– Papasakok trumpai apie save. Kur šiuo metu gyveni?
– Gimiau Rokiškyje, tačiau didžiąją savo gyvenimo dalį gyvenu Kaune. Čia baigiau Kauno kurčiųjų mokyklą. Vėliau mokiausi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre ir įgijau dailiųjų tekstilės dirbinių gamintojos profesiją. Man patinka kurti.
– Jau sukūrei šeimą. Papasakok ir apie ją.
– Esu ištekėjusi už nuostabaus vyro Vaido. Mano vyras neprigirdi, bet aparato pagalba gali girdėti bei kalbėti. Turime ketverių metų sūnų Vakarį. Jis taip pat neprigirdi, bet kaip ir jo tėtis su aparatėlio pakalba mokosi girdėti ir kalbėti. Vakaris – energingas vaikas, labai mėgsta šokti ir dainuoti. Šiuo metu Kaune jis lanko kurčiųjų darželį. Su vyru dirbame kartu toje pačioje skalbykloje, bet kaip ir dauguma Lietuvos gyventojų šiuo metu esame prastovose. Gyvename netoli Nevėžio upės, namelyje, kurį mums padovanojo mano giminaitė, turime sodą.
– Socialinių tinklų beveik visose nuotraukose tave pamatysi besišypsančią. Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad išties džiaugiesi gyvenimu? Dėl ko labiausiai?
– Iš tiesų džiaugiuosi gyvenimu, o labiausiai savo šeima. Ją labai myliu, labai džiaugiuosi, kad puikiai sutariame su visa gimine, gražiai bendraujame. Visas didžiąsias šventes švenčiame kartu su mama, dėde, teta seneliu ir kitais. Susirašome ir su pusseserėmis, kurios gyvena užsienyje. Šeima yra didžiausias džiaugsmas mano gyvenime, tik jos padedama taip daug šypsausi.
Kalbant apie kitus džiaugsmus… Mėgstu keliauti. Aplankiau tokias Prancūziją, Rusiją, Olandiją, Angliją… Kol kas didžiausią įspūdį paliko lietuviams puikiai pažįstama Anglija ir Rusijos miestas Sankt Peterburgas. Jei situacija pasaulyje keisis, norėčiau vėl pakeliauti. Planuojame šiais metais aplankyti Kroatiją bei Norvegiją.
– Ar dalyvauji kokioje nors veikloje?
– Aš esu neoficialaus BMW WOLF club narė. Klubas veikia penkerius metus ir vienija Lietuvos kurčiuosius vairuotojus bei šio automobilių gamintojo gerbėjus. Kai buvo įkurtas šis klubas, pavyzdį paėmė kaimyninės šalys, Latvijos ir Estijos kurtieji taip pat subūrė savo BMW klubus. Taigi kiekvieną vasarą organizuojame Baltijos kurčiųjų klubų suvažiavimus. Mano dėdė Algirdas Aleksiejus praeityje dalyvaudavo bagių lenktynėse, o mano vyras irgi tam prijaučia, mėgsta visą veiklą, susijusią su automobiliais. Aš ir mūsų sūnus Vakaris jį palaikome ir prisidedame, kartu važiuojame į stovyklas, sergame įvairiose „drago“, šonaslydžio varžybose. Džiaugiuosi, kad esame šio klubo dalis.
– Kokiu būdu dažniausiai bendrauji?
– Žinoma, dažniausiai bendrauju gestais, džiaugiuosi, kad artimiausi žmonės mane puikiai supranta. Su girdinčiais žmonėmis, kurie nesupranta gestų kalbos, sunkiau susikalbėti, bet šią problemą galima išspręsti raštu, pasitelkiant telefoną ar tiesiog lapą popieriaus ir tušinuką. Kai tekdavo kreiptis į įvairias įstaigas, padėdavo mama Irena. Dabar daug padeda vertėja. Su ja bendraujame telefonu bei vaizdo kamera. Dabartinės išmaniosios technologijos palengvina mano gyvenimą. Dabar beveik viską galima užsisakyti internetu, tą dažnai ir darau. Internetu perkame viską: pradedant baldais, drabužiais ir baigiant kelionių bilietais, maistu ir įvairiais niekučiais.
– Pakalbėkime apie socialinius tinklus. Kaip dažnai jais naudojiesi ir kam?
– Naudojuosi dauguma socialinių tinklų: „Facebook“, „Instagram“ ir kitais. Šias platformas renkuosi bendrauti, pasidalinti savo gyvenimu su kitais ir, žinoma, sužinoti įvairias naujienas. Seku ir domiuosi, ką veikia draugai, šeima, domiuosi Lietuvos bei pasaulio naujienomis. Taip man jos lengviau prieinamos. Socialiniai tinklai padeda lengviau bendrauti ir komunikuoti su pasauliu. Tik tarp mano draugų girdinčiųjų yra mažai. Kur kas daugiau bendrauju su neprigirdinčiais ir kurčiaisiais, su jais dažnai bendraujame ir šeimomis.
– Ar dažnai aplankai Rokiškį? Kaip manai, ar Rokiškyje sunku gyventi kurčiajam?
– Vaikystėje dažnai atvykdavau į gimtąjį miestą, visada džiaugdavausi lankydama senelį Tautvilį Aleksiejų. Dabar į Rokiškį nuvažiuoju rečiau. O kai nuvažiuoju, aplankome senelių, prosenelių kapus. Ištaikiusi akimirką labai mėgstu pasibūti prie ežero, aplankyti Rokiškio dvarą ir pasivaikščioti.
Galvoju, kad Rokiškyje kurtiesiems gyventi būtų ar yra sunkiau, nes čia nėra kurčiųjų bendruomenės, kur visi galėtų susitikti, pabendrauti, pasidalinti savo patirtimis. Turbūt čia kur kas sunkiau būtų susirasti darbą. Didžiuosiuose miestuose veikia nemažai kurčiųjų bendruomenių, jos vienija nemažai žmonių, o ir darbą susirasti kur kas lengviau.
Projektą iš dalies remia:
