Nuo dvaro pasiekti ežerą nėra smagaus būdo
Ieva KILIENĖ
Rokiškio „STEAM“ centro direktorė
– Ar dažnai važinėji dviračiu?
– Stengiuosi kuo daugiau vaikščioti arba važiuoti dviračiu. Daug dirbu sėdėdama prie kompiuterio, todėl kūnas ir protas reikalauja, kad judėčiau. Rokiškyje atstumai maži, dviračiu greičiau nei mašina galima nuvykti kur reikia. Ir gamtai, ir mano sveikatai nauda. Dukrą įsodinu į kėdutę. Smagu, jei pavyksta ilgesnei kelionei prikalbinti draugus, bet ne visi noriai sėda ant dviračio, įpratome, kad mašina burzgia greičiau. O man minti pedalus malonus jausmas, važiuodama jauti, kaip vėjas glosto, visi šypsosi. Prieš kelias dienas pirmą kartą šiais metais išvažiuodamos su dukra ne tik daug šypsenų surinkom, bet ir malonių komentarų. Žmonės gatvėje dažniausiai vaikšto mąstydami apie savo rūpesčius. Tad prasilenkti su šypsena malonu.
– Kokius maršrutus renkiesi?
– Rokiškyje stengiuosi važiuoti dviračių takais. Už miesto tinka ir miško keliukai, vasarą traukia ežerų link.
– Ar naudojiesi apsaugomis? Ko dažniausiai reikia saugotis, į ką atkreipti dėmesį?
– Neturiu šalmo, planuoju pirkti dukrai. Pirkau jai kėdutę, tvirtinamą priekyje, taip saugiau, galiu ją matyti ir ji mato kelią. Rokiškyje neintensyvus eismas, Vilniuje kita situacija, važiuoti keliu labai pavojinga, dviračių takais judėjimas judrus. Rokiškyje neteko pakliūti į pavojingą situaciją. Važiuojant kaimo keliukais reikia saugotis šunų, stengiuosi vengti tokių vietų
– Ar Rokiškio miesto keliai ar takai pritaikyti dviratininkams? Ar čia yra kur pasivažinėti saugiai?
– Norėtųsi, kad paežerė būtų pritaikyta ir dviratininkams, ir pėstiesiems, nuo dvaro pasiekti ežerą nėra smagaus būdo. Kartais tenka važiuoti keliu, bet yra tokių kelių, kur automobilio niekad nesutiksi. Apskritai situacija gera. Yra takų, kur galima važinėti, Kavoliškio link puikus šaligatvis, verta rinktis aplinkkelį. Mažame mieste reikia viską koncentruoti, jei bus daugybė dviračių takų, nesutiksi kito dviratininko, bus liūdna. Kai yra keletas, gali pasimojuoti.
Privalai būti atsakingas už save bei kitus
Žydrūnė BELOVIENĖ
Grožio specialistė
– Kokius maršrutus dviračiu renkiesi?
– Važinėjimas dviračiu man ne tik sportas, bet ir bendravimo malonumas. Važinėdama paplepu su draugais, o tai ypač svarbu šiuo metu, kai pagaliau išlendame iš karantino gniaužtų. Jei planuoju minti toliau, renkuosi maršrutus, malonius akiai. Visada stabteliu vaizdingose vietose.
– Kas svarbiausia važinėjant dviračiu?
– Laikytis saugumo, turėti žibintus dviračio priekyje ir gale, tamsesniu paros metu – liemenę. Kelyje svarbu būti matomam. Privalai būti atsakingas už save bei už kitus.
– Ar Rokiškio dviračių takai yra saugūs?
– Džiaugiuosi, kad atsiranda vis daugiau takų dviratininkams, bet gaila, kad jais vaikšto pėstieji, visiškai nesaugodami savęs. Kartais tenka minti važiuojamąja dalimi. Prasčiausia situacija Bajorų link. Ten takas ypač duobėtas, o kelias judrus, todėl pavojingas. Mieste reikėtų dviračių takų „Velykalnio“ link, kelių atkarpų šalia mikrorajono ir pan. Ateityje, tikiuosi, jie bus nutiesti.
Ne „kieta“, bet saugu
Lina Giedraitienė
AB “Rokiškio sūris” meistrė
– Ar dažnai važinėji dviračiu?
– Paskutinius kelerius metus dviračiu važiuodavau labai retai ir tik vasarą. Šiemet tarsi iš naujo atradau šį pomėgį. Sezoną atidariau kovo pabaigoje. Supratau, kad nereikia laukti ypatingos ir šiltos vasaros dienos. Reikia pradėti šiandien, nebijant žemesnes temperatūros (tačiau rekomenduoju atkreipti dėmesį į vėjo greitį). Dabar minu bent kartą per savaitę. Važinėti smagu tiek su didesne kompanija, tiek dviese. Pamėgau važinėti viena, kai norisi išbandyti savo jėgas, padaryti kardiotreniruotę arba tiesiog pabūti su savim. Šiemet iškėliau sau asmeninių iššūkių ir tikiuosi juos įveikti.
– Kokius maršrutus dažniausiai renkiesi?
– Dažniau keliauju po Rokiškio rajono miestelius ir kaimus. Tiesiog peržiūriu žemėlapį ir dėlioju taškus, atkreipiu dėmesį į atstumus, randu pačios dar nematytų vietų, piliakalnių, senų dvarų, šaltinių. Stengiuosi, kad maršrutas driektųsi ratu ir kelionė nenusibostų. Vengiu pagrindinių judrių kelių. Praėjus lietingam sezonu išbadysiu miškų takus. Labai mėgstu planuoti, todėl maršrutų esu parengusi ateičiai. Planuose ir tolimesni maršrutai, kuriuos galima rasti internete, o į pradžios tašką dviratį nusivežti automobiliu. Gyvename netoli ežerų, todėl išvykos dviračiu gali būti labai vaizdingos.
– Pakalbėkime apie saugų važinėjimą. Ar naudoji apsaugas? Ko dažniausiai reikia saugotis minant pedalus?
– Neseniai nusipirkau dviratininko šalmą. Suaugę dar nelabai mėgsta šią apsaugos priemonę, bet saugoti save neturėtų būti gėda. Ir tarp jaunesniųjų šalmai nėra populiarūs, turbūt dėl suaugusiųjų įtakos ar dėl to, kad tai nėra „kieta“. Važiuojant gatve, lenkia automobiliai, be šalmo nesijaučiu saugiai. Dviratininkui svarbu būti matomam, naudoti žibintus ar liemenę, nesiblaškyti po važiuojamąją kelio dalį. Gaila, kad kai kurie automobilių vairuotojai lenkdami nelabai įvertina atstumą iki dviratininko.
– Kaip vertintum Rokiškio miesto kelių ir takų pritaikymą dviratininkams?
– Pačiame mieste važinėju mažai. Manau, miesto dviračių takai skirti labiau susisiekti, o laisvalaikio kelionėms norisi rinktis užmiestį. Keisčiausias miesto sprendimas – šviestuvai viduryje kai kurių dviračių takų. Važinėju dviračių takais, tačiau vis dar yra atkarpų ištrupėjusia danga ir aukščiausiais bortais, tada tenka pasukti į gatvę. Prasčiausia atkarpa, kokia esu minusi ir apie kurią žino tikriausiai kiekvienas rokiškėnas, – garsusis Bajorų dviračių takas. Šiais metais kreipiausi į Kelių direkciją, pranešiau apie avarinės būklės taką. Atsakymas neteikia daug vilčių – taką ruošiamasi įtraukti į prioritetinę eilę, tačiau tokių yra daugybė ir darbų terminai nenumatyti. Manau, šį dviračių taką būtina remontuoti kuo skubiau, jei norime puoselėti Rokiškio įvaizdį.
Beje, neteko girdėti, kad mūsų krašte būtų kalnų dviračių maršrutų. Pažvelgus internete, artimiausi MTB maršrutai yra Visagine, Anykščiuose. Manau, ir Rokiškiui tokie būtų naudingi. MTB dviračių mėgėjai turbūt patys ieško takų po vietinius miškus.
Projektą iš dalies remia:
