Nuotoliniu būdu
Šiai savaitei nekasdieniškos rekomendacijos skaityti knygas nuotoliniu būdu:
Auksė siūlo ir dalijasi mintimis
Pasaulyje siaučiant koronavirusui skaitytoja Auksė siūlo prisiminti šias knygas:
- Kamiu „Maras“.
- Hamsunas „Badas“.
- Mistry „Trapi pusiausvyra“.
- Vagner „Vongo ežeras“.
„Prieš kelias dienas, naršant po puslapius internete, akys užkliuvo už informacijos, kad „pasaulyje plintant koronavirusui, vėl tapo populiarus 1947 m. pasirodęs Alberto Camus romanas „Maras“. Romanas iškelia žmogiškąsias vertybes, nelaimės išbando žmonių vienybę, atskleidžia žmonijos vertybes“, – mintimis dalijosi Auksė.
Auksė siūlo perskaityti ir K. Hamsuno „Badą“, kurį kadaise skaitydama išgyveno „alkį ir tamsą“. „Koks gi tas bado ir beprotybės kančias patiriantis romano veikėjas? Visų pirma – kūrėjas, kuris net bado sukeltas nesąmoningas psichikos būsenas panaudoja kūrybai, kūno negalios nepalaužia jo tiek, kad atsisakytų rašymo. Skurdo detalės su badaujančio žmogaus fiziologinėmis ir psichinėmis būsenomis – pasirodo, žvakės prašyti daug paprasčiau negu duonos. Veikėjo būsenos nuolat keičiasi: staigiai, liguistai, nuo beviltiškos iki euforinės, tik patyręs fizinio ir psichinio išsekimo ribas žmogus gali suvokti, kaip tampama bepročiu, atstumtuoju. Įspūdis išlikęs iki dabar, vadinasi, gera buvo knyga“, – prisiminė Auksė.
„R. Mistry „Trapi pusiausvyra“ – tai monumentalus, mintis ir jausmus užvaldantis romanas apie Indiją. Keturi pagrindiniai knygos herojai – du didmiestyje darbo ieškantys siuvėjai, pabėgę iš kaimo, pagyvenusi našlė, kuriai norint sudurti galą su galu tenka nuomoti kambarį ir imtis siuvimo verslo, bei iš Himalajų atvykęs studijuoti našlės bičiulės sūnus. Skaitai ir stebi visų jų bandymus išgyventi po vienu stogu, vykstant politiniams kataklizmams, išgyveni, kaip keičiasi santykiai. Knyga turėtų tikti tiems, kas nori realistiškai aprašyto Indijos paveikslo. Nerasite čia poetiškų potėpių, vietoje to bus daug skausmo, daug nevilties ir suvokimo, kad dažnai gerų išeičių tiesiog nėra. Kai kurie rašė atsiliepimus, kad juos prislėgė beviltiškumas, o man padėjo pamatyti, kad ne taip jau blogai mes gyvename. Ir kaip svarbu optimizmas“, – mano knygų mylėtoja.
Visiems „kurie panikuoja“, Auksė primygtinai rekomenduoja perskaityti poapokaliptinį „kelio romaną“ – J. Vagner „Vongo ežeras“. „Tai knyga, kuri galėtų tapti „Išgyvenimo vadovu“. Jūs tik paklausykite siužeto – Maskva kariškių uždaroma dėl naujoviško gripo protrūkio. Kaip išgyventi viduje, kai negali pabėgti, kaip jaustis tiems, kurie negali pakliūti į miestą išgelbėti savo artimųjų? Bet kai į kotedžus atklysta plėšikaujantys kareiviai, supranti, kad užtvaros sulaužytos ir tuoj iš miesto atplūs sergantieji. Belieka bėgti, kuo toliau, kur negyvenamos vietos. Prie Vongo ežero. Ką pasiimti, ką turėti, kas yra vertybės, ką gali padaryti, kad išgyventum? Vienuolika skirtingų žmonių – kaip sutarti, susiderinti? Autorė meistriškai augina įtampą ir kelia klausimus, apie kuriuos gal niekada gyvenime iki šiol nesusimąstei. Skaitai ir galvoji – o ką aš daryčiau, kaip aš pasielgčiau, ar galėčiau taip pasielgti? Tikiuosi, kad niekada neteks to išbandyti praktiškai. Labai įdomi knyga, gal kam nors atrodys netgi žiauri, o man atrodė realistiška“, – nuomonę dėstė Auksė.
Ji džiaugiasi, kad yra išleista ir antroji J. Vagner knygos dalis „Likę gyvi“. „Čia veiksmas nebe toks intensyvus. Ten buvo judėjimas, o dabar… Vieta pasiekta, bet kaip gyventi toliau? Ką daryti? Siužeto posūkiai nenuspėjami, o tam tikri epizodai stipriai sukrečia. Įdomūs veikėjai, čia nėra herojų; nei gerų, nei blogų, yra tik norintieji išgyventi“, – pasakojo skaitytoja.
Laikas neįveiktai klasikai
Galbūt dabar yra laikas namų lentynose gulinčiai neįveiktai klasikai ar knygoms, kurias verta perskaityti dar kartą. „Aš jau pasirinkau. Turėjau galimybę pasiimti kelias naujas knygas iš bibliotekos (apie jas kitą savaitę), bet į mano rankas sugrįžo 2010 m., nelengvu mano gyvenimo laikotarpiu, skaityta knyga, dovanota aktoriaus Romualdo Ramanausko,
R. Gary „Gyvenimas dar prieš akis“, – pasakojo Auksė.
Apie šią knygą rašoma, kad tai pasakojimas apie makabrišką ir jausmingą, tyrą ir drumstą žemiausių Paryžiaus sluoksnių gyvenimą. Dviejų žmonių, turinčių vienas kitą, nes kažką „reikia mylėti“ – vietinio prostitutės pamestinuko Momo ir Madame Roza, buvusios kekšės, įkūrusios pensioną kekšių vaikams – istorija.
„Tuo metu, kai skaičiau šią knygą, man ji buvo „šviesa tunelio gale“ – gyvenimo mokykla: nepaisant supančio purvo, nesėkmių ir skausmo – į pasaulį žvelgti su švelnia ironija, vilties ir meilės kupinomis akimis, kaip Momo“, – atviravo Auksė.
Laukiančios eilės, Auksės neskaitytos, paskubomis, ilgai nesirenkant, paimtos iš bibliotekos knygos:
- Henry Ford „Mano gyvenimas ir veikla“;
- Justinas Marcinkevičius „Carmina minora“;
- Frank Ostaseski „Penki kvietimai“;
- Doloresa Kazragytė „Kur skrendi, vienišas paukšti“;
- Lori Nelson Spielman „Atleidimo akmenėliai;
- Louise L. Hay, David Kesser „Atrask ramybę savo širdyje“.
Po karantino skaitytojų lauks pirmoji šių metų naujų knygų siunta.
P.S. Jei norite pasidalinti mintimis apie perskaitytą knygą – rašykite el. paštu dvdrugelis00@gmail.com
Parengė J. Keliuočio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Daiva VILKICKIENĖ
