Savanoriškas, neatlygintinas darbas visuomenės naudai. Arba trumpiau – savanorystė. Vieni renkasi kelių dienų savanorystę festivalyje, konferencijoje, kiti – vasaros stovyklose, gyvūnų prieglaudose, treti – iškeliauja į užsienį ir savanoriaudami ne tik padeda vietiniams žmonėms, bet ir mokosi kalbų, tradicijų. Europos Komisijos tyrimo duomenimis, per ketverius metus į savanorišką veiklą įsitraukusių žmonių padaugėjo daugiau nei du kartus ir nuo 2014 m. šalyje savanoriauja 23 proc. lietuvių.
Asmeninių archyvų nuotr.
Visame pasaulyje
Norintiems savanoriauti informacijos internetinėje erdvėje – apstu. Naujienų portalas zinauviska.lt skelbia didžiausią, išsamiausią bazę naujienų apie įvairias galimybes imtis savanoriškos veiklos Lietuvoje ir užsienyje. Šio portalo ir „Eurodesk“ tinklo komandos narė Agnė Graikšaitė pastebi, kad savanoriška veikla vis labiau mėgstama. „Žmonės tampa savanoriais organizacijose, bendruomenėse, prisijungia prie renginių ir kitų veiklų. Mane džiugina ir faktas, kad jauni žmonės, baigę mokyklą, nusprendžia imtis ne ko kito, o metus savanoriauti“, – pasakoja A. Graikšaitė. Savanoryste užsienyje domisi ir kraštietė Miglė Makuškaitė. Jos teigimu, tam nereikia turėti daug santaupų. „Yra programų, pavyzdžiui, Europos savanorių tarnybos, kur gali gauti finansavimą įgyvendinti projektui užsienio organizacijoje, arba internetinės platformos, kur daugybė žmonių visame pasaulyje kviečia atvykti“, – įvairias galimybes vardino mergina.
Savanorystė apibrėžta 2011 m. Seimo priimtame Savanoriškos veiklos įstatyme. Jame nurodyti reikalavimai savanoriams ir jų veiklą priimančioms organizacijoms. Sutarties pasirašymas nėra privalomas, tačiau toks dokumentas rekomenduojamas: taip nurodomi įsipareigojimai, reikalavimai ir keliamos sąlygos abiem sutarties šalims. A. Graikšaitės teigimu, svarbu nepasirašyti dokumento, jei kas nors netenkina ar kyla daug klausimų.
Daugiau – ketvirtadienio “Gimtajame…”
