną aplankysime ir maestro kapą“, – sakė direktorė.
Garsūs kraštiečiai ir jų jubiliejai
Kovo 5 dieną 90 metų sukaks širdies chirurgui, profesoriui, Rokiškio krašto garbės piliečiui Vytautui Jonui Sirvydžiui, Rokiškio krašto garbės piliečiui dailininkui Rimui Zigmui 80 metų – rugpjūčio 13-ąją, lapkričio 14-ąją 65-eri bus ekonomistui, Rokiškio krašto garbės piliečiui Algiui Naručiui.
Sausio 2 dieną – 105 metai vienam Lietuvos partizanų vadų, kapitonui, LLKS Deklaracijos signatarui Rokiškio krašto garbės piliečiui Vytautui Gužui-Kardui, spalio 29 dieną partizanės Dianos Glemžaitės ir Rokiškio krašto garbės pilietės operos primadonos Irenos Jasiūnaitės šimtmečiai, vasario 16 dieną architektei, Rokiškio krašto garbės pilietei Elenai Nijolei Bučiūtei sukaktų 95-eri.
Tarp krašto svarbių žmonių su savo kovo 9-ąją minimu 265-mečiu įsiterpia dainius Antanas Strazdas ir Juozas Ottas Širvydas, kuriam balandžio 4 dieną būtų 150, Rokiškio krašto garbės pilietė, garsioji primityvistė dailininkė Monika Bičiūnienė balandžio 28-ąją minėtų 115-ąjį gimtadienį, gegužės 29-ąją 70 metų sukaktų laisvės gynėjui Alvydui Matulka, literatei, žurnalo „Prie Nemunėlio“ pirmajai redaktorei Elenai Naginskaitei-Vajegienei 100 metų sukaktų rugpjūčio 21 dieną, Pauliui Širviui rugsėjo 6 dieną 105-eri, gruodžio 14-ąją 120 metų Rokiškio krašto garbės piliečiui partizanui Leonardui Grigoniui-Užpaliui.
