– Ar domitės koronaviruso situacija pasaulyje ir Lietuvoje? Kiek laiko per dieną tam skiriate?
Diana: – COVID-19 infekcija – aktualiausia tema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Nuo pat koronaviruso pradžios aktyviai domiuosi naujienomis. Didžiausią dėmesį skiriu statistikai, ribojimams, rekomendacijoms. Dirbu vaikų maitinimo organizavimo srityje, todėl seku naujausias rekomendacijas, kurios pritaikytos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms karantino laikotarpiu.
Paulina: – Pandemija labiau domėjausi pirmojo karantino metu. Tai buvo dar nesuvokiamas dalykas ir su kolegomis darbe galvojome, „ai, čia kažkur Kinijoje, mūsų nepasieks“. Tuo metu dar ramiai gyvenau, mokiausi ir dirbau Klaipėdoje. Na, o dabar domiuosi tiek, kiek socialinio tinklo „Facebook“ sraute pasirodo naujienų – portalų straipsnių antraščių ar nugirstu per žinias.
– Ar labiau domitės bendra pasaulio, Lietuvos ar Rokiškio rajono statistika?
Diana: – Statistika iš dalies jau tapo dienos rutinos dalimi. Po pagrindinių darbų ryte pirma peržiūriu Rokiškio rajono statistiką, tuomet patikrinu Lietuvos, o kartą per savaitę – ir viso pasaulio. Peržiūrėdama Lietuvos skaičius nekreipiu daug dėmesio į sergančiųjų skaičių per parą, tačiau jei nėra skelbiamas procentas, visuomet aiškinuosi, kiek ištirta mėginių ir kiek nustatyta teigiamų.
Paulina: – Nesidomiu nei pasaulio, nei Lietuvos statistika. Kartas paskaitau, kokia situacija rajone tam, kad orientuočiausi.
– Kur dažniausiai ieškote informacijos apie COVID-19? Kaip manote, ar šie informacijos šaltiniai patikimi?
Diana: – Tikriausiai pagrindiniai informacijos šaltiniai išlieka interneto puslapis www.koronastop.lrv.lt bei Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainė. Šiuos informacijos šaltinius vadinu patikimais, jie nuolat atnaujina informaciją, pateikia statistiką, be to, pirmajame puslapyje visada galima virtualiai klausti apie koronavirusą, sveikatą, karantiną ir kitas susijusias problemas.
Paulina: – Specialiai informacijos apie pandemiją neieškau, nes ji matoma automatiškai, bet greitai peržvelgiu, ką apie pandemiją rašo rajono laikraščiai, peržvelgiu „delfi“, „15min“, „lrt“.
– Ar pateikta informacija bent kartą pasirodė nepatikima? Kur tokiu atveju ieškote tikslios informacijos?
Diana: – Kartą į statistiką nebuvo įtraukta daug mirties faktų. Galbūt tai įvyko dėl per didelio darbo krūvio ar skubėjimo. Po to karto žmonės sujudo, kad koronaviruso statistika galimai ne visada būna tiksli. Kaip atsirinkti patikimą informaciją? Pirmiausia pasidomėti moksliniais straipsniais duomenų bazėse, kur pateikiami tyrimai, jų rezultatai, išvados, o tada bandyti susieti su pateikiama informacija internete.
Paulina: – Turbūt per mažai gilinuosi į tai ir ieškau straipsnių šia tema, todėl neteko pastebėti melagingos informacijos.
– Vis dar pasitaiko tokių, kurie sako netikintys šiuo virusu. Ar jūs tikite?
Diana: – Neturiu nė vieno pažįstamo, kuris netikėtų virusu. Tačiau iš straipsnių komentarų darau išvadą, kad yra daug tokių, kurie netiki susirgimais, abejoja dėl mirčių skaičiaus ar mano, kad šis virusas yra išgalvotas. Keli mano pažįstami, kuriems 25–30 metų, jau persirgo, visiems simptomai buvo lengvi.
Paulina: – Niekada neabejojau šio viruso egzistavimu. Žinau, matau, kad jis yra ir kardinaliai pakeitė mūsų kasdienį gyvenimą. Neslėpsiu, apribojimai įgriso, tačiau suprantu, kad tai yra būtinosios priemonės, norint įveikti virusą. Turėsime išmokti gyventi su COVID taip pat, kaip su kasmetiniu gripu. Keletas žmonių iš artimos aplinkos jau persirgo. Pati susirgti nebijau. Labiau jaudinuosi dėl savo šeimos ir artimųjų.
– Ką manote apie antivakserius ir visus netikinčius virusu?
Diana: – Gyvenamame demokratiškoje visuomenėje, todėl kiekvienas turi teisę į asmeninį pasirinkimą, jei tik šis pasirinkimas nedaro žalos kitiems. Tačiau kalbant apie vakcinavimą, žmonės turi suprasti, kad vakcinos nauda yra ne tik individuali, bet ir globali, o ją neigdami antivakseriai daro žalą ne tik sau, bet ir visai populiacijai.
Paulina: – Man jie atrodo gauja kvailių, siekiančių dėmesio bet kokia kaina. Visi gauname vienodą informaciją, tačiau interpretuojame skirtingai, pagal savo išprusimo lygį. Protingiau būtų patylėti, o ne garsiai rėkti, kad valdžia kalta, kad medikai kalti. Pandemija yra viso pasaulio problema, kurią anksčiau ar vėliau įveiksime.
– Kokia jūsų nuomonė apie COVID-19 vakciną? Ar planuojate skiepytis, ar domėjotės jos nauda?
Diana: – Nemažai domėjausi. Pažangios medicinos ir naujausios įrangos dėka COVID-19 vakcina atitinka griežtus saugos, kokybės ir veiksmingumo standartus. Nemažai užkrečiamųjų ligų pasaulis suvaldė būtent skiepais. Nematau pagrindo bijoti ar netikėti vakcinos veiksmingumu, todėl skiepytis planuoju, vos tik ateis eilė.
Paulina: – Iš pradžių buvau nusiteikus nesiskiepyti. Tačiau nuomonę pakeičiau. Juk visos pandemijos buvo įveiktos/suvaldytos tik vakcinų pagalba. Dabar, kaip suprantu, būsime paskiepyti „savanoriškai priverstinai“ – be skiepo nebūsime įleidžiami į kai kurių kompanijų lėktuvus, į kai kurias užsienio valstybes. Negaliu vertinti, teisingas ar ne šis sprendimas. Tai kiekvienos valstybės apsisprendimas ir būdas kovoti su pandemija. Ar jis veiksmingas – parodys laikas.
„Rusiška ruletė“ – labai pavojingas žaidimas
VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro direktorė Danguolė Kondratenkienė sako, kad skiepas nuo COVID-19 infekcijos – asmeninis pasirinkimas, tačiau čia kaip „rusiška ruletė“ – gyvybė ar mirtis.
– Kartais žmonės platina melagingą informaciją, neva „mano kaimynas sakė, kad…“, internete skaičiau, kad…“ Kokiais informacijos šaltiniais patartumėte pasikliauti?
– Siūlyčiau pasitikėti mokslininkų, ekspertų, epidemiologų nuomone, bet kokiais klausimais galima konsultuotis su savo šeimos gydytoju. Nepatariu aklai tikėti kaimynu ar antivakseriais iš internetinės erdvės.
– Antivakseriai skatina nesiskiepyti. Kokia jūsų nuomonė?
– Daugybė pasaulio žmonių mirė nuo šios infekcijos, tačiau vis tiek atsiranda nenorinčiųjų skiepytis. Niekas per prievartą nebus paskiepytas. Nenorintieji skiepo gali bandyti žaisti „rusišką ruletę“ su koronavirusu, tačiau reikia žinoti, kad žaidimas – labai pavojingas. Susirgus šia infekcija kils klausimas – „liksiu gyvas ar ne“.
– Kalbama, kad nepasiskiepiję žmonės nebus įleidžiami į tam tikras šalis. Ką apie tai manote?
– Skiepas nuo COVID-19 infekcijos nėra įtrauktas į tarptautinį skiepų pasą. Tačiau sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys pasirašė įsakymą tai padaryti. Ar ateityje tai bus aktualu, ar šalys to reikalaus – šiandien sunku vertinti. Dabar keliaujantieji po užsienio šalis privalo turėti tik PGR testo neigiamą atsakymą.
– Kokių problemų kiltų, jeigu šalys neįsileistų nepasiskiepijusių žmonių?
– Dažniau keliauja jaunesni žmonės, o jie bus skiepijami tik po to, kai bus baigta vakcinuoti prioritetines grupes. Jauniems teks gerokai palaukti. Kyla klausimas, ar bus mokamų skiepų, juk žmonės norės keliauti, bet nebus pasiskiepiję ir neturės galimybės. Kita vertus, šalys ir neturėtų to reikalauti, jei keliaujantieji negali pasiskiepyti komerciškai.
– Kodėl skatinate skiepytis?
– Negalime susitikti su tėvais, vaikais, seneliais ar draugais, o tai yra baisu. Todėl reikia pagalvoti, ar norime ir toliau taip gyventi, ar norime kuo greičiau išeiti iš tokios situacijos. Poliklinikoje dirbantys medikai nori, kad tai baigtųsi, todėl beveik visi darbuotojai jau yra pasiskiepiję. Taip pasielgti privalo ir visuomenė. Tik taip suvaldysime šią baisią situaciją.
Projektą iš dalies remia:
Dar paklauskite ant kalniuko susirinkusių vaikų ,,autoritetingos nuomonės” …
Situacija su virusu išpūsta ir sureikšminta pinigams išpustyti. Situacijos nerimtumą rodo tai, kad sveikatos ministerijai vadovauja ekonomistai – auditoriai, turintys įslaptintą 130 punktų planą.