Miesto 516-ojo gimtadienio savaitę, rugsėjo 16–17 dienomis, Rokiškio krašto muziejus ir visuomeninė organizacija „Tyzenhauzų paveldas“ surengė moksleiviams edukacinius užsiėmimus „Gyvosios archeologijos pamokos“. Jie vyko tradicinėje vietoje – muziejaus teritorijoje prie buvusio „bravoro“. Iniciatoriai sako, jog gyvos pamokos, artinančios prie istorijos, skatinančios pažinti savo miesto praeitį, – pati geriausia dovana Rokiškiui.
Paslaptys – čia pat, tik po žeme
Tokie moksleivius ypač dominantys gyvieji kasinėjimai organizuojami nuo 2012-ųjų. Šią veiklą labai gerai įvertino ir neseniai Rokiškyje dirbę kraštovaizdžio architektai bei tapytojai iš Vilniaus.
Rokiškėnas istorikas Valius Kazlauskas priminė, jog „Gyvosios archeologijos pamokos“ jaunimui – puiki proga susipažinti su archeologo darbo paslaptimis. Šiemet jiems vėl padėjo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Archeologijos ir restauracijos skyriaus vedėja archeologė Roma Songailaitė, o keramikinius archeologinius radinius čia pat, tyrimų vietoje, rekonstravo dailininkas, keramikas, Rokiškio jaunimo centro mokytojas Arūnas Augutis.
Dalyvavo daugiau nei 200 moksleivių
Rokiškio muziejininkai iš anksto kvietė registruotis visus norinčiuosius. „Maloniai nustebino didžiulis būrys susidomėjusiųjų: susirinko skirtingo amžiaus jaunimas iš Rokiškio miesto ir rajono mokymo bei ugdymo įstaigų“, – sakė V. Kazlauskas.
Edukaciniuose užsiėmimuose prieš miesto gimtadienį dalyvavo Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos Senųjų rūmų ir „Romuvos“ padalinių, Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos, Rokiškio jaunimo centro, Kavoliškio mokyklos-darželio, Jurgio Kairio skautų draugovės, Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro, Juodupės gimnazijos atstovai – iš viso per 230 moksleivių. Jiems nesutrukdė trečiadienio ryte, per pačią užsiėmimų pradžią, prapliupęs lietus. Šis greitai liovėsi, o toliau darbai vyko švytint kaip reta šiltai rugsėjo saulei.
Pirmosios hipotezės, šurmulys ir svarstymai
Mokytojas, dailininkas, „Tyzenhauzų paveldo“ atstovas Arūnas Augutis savo kūrybinę dirbtuvę buvo įsteigęs šalia tyrimų vietos. Jis mokė moksleivius iš molio atkurti grafų Tyzenhauzų bei kunigaikščių Krošinskių herbus – tyrimų vietoje buvo rasta jų fragmentų. „Rekonstrukcijai vaizdžiai pasitarnavo ne tik šie fragmentai, bet ir Rokiškio miesto vėliava, kabanti kūrybinėse dirbtuvėse“, – sakė V. Kazlauskas.
Edukacinių pamokų metu archeologė R. Songailaitė moksleiviams pasakojo apie Rokiškio miesto istoriją, čia gyvenusius didikus Krošinskius, vėliau miestą kūrusius grafus Tyzenhauzus ir Pšezdzieckius. O paskui visi leidosi į praktinius užsiėmimus.
Moksleiviai pasakojo, kad jiems tai buvo pirmieji praktiniai įgūdžiai. Jie sužinojo, kaip tinkamai naudotis kastuvu, archeologo mentele ar šepečiu. Negana to, pavyko surasti ir pirmuosius asmeninius radinius.
„Pirmosios hipotezės bei radinio kolektyvinė analizė sukeldavo malonų jaunimo šurmulį. Archeologei ir jai talkinusiems padėjėjams muziejininkams tekdavo atsiliepti į šį šurmulį, atsakyti į begalę klausimų, svarstyti galimas hipotezes“, – pastebėjo V. Kazlauskas.
Apie radinius
„Per šių metų archeologinius kasinėjimus buvo tiriami išlikusių pamatų fragmentai, suradome statinės liekanas su XIX a. pabaigai būdingais radiniais. Tarp jų – puikiai išlikusios porcelianinės lėkštės dalys. Taip pat radome koklių fragmentų, kuriuos galima priskirti dar senesniems laikams. O dar gyvulių kaulai, metalo dirbinių liekanos“, – pasakojo istorikas.
Nors radiniai – labai svarbu, tačiau kasinėtojai fiksavo ne tik juos, bet ir jaunuosius radėjus. Jų pavardės įrašytos į „Jaunojo archeologo garbės knygą“. „Kas žino, galbūt užfiksavome ir būsimojo archeologo pavardę. To, kuris šiandien, palenkęs galvą, ištisą valandą kantriai ir tyliai darbavosi mentele, norėdamas patirti pažinimo džiaugsmą. Neliko užmiršti ir menininkai, čia pat, tyrimų vietoje, improvizuotoje dirbtuvėje sukūrę koklį su heraldine simbolika“, – sakė kasinėjimų iniciatoriai. Jie pastebėjo: į šią veiklą įsitraukusių moksleivių entuziazmas buvo didelis, o po akademinės edukacijai skirtos valandos nesinorėjo išeiti. „Galvojame tęsti kasinėjimus spalio mėnesį“, – svarstė V. Kazlauskas.
Reikia visų supratimo
„Stebėdami Rokiško krašto jaunimą ir kartu su jais kasinėjimuose dalyvaujančius pedagogus, galime tik džiaugtis. Tuo, kad ši bendruomenė aktyviai įsitraukia į pažintinę, istorinę veiklą. Jų noras pažinti, dalyvauti, pabūti šioje vietoje – nuoširdi dovana Rokiškio miesto šventei. Tai – prasminga. O tęsdami darbus viliamės kažkada pamatyti restauruotą Rokiškio „bravoro“ pastatą, atkurtas ekspozicines erdves, archeologinius radinius ir galimybę pristatyti rokiškėnams ir miesto svečiams dar vieną Rokiškio krašto istorijos puslapį – kunigaikščių Krošinskių epochą. Tam reikia ir visų rokiškėnų supratimo“, – teigė V. Kazlauskas.
Keli pastebėjimai
Kartu su moksleiviais dirbusi Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos mokytoja Dalia Golubeckienė prisiminė savo archeologinę praktiką tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute ir dalijosi šia patirtimi su vaikais, šiandien tapusiais tokios praktikos dalyviais. Kasinėjimo organizatorius maloniai nustebino ir jaunieji skautai, Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro moksleiviai – jų pasiryžimas baigti pradėtus darbus, nesustoti atradus vieną koklio ar senų pamatų dalelę.
Kas žino, gal čia dirba būsimieji archeologai?
Mokytojas Arūnas Augutis su jaunaisiais archeologijos pamokų dalyviais.
Kad būtų dar aiškiau, improvizuotoje dirbtuvėje kabėjo Rokiškio herbas.
Gyvųjų kasinėjimų akimirkos. V. Kazlausko nuotr.
Reda Milaknienė
